Lietuvos mokytojai daugiau nei jų kolegos kitose šalyse savo darbe naudojasi dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Jų teigimu, DI dažniausiai jiems praverčia ieškant informacijos ir pritaikant mokymosi medžiagą skirtingų gebėjimų mokiniams. Tai atskleidžia tarptautinio tyrimo TALIS (Teaching and Learning International Survey) analizė. Šį tyrimą atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), o Lietuvoje vykdo Nacionalinė švietimo agentūra.
2024 m. TALIS tyrimo duomenimis, 39 proc. Lietuvos mokytojų (EBPO šalyse – vidutiniškai 36 proc.) nurodė, kad mokydami mokinius yra naudoję DI. Daugiausia DI naudojančių mokytojų yra Singapūre ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (apie 75 proc.), o mažiausiai – Prancūzijoje ir Japonijoje, kur DI mokymo tikslais naudoja mažiau nei 20 proc. pedagogų.
Dažniausiai mokytojai naudoja DI informacijos paieškai ir apibendrinimui – taip nurodė 92 proc. Lietuvos mokytojų (EBPO šalyse – 68 proc.). Taip pat DI taikomas mokinių praktinių įgūdžių ugdymui realaus gyvenimo situacijose (pavyzdžiui, užsienio kalbų mokymasis, kūrybinis rašymas, kodavimas, problemų sprendimas).
Rečiausiai DI naudojamas mokinių darbams vertinti ar taisyti – šiam tikslui DI pasitelkia apie 25 proc. mokytojų ir Lietuvoje, ir EBPO šalyse.
Vertindami DI taikymo iššūkius ir rizikas, mokytojai išsakė įvairių nuomonių. Kaip DI privalumus Lietuvos mokytojai įvardijo galimybę pritaikyti mokymosi medžiagą skirtingiems mokinių poreikiams (54 proc.), padėti specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (53 proc.), teikti individualią pagalbą mokiniams (44 proc.). Šie privalumai Lietuvos mokytojų buvo vertinami pozityviau nei vidutiniškai EBPO šalyse.
Iš kitos pusės nemaža dalis mokytojų nurodė, kad DI gali sudaryti mokiniams galimybę pristatyti kitų žmonių darbus kaip savo (73 proc.). 45 proc. mokytojų Lietuvoje sutiko, kad DI kelia pavojų mokinių duomenų privatumui ir saugumui, o dėl DI būdingo algoritminio šališkumo mokiniai gali susidaryti klaidingą nuomonę ir padaryti neteisingas išvadas.
Lietuvoje, kaip ir vidutiniškai EBPO šalyse, dažniausia priežastis, kodėl mokytojai niekada nėra taikę DI, yra žinių ar įgūdžių stoka (Lietuvoje – 76 proc., EBPO – 75 proc.). Be to, maždaug pusė mokytojų mano, kad DI apskritai neturėtų būti naudojamas mokymo procese.
2024 m. TALIS tyrime dalyvavo daugiau kaip 280 tūkst. mokytojų iš 17 tūkst. mokyklų iš 55 šalių. Lietuvoje šiame tyrime dalyvavo kiek per 4,2 tūkst. pagrindinio ugdymo mokytojų ir mokyklų vadovų.
Visą 2024 m. tyrimo ataskaitą galima rasti NŠA interneto svetainėje: https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2025/10/TALIS-2024_ATASKAITA.pdf.
