Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) viešam svarstymui teikia dvi bendrojo ugdymo mokyklų išorinio vertinimo kaitos koncepcijas, siūlančias skirtingus požiūrius į tai, kaip ateityje galėtų būti vertinama mokyklų veiklos kokybė.
Abi koncepcijos siekia to paties tikslo – stiprinti mokyklų veiklos kokybę ir orientuotis į mokinių pažangą, tačiau siūlo skirtingus kelius: tobulinti ekspertiniu vertinimu paremtą modelį arba pereiti prie nuolatinės, duomenimis grįstos, visų šalies mokyklų pažangos stebėsenos. Kitaip tariant, pirmoji koncepcija siūlo sistemos transformaciją, antroji – sistemos atnaujinimą. Tačiau sutariama, kad išorinis vertinimas pirmiausia turėtų skatinti pačios mokyklos atsakomybę už savo veiklos kokybę.
„Šiame etape svarbu išgirsti, kaip pačios mokyklų bendruomenės mato prasmingą išorinį vertinimą. Abi alternatyvos kelia tą patį esminį klausimą – kaip vertinimą paversti ne kontrolės, o mokyklos tobulėjimo ir savalaikės pagalbos priemone. Todėl kviečiame švietimo bendruomenę įvertinti ne tik atskirus siūlomų modelių elementus, jų kryptį, bet ir tai, kaip kiekviena koncepcija galėtų geriausiai tarnauti mokyklos kokybės tobulinimui. Pasiūlymų koncepcijoms lauksime iki spalio pabaigos“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.
Išorinio vertimo kaitą ir viešąsias konsultacijas inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pirmojo koncepcija – Nacionalinis mokyklų pažangos stebėsenos ir išorinio vertinimo modelis „Vaikas centre“ – numato, kad keičiant mokyklų vertinimo sistemą pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ne kontrolei, o kiekvieno vaiko pasiekimų pažangai ir psichologinei gerovei. Mokyklos veiklos kokybė būtų vertinama pagal tris sritis: mokinių akademiniai pasiekimus, jų dinamiką ir mokyklos indėlį į mokinių pasiekimus. Modelyje siūloma atsisakyti periodinių vertintojų vizitų kaip pagrindinės vertinimo priemonės, o vertintojai taptų ir konsultantais, padedančiais mokykloms planuoti bei įgyvendinti veiklos tobulinimą. Šis modelis sudarytų sąlygas stiprinti mokyklų savarankiškumą. Pagrindiniu įrankiu taptų visų Lietuvos mokyklų pažangos švieslentė, leidžianti realiu laiku stebėti renkamus duomenis, juos analizuoti ir panaudoti veiklos kokybės tobulinimui.
Antroji alternatyva – Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo koncepcija – orientuota į pačių mokyklų įsivertinimo, veiklos kokybės kultūros stiprinimą. Pagal šį modelį mokyklos veiklos kokybė būtų vertinama pagal keturias sritis: lyderystę ir valdyseną, ugdymo turinį, mokymosi aplinkas ir partnerystes bei bendruomenės patirtis. Vertinant būtų atsižvelgiama ne tik į mokinių pasiekimus, bet ir į mokinių bei darbuotojų gerovę, įtrauktį, bendradarbiavimą, mokyklos kontekstą ir jos kuriamą pažangą. Ekspertinis išorinis vertinimas būtų atliekamas mokyklos įsivertinimo ataskaitos pagrindu. Dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos būtų pagalbiniai įrankiai duomenims analizuoti, tačiau galutinius sprendimus ir toliau priimtų specialistai bei mokyklų bendruomenės.
Abiejose koncepcijose sėkmingos mokyklos požymiu laikomi ne tik mokinių akademiniai pasiekimai, bet ir jų emocinė bei psichologinė gerovė. Pabrėžiama, kad mokyklos veikla ir jos rezultatai negali būti vertinami atsietai nuo socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto. Taip pat abiejose alternatyvose numatoma plačiau naudoti jau kaupiamus duomenis, šiuolaikines skaitmenines technologijas ir dirbtinį intelektą bei mažinti administracinį krūvį.
Švietimo bendruomenė, socialiniai partneriai ir kitos suinteresuotos šalys kviečiami ne tik susipažinti su abiem koncepcijomis, bet ir iki 2026 m. spalio 30 d. pateikti savo nuomonę, pastabas bei pasiūlymus dėl jų tobulinimo ir įgyvendinimo.
Daugiau informacijos apie abi koncepcijas ir nuomonės pateikimo formas skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje.
