Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo paskirtis – mokyklos veiklos gerinimas atrandant ir patvirtinant mokinių ugdymo ir ugdymo(si) sėkmes ir nustatant tobulintinas sritis, priimant sprendimus dėl būtinų veiksmų, siekiant bendrai sutartos mokinių mokymo(si) kokybės.
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas inicijuojamas mokyklos direktoriaus, įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba, ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą.
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas gali būti vykdomas pagal bendruomenėje priimtiną metodiką. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą organizuoja ir koordinuoja įsivertinimo grupė ar tam tikras funkcijas atliekanti mokytojų komanda. Jos paskirtis – suplanuoti ir įgyvendinti mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą kaip bendrą veiklą tobulinantį procesą, kuriame visi dalyvaujantys kryptingai skatinami ne tik pateikti ar rinkti duomenis, bet nuolat mąstyti apie mokyklos veiklos tobulinimo procesus bei prisiimti atsakomybę už sprendimų įgyvendinimą.
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai yra reikšmingi rengiant bei koreguojant mokyklos strateginius ir mokytojų kasdienės ugdymo veiklos planus. Jų įgyvendinimo vertinimu pradedamas kitas įsivertinimo ciklas. Įsivertindama mokykla pasitikrina, ar teisingu keliu eina; įžvelgia giluminius dalykus; atranda naujas galimybes
Mokyklos veiklos įsivertinimo modelis (2014) yra viena iš galimybių įsivertinant mokyklos veiklos kokybę. Šį modelį sudaro keturios įsivertinimo sritys: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, aplinkos, vadyba ir lyderystė. Visos sritys susijusios priežastiniais ryšiais.
MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTAI
Mokyklos veiklos įsivertinimas apima penkis proceso etapus:
Įsivertinimas yra mokyklos bendruomenės refleksija: problemų apmąstymas, įrodymų rinkimas (tyrimas) ir dialogas vertinant bei interpretuojant įrodymus. Įsivertinimas padeda mokyklos personalui apmąstyti (reflektuoti) ir pagrįsti savo veiklą, mokyklos bendruomenei susikalbėti ir susitelkti siekiant nuolatinio tobulinimo.
Sistemingai vykdomas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas sudaro sąlygas ir prielaidas, t. y. įgalina, visą mokyklos bendruomenę (mokyklos vadovus, mokytojus, mokinius ir jų tėvus (globėjus), steigėjo atstovus ir kitus mokyklos veikla suinteresuotus socialinius partnerius) argumentuotai diskutuoti apie mokinių mokymą ir mokymąsi, pripažinti mokytojų meistriškumą ir gerąsias praktikas, kaip tinkamus pavyzdžius mokytojų bendruomenės organizaciniam mokymuisi. Jis taip pat padeda surinkti suinteresuotiems asmenims ir partneriams svarbius mokyklos veiklos kokybę atspindinčius įrodymus.
Įsivertinimas be tobulinimo neįsivaizduojamas, kaip ir tobulinimas be įsivertinimo. Mokykla gali pasirinkti tobulinimo ciklą, o paskui įsivertinti taikytų priemonių naudingumą, ir atvirkščiai, pradėti nuo įsivertinimo, iš kurio seks tobulinimo veiksmai.
Kokia mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo paskirtis?
Įsivertinimas yra mokyklos bendruomenės refleksija: problemų apmąstymas, įrodymų rinkimas (tyrimas) ir dialogas vertinant bei interpretuojant įrodymus. Įsivertinimas padeda mokyklos personalui apmąstyti (reflektuoti) ir pagrįsti savo veiklą, mokyklos bendruomenei susikalbėti ir susitelkti siekiant nuolatinio tobulinimo. Sistemingai vykdomas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas sudaro sąlygas ir prielaidas, t. y. įgalina, visą mokyklos bendruomenę (mokyklos vadovus, mokytojus, mokinius ir jų tėvus (globėjus), steigėjo atstovus ir kitus mokyklos veikla suinteresuotus socialinius partnerius) argumentuotai diskutuoti apie mokinių mokymą ir mokymąsi, pripažinti mokytojų meistriškumą ir gerąsias praktikas, kaip tinkamus pavyzdžius mokytojų bendruomenės organizaciniam mokymuisi. Jis taip pat padeda surinkti suinteresuotiems asmenims ir partneriams svarbius mokyklos veiklos kokybę atspindinčius įrodymus.
Ar visos mokyklos privalo vykdyti veiklos įsivertinimą?
Taip. Mokyklos privalo planuoti bei reflektuoti savo veiklą siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą. Švietimo įstatyme (37 straipsnio 4 dalis) numatyta, kad švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas.
Geros mokyklos koncepcijoje(16 p.) apibrėžta, kad vykdomas mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis vertinimas, padedantis nustatyti, ar mokykla kryptingai juda geros mokyklos link, kokia pažanga yra daroma bei kuriose veiklos srityse reikalingas didžiausias postūmis, pagalba.
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai yra reikšmingi rengiant bei koreguojant mokyklos strateginius ir mokytojų kasdienės ugdymo veiklos planus. Jų įgyvendinimo vertinimu pradedamas kitas įsivertinimo ciklas. Įsivertindama mokykla pasitikrina, ar teisingu keliu eina; įžvelgia giluminius dalykus; atranda naujas galimybes.
Ar yra patvirtinta vieninga mokyklos įsivertinimo metodika?
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas gali būti vykdomas pagal bendruomenėje priimtiną metodiką. Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos
Mokyklos veiklos įsivertinimo modelis (2014) – yra viena iš galimybių įsivertinant mokyklos veiklos kokybę.
Kas inicijuoja, vykdo mokyklos veiklos įsivertinimą?
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas inicijuojamas mokyklos direktoriaus. Įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba, ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą.
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą organizuoja ir koordinuoja įsivertinimo grupė ar tam tikras funkcijas atliekanti mokytojų komanda. Jos paskirtis – suplanuoti ir įgyvendinti mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą kaip bendrą veiklą tobulinantį procesą, kuriame visi dalyvaujantys kryptingai skatinami ne tik pateikti ar rinkti duomenis, bet nuolat mąstyti apie mokyklos veiklos tobulinimo procesus bei prisiimti atsakomybę už sprendimų įgyvendinimą.
MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTAI
Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo instrumentai – klausimynai pritaikyti mokykloms, įgyvendinančioms bendrojo ugdymo programas, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms (teikėjams), ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms mokykloms.
Klausimynai parengti įgyvendinant projekto Nr. 09.2.1-ESFA-V-706-03-0001 „Neformaliojo vaikų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo vertinimo, įsivertinimo tobulinimas ir plėtotė“ veiklas ir išbandyti 22 (dvidešimt dviejose) Lietuvos bendrojo ugdymo, 7 (septyniose) neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose bei 21 (dvidešimt vienoje) ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioje mokykloje.
Skelbiami plačiojo įsivertinimo klausimynai bendrojo ugdymo mokyklų veiklai ir teminiai klausimynai atskiroms jos sritims (Rezultatams, Ugdymui(si) ir mokinių patirtims, Ugdymo(si) aplinkoms, Lyderystei ir vadybai); grįžtamojo ryšio klausimynai pamokų kokybei; plačiojo įsivertinimo klausimynai, skirti analizuoti neformaliojo švietimo mokyklų (teikėjų) veiklą ir teminiai klausimynai atskiroms jos sritims (Ugdymo(si) pasiekimams ir pažangai, Ugdymo organizavimui, Ugdymo(si) aplinkoms, Lyderystei ir vadybai); plačiojo įsivertinimo klausimynai ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklai įsivertinti.
Čia rasite bendrojo ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų (teikėjų) instrumentų taikymo rekomendacijas ir ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų įsivertinimo metodiką.
Mokyklos mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų apklausas, susijusias su mokyklos veiklos kokybe, galima atlikti ir naudojantis kitomis interneto apklausų sistemomis, pavyzdžiui, Microsoft Forms, Google Forms, apklausa.lt, manoapklausa.lt ir kt.
Klausimynais mokyklos gali naudotis pagal savo poreikius. Pasirinktą klausimyną mokykla gali prisitaikyti skirdama vienam raktiniam žodžiui iki dviejų teiginių.
Atkreipiame dėmesį, kad, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą, galima naudoti ne tik kiekybinį apklausos, bet ir kokybinius duomenų rinkimo metodus, pavyzdžiui, sutelktųjų grupių diskusiją, interviu ir kt.
Bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo klausimynų taikymo rekomendacijos
| Įsivertinimo klausimynai | .doc | |
| Platusis | Mokiniams, mokytojams, tėvams | Mokiniams, mokytojams, tėvams |
| Rezultatai (teminis) | Mokiniams, mokytojams, tėvams | Mokiniams, mokytojams, tėvams |
| Ugdymas(is) ir mokinių patirtys (teminis) | Mokiniams, mokytojams, tėvams | Mokiniams, mokytojams, tėvams |
| Ugdymo(si) aplinkos (teminis) | Mokiniams, mokytojams, tėvams | Mokiniams, mokytojams, tėvams |
| Lyderystė ir vadyba (teminis) | Mokiniams, mokytojams, tėvams | Mokiniams, mokytojams, tėvams |
Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų (teikėjų) įsivertinimo klausimynų taikymo rekomendacijos
| Įsivertinimo klausimynai | .doc | |
| Platusis | Mokiniams, mokytojams, tėvams | Mokiniams, mokytojams, tėvams |
| Ugdymo(si) pasiekimai ir pažanga (teminis) | Mokiniams, mokytojams, tėvams | Mokiniams, mokytojams, tėvams |
| Ugdymo organizavimas (teminis) | Mokiniams, mokytojams, tėvams | Mokiniams, mokytojams, tėvams |
| Ugdymo(si) aplinkos (teminis) | Mokiniams, mokytojams, tėvams | Mokiniams, mokytojams, tėvams |
| Lyderystė ir vadyba (teminis) | Mokytojams | Mokytojams |
| Įsivertinimo klausimynai | .doc | |
| Visuminis | Mokytojams, tėvams | Mokytojams, tėvams |
Atnaujinta: 2025-12-04