Skelbiamos dvyliktokų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotys bei ekspertės komentaras

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia antros lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino dalies užduotis. Taip pat pateikiamos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, literatūros kritikės Elžbietos Banytės įžvalgos.

IŠPLĖSTINIS KURSAS

Grožinio teksto interpretavimas

1. Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištraukos interpretacija.

Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – vaiko vaizduotės pasaulis.

2. Simono Bernoto eilėraščio „Princas ant balto žirgo“ interpretacija.

Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – šių dienų princai.

Probleminio klausimo svarstymas

1. Kazio Bradūno eilėraštis „Krauju krikštyti“.

Svarstomas klausimas – „Ar praeitis gali būti nemirtinga?“

2. Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauka.

Svarstomas klausimas – „Ar lengva būti savimi?“

BENDRASIS KURSAS

Grožinio teksto interpretavimas

1. Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos interpretacija.

Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogaus ir gamtos paralelė.

Nukreipiamieji klausimai:

1. Į kokius augalų gyvenimo etapus atkreipia dėmesį Lauras?
2. Apie kokią paukščių gyvenimo kaitą kalba Lauras?
3. Kokiomis raiškos priemonėmis atskleidžiamas žmogaus gyvenimo laikinumas?
4. Kokias išvadas daro Lauras, lygindamas augalų, paukščių ir žmonių gyvenimus?

2. Broniaus Radzevičiaus novelės „Motinos apsilankymas“ interpretacija.

Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – motinystės galia.

Nukreipiamieji klausimai:

1. Kuo neįprasta veiksmo pradžios situacija?
2. Kokia motinos ramybės ir stiprybės paslaptis?
3. Kokios kaimiškojo gyvenimo detalės minimos novelėje ir kaip vaizduojamas miestas?
4. Kokios raiškos priemonės atskleidžia pasakotojo savijautą?

Probleminio klausimo svarstymas

1. Dianos Glemžaitės eilėraštis „Mes mokėsim numirt“.

Svarstomas klausimas – „Iš kur semtis dvasios stiprybės?“

Nukreipiamieji klausimai:

1. Kada ir kodėl žmogus ieško dvasinės atramos?
2. Kokia istorinė situacija skatina lyrinį subjektą atsigręžti į Tėvynės praeitį?
3. Ką reiškia lyrinio subjekto kalbėjimas „mes“ vardu?
4. Kokie žmogaus veiksmai rodo jo dvasios stiprybę?

2. Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauka.

Svarstomas klausimas – „Ar meilė keičia žmogų?“

Nukreipiamieji klausimai:

1. Kodėl žmogaus gyvenime svarbi meilė?
2. Kuo panašūs ir kuo skirtingi Vasaris ir Auksė?
3. Kaip Vasario gyvenimą ir kūrybą keičia jo jausmai Auksei?
4. Kodėl mylint svarbu dalytis mintimis ir idėjomis?