Kaip padėti mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, prasmingai išnaudoti dirbtinio intelekto (DI) galimybes ir užtikrinti tinkamą mokytojų pasirengimą? Šie klausimai šiandien aktualūs visos Europos švietimo sistemoms. Juos spręsti siekiama ir vadovaujantis naujuoju Europos Komisijos pristatytu Švietimo ir įgūdžių paketu, kuriame išskiriamos trys esminės kryptys: mokinių gebėjimų stiprinimas, atsakingas technologijų naudojimas bei mokytojų profesijos stiprinimas.
Šie prioritetai glaudžiai siejasi su Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vykdomomis veiklomis. Mokinių pasiekimų stebėsena ir analizė, pedagogų kompetencijų stiprinimas, skaitmeninių ugdymo sprendimų plėtra bei tarptautinis bendradarbiavimas – svarbios sritys, kuriose nuosekliai dirbama gerinant ugdymo kokybę Lietuvoje.
Mokinių gebėjimų stiprinimas nuo spragų atpažinimo
Europos Komisijos pateikiami duomenys atskleidžia, kad pagrindinių mokinių gebėjimų stiprinimas išlieka vienu didžiausių švietimo iššūkių. Remiantis 2025 m. tarptautinio EBPO PISA tyrimo duomenimis, kas trečias penkiolikmetis Europos Sąjungoje susiduria su skaitymo ir matematikos, o kas ketvirtas – su gamtos mokslų mokymosi sunkumais. Tai rodo poreikį ne tik stiprinti pagrindinių dalykų mokymą, bet ir ieškoti veiksmingesnių būdų, kaip padėti mokiniams, ypač tiems, kurių pasiekimai nesiekia bent bazinio pasiekimu lygmens.
Vienas svarbiausių žingsnių siekiant geresnių mokymosi rezultatų – laiku atpažinti mokymosi spragas ir suprasti, kokiose srityse mokiniams kyla daugiausia sunkumų. Tam būtini patikimi duomenys, leidžiantys įvertinti ne tik individualius mokinių pasiekimus, bet ir platesnes ugdymo tendencijas.
Naujajame Švietimo ir įgūdžių pakete Europos Komisija taip pat numato skatinti valstybių bendradarbiavimą stiprinant skaitymo, matematikos, gamtos mokslų, skaitmeninius ir pilietiškumo gebėjimus. Planuojamos Europos mokyklų partnerystės, kurios sudarytų galimybes mokykloms dalytis veiksmingomis ugdymo praktikomis.
Dirbtinio intelekto kuriama mokymosi vertė
Sparčiai įsigalintis dirbtinis intelektas keičia ne tik informacijos paieškos ar užduočių atlikimo būdus, bet ir kelia naujų klausimų apie patį mokymosi procesą. Kaip užtikrinti, kad technologijos padėtų mokiniams gilinti žinias, ugdytų kritinį mąstymą ir savarankiškumą, o ne taptų priemone išvengti mokymosi pastangų? Kaip mokytojams pasinaudoti dirbtinio intelekto galimybėmis neprarandant ugdymo proceso kokybės ir pedagoginio savarankiškumo?
Naujajame Europos Komisijos pakete pabrėžiama būtinybė ugdyti mokinių ir mokytojų dirbtinio intelekto raštingumą, skatinti atsakingą technologijų naudojimą, užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir kurti saugią skaitmeninę mokymosi aplinką.
Numatoma ir konkreti iniciatyva – 2027–2028 m. m. leisti penkiolikmečiams išbandyti dirbtinio intelekto raštingumo kursą, už kurį būtų įteikiami pažymėjimai. Šia priemone siekiama įvertinti jaunuolių gebėjimą atsakingai naudoti DI.
Į dirbtinio intelekto taikymo švietime galimybes gilinasi ir NŠA specialistai, dalyvaudami tarptautiniame „Erasmus+“ projekte „GenAI4Schools“. Kartu su užsienio partneriais analizuojamos skirtingų šalių patirtys, aptariami DI naudojimo mokyklose iššūkiai, plėtojamas žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveikos modelis. Vykdoma mokyklų apklausa, kuri padės geriau suprasti, kaip DI naudojamas ugdymo procese, kokias galimybes įžvelgia mokyklų bendruomenės ir su kokiais sunkumais susiduria.
Tokios iniciatyvos svarbios siekiant, kad sprendimai dėl dirbtinio intelekto taikymo švietime būtų grindžiami realiais mokyklų poreikiais bei ugdymo tikslais.
Mokytojų kompetencijos ugdymo sėkmei
Net ir pažangiausi ugdymo sprendimai negali duoti laukiamų rezultatų be pasirengusių, motyvuotų ir reikiamą pagalbą gaunančių mokytojų. Todėl Europos Komisija mokytojų profesijos stiprinimą išskiria kaip vieną iš pagrindinių švietimo politikos prioritetų.
Europos Komisijos duomenimis, apie 40 proc. Europos Sąjungos mokinių mokosi mokyklose, kuriose mokytojų trūksta. Tai susiję ne tik su pedagogų skaičiumi, bet ir patrauklių darbo sąlygų, profesinio augimo poreikiais. Todėl svarbu sudaryti galimybes dalyvauti mokymuose, užtikrinti, kad pedagogai turėtų prieigą prie kokybiškos metodinės medžiagos, specialistų konsultacijų ir bendradarbiavimo su kolegomis.
Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka NŠA, teikdama metodinę pagalbą pedagogams, organizuodama konsultacijas ir įgyvendindama profesinių kompetencijų stiprinimo iniciatyvas. Dėmesys skiriamas ne tik patyrusiems, bet ir pradedantiesiems mokytojams, kuriems ypač svarbi galimybė gauti praktinių patarimų, dalytis patirtimi ir stiprinti pasitikėjimą savo profesiniais gebėjimais.
Europos Komisija taip pat numato nuo 2027 m. plėtoti naujos kartos „Erasmus+“ mokytojų akademijas, kuriose dėmesys bus skiriamas pedagogų pasirengimui naujiems ugdymo iššūkiams, įskaitant dirbtinio intelekto taikymą.
Mokytojų profesinis augimas svarbus ne tik jų individualioms kompetencijoms. Jis tiesiogiai susijęs su mokyklų gebėjimu atliepti skirtingus mokinių poreikius ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas mokinys turėtų galimybių siekti individualios pažangos.
Bendras tikslas – sąsajos švietime
Europos Komisijos pristatytos iniciatyvos atskleidžia, kad pagrindinių mokinių gebėjimų stiprinimas, technologijų taikymas ir mokytojų profesinis tobulėjimas nėra atskiri švietimo uždaviniai. Jie glaudžiai susiję: mokinių pasiekimų duomenys padeda nustatyti ugdymo poreikius, šiuolaikiniai sprendimai atveria naujų mokymosi galimybių, o mokytojų kompetencijos lemia, kaip šios galimybės panaudojamos kasdienėje ugdymo praktikoje.
Būtent toks visuminis požiūris svarbus siekiant ilgalaikių pokyčių. NŠA vykdomos veiklos – nuo mokinių pasiekimų vertinimo ir analizės iki metodinės pagalbos pedagogams bei dalyvavimo tarptautinėse iniciatyvose – prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo Lietuvoje.
Daugiau informacijos apie Europos Komisijos Švietimo ir įgūdžių paketą skelbiama Europos Komisijos interneto svetainėje.
