Meniu
Paieška
Generic selectors
Exact matches only
Ieškoti pavadinimuose
Ieškoti turiny
Post Type Selectors

Prieinamumo nustatymai

Kontrastas

Šrifto dydis

Padidinti / Sumažinti / Atstatyti

Eilutės tarpas

Rašymo tarpas

Papildomi nustatymai

Naujas leidinys „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2025. Darnus ugdymas“ – jau pasiekiamas

2025-08-29

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra kaip ir kasmet išleido leidinį, kuriame šalies ir savivaldybių lygmeniu apžvelgiama dabartinė švietimo būklė. Šiemet leidinys orientuotas į darnų ugdymą.

Apžvalgoje nagrinėjama, kaip pastaraisiais metais keičiasi Lietuvos ikimokyklinis, priešmokyklinis ir bendrasis ugdymas. Naujausia apžvalga rodo, kad mokinių pasiekimai gerėja, padaryta pažanga įgyvendinant įtraukties principą, ikimokyklinio ugdymo aprėptis plečiasi, o švietimo finansavimas sparčiai auga. Tačiau kartu ryškėja ir žinomi bei nauji iššūkiai.

Švietimo būklės analizė atskleidė:

  • Tarptautiniai tyrimai nuteikia optimistiškai. TIMSS 2023 tyrimo Lietuvos rezultatai, kaip ir ankstesniais metais, buvo aukštesni už tarptautinius vidurkius. Ypač didelė Lietuvos ketvirtokų matematikos rezultatų pažanga – nuo 2019 m. iki 2023 m. jie pakilo nuo 542 iki 561 taško. PISA 2022 tyrimas rodo, kad penkiolikmečių skaitymo gebėjimai, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas praktiškai nesiskiria nuo EBPO šalių vidurkio. Auga ir tų mokinių skaičius, kurie pasiekia aukštesnius pasiekimų lygmenis. Vis dėlto nemaža dalis vis dar nepasiekia patenkinamų pasiekimų lygmenų.
  • Bendrojo ugdymo mokinių daugėja, o jaunesnių ugdytinių mažėja. Per trejus metus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokinių skaičius sumažėjo 6,7 tūkst. – iki 127,8 tūkst., o bendrojo ugdymo mokinių skaičius išaugo daugiau kaip 19 tūkst. – iki 364,3 tūkst. Nors ikimokyklinio amžiaus ugdytinių skaičius mažėja, tačiau ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų dalis, palyginti su bendru vaikų skaičiumi Lietuvoje, auga. Per trejus metus pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų 3–5 metų vaikų dalis paaugo nuo 90 iki 96 proc.
  • Svarbus pokytis – didėjantis mokinių iš užsienio šalių skaičius. 2024 m. Lietuvos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi beveik 19 tūkst. užsieniečių iš 83 šalių, daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos.
  • Įtrauktis tampa kasdienybe. Vis daugiau negalią turinčių mokinių mokosi bendrosiose klasėse – taip ugdomų mokinių jau 57 proc. Per trejus metus pagalbos mokiniui specialistų padaugėjo daugiau nei 500 – iki 3,8 tūkst.
  • Daugiau mokinių įsitraukia į neformaliojo švietimo veiklas. 2024 m. jose dalyvavo daugiau nei 70 proc. bendrojo ugdymo mokinių (2022 m. – 63,5 proc.). Aktyviausi pradinių klasių mokiniai – 2024 m. 83,6 proc. jų dalyvavo neformaliojo švietimo programose.
  • Mokyklų tinklas traukiasi, bet pedagogų daugėja. Per trejus metus Lietuvoje sumažėjo 84 ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigomis, daugiausia kaimuose, tačiau atidaryta 25 naujos nevalstybinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos. Mokytojų skaičius auga. Pastebima, kad daugiau nei pusė pedagoginių studijų absolventų pradeda darbą mokyklose, o mokytojams siūloma vis daugiau galimybių kelti kvalifikaciją.
  • Investicijos į švietimą nuolat auga. 2024 m. švietimui skirta 5,4 proc. šalies BVP, viršijant UNESCO rekomendacijas. Vienam mokiniui tenkančios lėšos per trejus metus padidėjo daugiau kaip 60 proc. Tai leidžia tobulinti ugdymo procesą, plėsti švietimo pagalbą, stiprinti mokyklų infrastruktūrą, atnaujinti mokymo priemones ir kt..

Leidinyje apžvelgiami ir vis labiau ryškėjantys švietimo iššūkiai. Pažymima, jog ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos didėja, ypač tarp vaikinų ir kaimo vietovėse. Išlieka ryškūs mokinių pasiekimų skirtumai pagal socialinį, ekonominį ir kultūrinį statusą, mokyklos vietovę, savivaldybę, mokomąją kalbą. Mokyklų infrastruktūra dar ne visur tinkamai pritaikyta negalią turintiems asmenims, iššūkių kelia mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas.

Kurti darnų ugdymą – tai įveiklinti švietimą siekti darnaus vystymosi tikslų per darnų mokymąsi ir mokymą, darnios mokyklos valdymą ir infrastruktūrą. „Tikimės, kad ši švietimo būklės apžvalga suteiks pagrįstų įžvalgų tobulinti ugdymą ir įkvėps įgyvendinti kūrybiškas idėjas. Darnus ugdymas – kelionė, kuriai reikia visų mūsų – vadovų, pedagogų, mokinių ir jų šeimų, bendruomenių – susitelkimo ir paramos“, – pastebėjo laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Raminta Popovienė.

Su leidiniu galite susipažinti čia.

Susijusios naujienos

Nėra susijusių įrašų.