Pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančių institucijų veiklos išorinis vertinimas ir akreditacija
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 punktas nustato, kad kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Švietimo paslaugų teikėjų – juridinių asmenų – veiklos, susijusios su pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, vertinimo ir akreditacijos tikslą, uždavinius, principus, kriterijus, vertinimo ir akreditacijos organizavimą bei vykdymą reglamentuoja Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklės (toliau – Akreditacijos taisyklės).
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybės vertinimas pagal Akreditacijos taisykles suprantamas kaip tyrimas, susidedantis iš įsivertinimo ir išorinio vertinimo. Išorinio vertinimo metu, remdamiesi įsivertinimo išvadomis, išorinio vertinimo ekspertai institucijai padeda nustatyti veiklos rezultatų kokybę ir teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Atsižvelgdamas į išorinio vertinimo išvadas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima sprendimą dėl institucijos akreditacijos 5 arba 3 metams.
2020-04-02 Įsakymas Nr. V-504
Dėl valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų 2020–2022 metų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų patvirtinimo
2019-05-28 Įsakymas Nr. V-648
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. ISAK-109 „Dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos“ pakeitimo
2006-01-23 Įsakymas Nr. ISAK-109
Dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos
2008-04-22 Įsakymas Nr. ISAK-1116
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. ISAK-109 „Dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos“ pakeitimo
Klausimynas institucijos veiklai įsivertinti pagal veiklos sritis ir jų dalis (1 priedas)
Veiklos sričių ir jų dalių vertinimo požymiai ir jų vertinimo skalė (2 priedas)
2023 m. pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos ataskaita
2024 m. Nacionalinė švietimo agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl įgaliojimų Nacionalinei švietimo agentūrai suteikimo“ ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VK-159 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos vykdymo aprašo patvirtinimo“ bei Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VK-846 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos vykdymo aprašo pakeitimo“, teikia 2023 m. pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) stebėsenos ataskaitą.
Duomenys 2023 m. PKT stebėsenos ataskaitai buvo renkami, prašant užpildyti Microsoft Forms platformoje pateiktą anketą. Duomenys buvo renkami apie programas, vykdytas pagal Pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) 2023–2025 metų prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1942 „Dėl pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) 2023–2025 metų prioritetinių kvalifikacijos tobulinimo sričių patvirtinimo“, įtraukiant tik ilgalaikes programas, kurios truko ne mažiau kaip 40 akad. val., įgyvendintas 2023 kalendoriniais metais. Duomenis PKT stebėsenos ataskaitai pateikė savivaldybių administracijos, savivaldybių akredituotos pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančios institucijos ir 19 akredituotų ne savivaldybių institucijų, galinčių vykdyti PKT (VšĮ „Švietimo tinklo“, kuri yra akredituota institucija, galinti vykdyti PKT, duomenys neįtraukti, nes institucija duomenų nepatikslino).
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimo kokybės užtikrinimo aspektai
2023 m. pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo konteksto apžvalga
2023 m. pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos ataskaita
2022 metų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo duomenų analizė
2023 m. Nacionalinė švietimo agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl įgaliojimų Nacionalinei švietimo agentūrai suteikimo“ ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VK-159 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) stebėsenos vykdymo aprašo patvirtinimo“ bei Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VK-846 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos vykdymo aprašo pakeitimo“, atliko 2022 m. pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) stebėsenos analizę.
Duomenis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) stebėsenos analizei pateikė 60 savivaldybių, iš kurių 49 – kartu su savo įsteigtomis akredituotomis įstaigomis, 3 – su dar neakredituotomis įstaigomis, vykdančiomis pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Kitos 8 savivaldybės, neturinčios švietimo pagalbos institucijų, pateikė tam tikrą dalį duomenų. Duomenis taip pat pateikė 21 kita institucija (nepriklausanti savivaldybėms), vykdanti PKT, tarp jų 3 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios įstaigos, 1 pedagogų rengimo centras, 8 aukštųjų mokyklų, vykdančių PKT, struktūriniai padaliniai, 1 biudžetinė organizacija ir 8 viešosios įstaigos.
Surinkti duomenys analizuoti, pasitelkiant Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenis, PKT institucijų veiklos išorinio vertinimo išvadas ir jų interneto svetainių puslapių apžvalgas, atliktas 2023 m. vasario–gegužės mėn.
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo konteksto apžvalga
Bendra 2022 metų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo duomenų analizė
Savivaldybių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos apžvalgos
2021 m. pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos tyrimo ataskaita
2022 m. Nacionalinė švietimo agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl įgaliojimų Nacionalinei švietimo agentūrai suteikimo“ ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VK-159 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos vykdymo aprašo patvirtinimo“, atliko 2021 m. pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) stebėsenos tyrimą.
Duomenis PKT stebėsenos tyrimui pateikė 59 savivaldybės (iš kurių 48 kartu su savo įsteigtomis akredituotomis įstaigomis, vykdančiomis pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, 5 savivaldybės, neturinčios švietimo pagalbos institucijų, likusios 6 savivaldybės pateikė tam tikrą dalį duomenų) ir 11 kitų institucijų (nepriklausančių savivaldybėms), vykdančių PKT, tarp jų 2 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios įstaigos, 2 pedagogų rengimo centrai, 3 aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, struktūriniai padaliniai ir 4 viešosios įstaigos.
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo konteksto apžvalga
Bendra savivaldybių pateiktų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo duomenų analizė
Savivaldybių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos apžvalgos
Bandomojo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos tyrimo apžvalga
2021 m. Nacionalinė švietimo agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl įgaliojimų Nacionalinei švietimo agentūrai suteikimo“ ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VK-159 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos vykdymo aprašo patvirtinimo“, atliko bandomąjį pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos tyrimą.
Tyrime dalyvavo 9 savivaldybių (Jurbarko r., Kauno m., Klaipėdos m., Kretingos r., Marijampolės, Radviliškio r., Šiaulių m., Varėnos r., Vilkaviškio r.) administracijų švietimo padalinių ir akredituotų švietimo pagalbos institucijų, vykdančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, atstovai.
Pristatomos 2019–2020 m. m. surinktų stebėsenos duomenų apžvalgos: šalies pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kontekstas, mokytojų, pasinaudojusių 5 dienomis per metus kvalifikacijai tobulinti, situacija, nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo prioritetų (kvalifikacijos tobulinimo programų, kurių trukmė ne mažiau nei 40 akad. val.) įgyvendinimas bei skirtų lėšų panaudojimas, susisteminta medžiaga, kokios įtakos pedagoginių darbuotojų profesinis tobulėjimas turi mokinių pasiekimams ir pažangai.
Atnaujinta: 2025-07-23
