Naujajame „Eurydice“ leidinyje „Skaitmeninis ugdymas Europos mokyklose 2026: mažinant prieigos, mokymo ir mokymosi atotrūkį“ analizuojama, kaip Europos švietimo sistemos rengia mokinius ir mokytojus skaitmeniniam amžiui, integruoja skaitmenines technologijas ir dirbtinį intelektą (DI) į ugdymą bei siekia užtikrinti vienodas galimybes visiems mokiniams įgyti skaitmeninių kompetencijų.
Skaitmeninės technologijos iš esmės pakeitė mokymo ir mokymosi procesus, todėl švietimo sistemoms tenka užduotis ne tik ugdyti gyvenimui ir darbui sparčiai besikeičiančioje visuomenėje reikalingus skaitmeninius gebėjimus, bet ir užtikrinti, kad technologijos ugdymo procese būtų naudojamos veiksmingai, saugiai ir įtraukiai.
Šiems tikslams įgyvendinti skiriamos ir Europos Komisijos iniciatyvos – Skaitmeninio švietimo veiksmų planas (2021–2027 m.), Įgūdžių sąjungos komunikatas, STEM švietimo strateginis planas.
Be to, sparčiai plėtojantis DI, priimtas DI aktas ir parengtos skaitmeninio švietimo gairės, skirtos padėti mokytojams DI naudoti saugiai, etiškai ir veiksmingai.
Naujajame leidinyje nagrinėjama, ar mokyklos turi tinkamas sąlygas veiksmingai taikyti skaitmenines technologijas, kaip ugdomos mokinių skaitmeninės kompetencijos, ar mokytojai pasirengę naudotis naujomis technologinėmis galimybėmis ir su kokiais iššūkiais jie susiduria.
Leidinys parengtas pagal 38 „Eurydice“ tinklo švietimo sistemų ir 24 ICILS 2023 m. tyrime dalyvavusių švietimo sistemų duomenimis.
Pagrindinės leidinio išvados:
- Skaitmeninio ugdymo politika Europos šalyse yra plačiai išplėtota, tačiau jos įgyvendinimas mokyklose išlieka nevienodas. Pastebimi reikšmingi skirtumai tarp mokyklų infrastruktūros, techninės pagalbos prieinamumo, galimybių naudotis pažangiomis skaitmeninėmis priemonėmis ir DI integravimo mastas.
- Skaitmeninė kompetencija tampa neatsiejama ugdymo dalimi. Ji įtraukta į daugumos Europos švietimo sistemų ugdymo programas, o 29 iš 38 sistemų turi atskirą skaitmeniniams gebėjimams skirtą dalyką – 25-iose jis privalomas.
- Skaitmeninių kompetencijų vertinimas vis dar nėra plačiai paplitęs. Nacionaliniai ar standartizuoti testai naudojami retai, todėl mokinių pasiekimus šioje srityje sudėtinga palyginti tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.
- Mokinių galimybėms ugdytis skaitmeninius gebėjimus daro įtaką jų socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka. Nepalankesnėje padėtyje esantys mokiniai dažniau susiduria su ribota prieiga prie interneto ar skaitmeninių įrenginių namuose, todėl jų skaitmeninės kompetencijos gali vystytis lėčiau.
- Mokytojams reikia ne tik skaitmeninių priemonių, bet ir kompetencijų, laiko bei pagalbos. Profesinio tobulėjimo poreikis ypač išryškėja kalbant apie individualizuotą mokymąsi, informacijos patikimumo vertinimą ir DI naudojimą ugdymo procese.
- DI vis dažniau atsiranda švietimo politikoje, tačiau jo diegimas mokyklose dar tik įsibėgėja. Beveik du trečdaliai švietimo sistemų DI jau įtraukia į nacionalines strategijas, gaires ar kitus politikos dokumentus, tačiau praktinis įgyvendinimas išlieka nevienodas.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mokyklos vis dažniau planuoja savo skaitmeninę transformaciją, tačiau jos stebėsena ir vertinimas dar nespėja paskui politikos raidą.
Visą leidinį rasite čia: https://link.europa.eu/RbbfpK
Daugiau informacijos apie švietimo tinklą „Eurydice“ ir jo leidinius rasite čia: What is Eurydice?
