Šiandien pirmu bendru susitikimu Nacionalinėje švietimo agentūroje savo veiklą pradeda Mokomųjų dalykų tarybos, kurių tikslas – koordinuoti Bendrųjų programų peržiūrą ir atnaujinimą.
Mokomųjų dalykų tarybos – svarbi ekspertinė grandis, padedanti užtikrinti, kad ugdymo turinys būtų nuosekliai tobulinamas, grindžiamas duomenimis ir atlieptų šiuolaikinius visuomenės poreikius.
Iš viso suburta 13 tarybų – tų mokomųjų dalykų, kurių organizuojami valstybiniai brandos egzaminai. Tarybų veikloje dalyvaus 123 nariai – įvairių Lietuvos mokyklų mokytojai metodininkai ir ekspertai bei aukštųjų mokyklų mokslininkai, kurie sudaro ketvirtadalį visų narių.
„Sudarėme galimybę deleguoti narius iš įvairių organizacijų ir institucijų, tuo siekdami proporcingesnio atstovavimo, kad nariai iš skirtingų sričių įneštų unikalių žinių ir patirčių, kad įsitrauktų daugiau narių iš skirtingų regionų. Įtraukus regionų ir mažesnių organizacijų atstovus, tikimės, kad tarybų sprendimai bus skaidresni, realistiškesni, jautresni kontekstui ir labiau įgyvendinami praktikoje“, – sako NŠA Ugdymo departamento direktorė Jovita Ponomariovienė.
Tarybos vertins gautus pasiūlymus, mokslinių tyrimų išvadas ir kitas pagrįstas įžvalgas bei teiks siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl Bendrųjų programų peržiūros ar atnaujinimo poreikio.
Pradėdamas darbą Ekonomikos ir verslumo mokomojo dalyko taryboje, vienas iš jos narių, Modestas Raudonis, pabrėžia dialogo svarbą tarp skirtingų švietimo lygmenų: „Tikiuosi atviro, argumentuoto ir konstruktyvaus bendravimo tarp mokytojų praktikos ir sprendimų priėmimo lygmens. Man svarbu, kad tarybų veikla prisidėtų prie didesnio aiškumo ugdymo turinyje ir pasiekimų vertinime, aiškiai apibrėžiant prioritetus ir jų nuoseklų atspindėjimą egzaminuose. Tikiu, kad tokie sprendimai padės mokytojams dirbti kryptingiau, o mokiniams – mokytis suprantamiau, nuosekliau ir sąžiningiau“.
Šiaulių Didždvario gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė Virginija Savickaitė atkreipia dėmesį ir į mokinio, ir į mokytojo interesus: „Manau, kad tai turi būti konstruktyvus darbas mokinio ir mokytojo naudai, kuris paskatintų peržiūrėti ir pakoreguoti Bendrąsias programas, atsisakant tam tikrų temų ir potemių, kurios pagal amžiaus tarpsnius mokiniams yra sunkiai įveikiamos. Taip pat tai palengvintų mokinio mokymąsi“, – teigia ji.
Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė akcentuoja praktinės patirties ir sisteminio požiūrio reikšmę: „Labai tikiuosi, kad į tarybas yra atrinkti praktikai, gerai išnagrinėję visus švietimo dokumentus ir turintys platesnį supratimą apie tai, kas vyksta visoje švietimo sistemoje, o ne tik tiek, kiek parašyta jų dalyko Bendrosios programos skyriuje „Mokymo(si) turinys“. Taip pat tikiuosi, kad atrinkti praktikai, kurie pamokose nuolat ir efektyviai taiko šiuolaikinius mokymosi metodus. Dažnai norima atsisakyti vadinamųjų „naujų“ temų ne todėl, kad jos mokiniams būtų neįdomios ar neįveikiamos, bet todėl, kad jos yra nepatogios patiems mokytojams“. Mokytoja pabrėžia, kad tik atvirumas naujovėms ir dėmesys mokiniams gali užtikrinti kokybiškus pokyčius.
„Labai tikiuosi, kad pavyks nepamesti bendro tikslo ieškant bendrų sprendimų. Noriu išgirsti ekspertus iškeliant savo pozicijas ir argumentuojant jas. Tikiuosi ne vien diskusija ir pajautimu, bet įrodymais grindžiamų sprendimų“, – sako VDU atstovė ir matematikos mokytoja Monika Grigaliūnienė, dirbsianti Matematikos dalyko taryboje.
Mokomųjų dalykų tarybos sudaromos 5 metų laikotarpiui ir veiks visuomeniniais pagrindais. Tarybą sudarys 5–11 narių. Kandidatus į tarybas galėjo teikti mokomųjų dalykų asociacijos, universitetai, kitos mokslo institucijos, žmonių su negalia organizacijos, savivaldybės, regionų švietimo centrai ir kitos suinteresuotos organizacijos. Kandidatai turėjo atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
