{"id":2978,"date":"2025-04-15T07:11:59","date_gmt":"2025-04-15T07:11:59","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/?page_id=2978"},"modified":"2025-04-17T10:24:49","modified_gmt":"2025-04-17T10:24:49","slug":"isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/","title":{"rendered":"\u012esakymas d\u0117l ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 patvirtinimo"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

\n

<\/b><\/p>\n

LIETUVOS RESPUBLIKOS \u0160VIETIMO, MOKSLO IR SPORTO
\nMINISTRAS<\/span><\/b><\/p>\n

\u012eSAKYMAS<\/span><\/b><\/p>\n

D\u0116L <\/span><\/b>\u00a0<\/span>IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS GAIRI\u0172<\/span><\/b> PATVIRTINIMO<\/span><\/b><\/p>\n

2023 m. rugs\u0117jo <\/span>4<\/span> d. Nr. V-1142
\n<\/span>Vilnius<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos \u0161vietimo \u012fstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, <\/span>\u012fgyvendindamas 2021\u20132030 m. pl\u0117tros programos valdytojos Lietuvos Respublikos \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministerijos \u0161vietimo pl\u0117tros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s 2021 m. gruod\u017eio 1 d. nutarimu Nr. 1016 \u201eD\u0117l 2021\u20132030 m. pl\u0117tros programos valdytojos Lietuvos Respublikos \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministerijos \u0161vietimo pl\u0117tros programos patvirtinimo\u201c, pa\u017eangos priemon\u0119 Nr. 12-003-03-01-04 ir 2021\u20132030 m. pl\u0117tros programos valdytojos Lietuvos Respublikos \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministerijos \u0161vietimo pl\u0117tros programos pa\u017eangos priemon\u0117s Nr.\u00a012-003-03-01-04 \u201eU\u017etikrinti visiems prieinam\u0105 ankstyv\u0105j\u012f ugdym\u0105<\/span>\u201c <\/span>apra\u0161o, patvirtinto Lietuvos Respublikos \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. \u012fsakymu Nr. V-878 \u201eD\u0117l 2021\u20132030 m. pl\u0117tros programos valdytojos Lietuvos Respublikos \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministerijos \u0161vietimo pl\u0117tros programos pa\u017eangos priemon\u0117s Nr. 12-003-03-01-04 \u201eU\u017etikrinti visiems prieinam\u0105 ankstyv\u0105j\u012f ugdym\u0105\u201c <\/span>apra\u0161o patvirtinimo\u201c, 2 veikl\u0105 \u201eAtnaujinti ikimokyklinio ugdymo turin\u012f, atsi\u017evelgiant \u012f naujausias mokslines \u017einias ir tyrimus, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiriant bendr\u0173j\u0173 kompetencij\u0173 ugdymui, taikant am\u017eiaus tarpsn\u012f atitinkan\u010dius metodus, ir knyg\u0173 skaitymo kult\u016bros formavimui bei tobulinti mokytoj\u0173 kvalifikacij\u0105 ugdymo turinio \u012fgyvendinimo bei vaik\u0173 vertinimo klausimais\u201c:<\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

1. T v i r t i n u Ikimokyklinio ugdymo programos gaires (pridedama).<\/span><\/p>\n

2. N u s t a t a u, kad ikimokyklinio ugdymo programos, parengtos pagal \u0161io \u012fsakymo 1 punktu patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programos gaires, turi b\u016bti \u012fgyvendinamos ne v\u0117liau kaip nuo 2025 m. rugs\u0117jo 1 d.<\/p>\n

3. P r i p a \u017e \u012f s t u netekusiu galios<\/span> Lietuvos Respublikos \u0161vietimo ir mokslo ministro 2005 m. baland\u017eio 18 d. \u012fsakym\u0105 Nr. ISAK-627 \u201e<\/span><\/span>D\u0117l Ikimokyklinio ugdymo program\u0173 kriterij\u0173 apra\u0161o\u201c su visais pakeitimais ir papildymais.<\/span><\/p>\n

4. N u s t a t a u, kad \u0161io \u012fsakymo 3 punktas \u012fsigalioja 2025 m. rugs\u0117jo 1 d.<\/span><\/p>\n

\u0160vietimo, mokslo ir sporto ministras
\n<\/span>Gintautas Jak\u0161tas\u00a0<\/span><\/p>\n<\/div>\n

\n

PATVIRTINTA<\/span><\/p>\n

Lietuvos
\nRespublikos \u0161vietimo, mokslo ir <\/span>sporto
\nministro 2023 m. rugs\u0117jo <\/span>4<\/span> d. <\/span>\u012fsakymu Nr. V-1142 <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

IKIMOKYKLINIO
\nUGDYMO PROGRAMOS GAIR\u0116S<\/b><\/p>\n

I SKYRIUS<\/span><\/b><\/p>\n

BENDROSIOS NUOSTATOS<\/span><\/b><\/p>\n

1. Ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 (toliau \u2013 Gair\u0117s) paskirtis yra pateikti esminius susitarimus d\u0117l vaik\u0173 nuo gimimo iki 6 met\u0173 ugdymo(si) programos (toliau \u2013 Programa), siekiant u\u017etikrinti kokybi\u0161k\u0105 ikimokyklin\u012f ugdym\u0105(si) ir ugdymo(si) t\u0119stinum\u0105.<\/span><\/p>\n

2. Gair\u0117se pateikiamos Programos k\u016brimo ir atnaujinimo kryptys, apiman\u010dios po\u017ei\u016br\u012f \u012f vaik\u0105 ir jo ugdym\u0105si vaikyst\u0117je; ikimokyklinio ugdymo(si) tiksl\u0105, vaik\u0173 pasiekim\u0173 sritis; visumin\u012f, \u012ftrauk\u0173, \u017eaidimu ir patirtine veikla grind\u017eiam\u0105 ugdymo(si) proces\u0105; ugdymo(si) kontekstus, ugdymo(si) sritis; vaik\u0173 ugdymosi pa\u017eangos steb\u0117sen\u0105.<\/span><\/p>\n

3. Gair\u0117s parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio <\/span>ugdymo principais, u\u017etikrinan\u010diais ugdymo(si) kryptingum\u0105, integralum\u0105, veiksmingas ugdom\u0105sias s\u0105veikas ir ugdymo(si) kokyb\u0119. Gair\u0117se pateiktais principais grind\u017eiamas visas kuriamos ar atnaujinamos Programos turinys, jie gali b\u016bti papildyti kitais mokyklai aktualiais principais, kurie neprie\u0161tarauja toliau pateiktiems svarbiausiems principams:<\/span><\/p>\n

3.1. <\/b>ugdymo(si) ir prie\u017ei\u016bros vienov\u0117s principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui b\u016bdinga ugdymo(si) ir prie\u017ei\u016bros vienov\u0117. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota s\u0105veika bei kasdien\u0117 rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirt\u012f. Ilgalaikis, nuolatinis, saugus vaiko emocinis ry\u0161ys su mokytoju sukuria prielaidas\u00a0 visavertei vaiko raidai ir ugdymui(si);<\/p>\n

3.2. <\/b>vaiko raidos ir ugdymo(si) derm\u0117s principas. Ugdymo(si) procese atsi\u017evelgiama \u012f raidos nulemt\u0105 vaik\u0173 poreiki\u0173, patirties ir geb\u0117jim\u0173 \u012fvairov\u0119 ir skatinama visapusi\u0161ka vaiko raida \u2013 fizin\u0117, emocin\u0117, socialin\u0117, pa\u017einimo, komunikavimo, menin\u0117s rai\u0161kos;<\/span><\/p>\n

3.3. <\/b>\u017eaism\u0117s principas. <\/b>\u017daismingumas yra viso ikimokyklinio vaik\u0173 ugdymo(si) pagrindinis bruo\u017eas, neatsiejama tyrin\u0117jimo, eksperimentavimo, fantazavimo, k\u016brybos dalis, o \u017eaidimas \u2013 svarbiausia savaranki\u0161ka vaiko veikla; <\/span><\/p>\n

3.4. <\/b>sociokult\u016brinio kryptingumo principas. <\/b>Ugdymas(is) yra grind\u017eiamas \u017emogi\u0161kosiomis, tautin\u0117mis ir pilietin\u0117mis vertyb\u0117mis, padedan\u010diomis vaikams \u012fsitraukti \u012f supan\u010di\u0105 kult\u016brin\u0119 aplink\u0105 ir didinan\u010diomis atvirum\u0105 kult\u016brinei bei kalbinei \u012fvairovei;\u00a0<\/span><\/p>\n

3.5. <\/b>integralumo principas. Siekiama visumin\u0117s vaik\u0173 raidos, u\u017etikrinamas darnus vis\u0173 pasiekim\u0173 sri\u010di\u0173 geb\u0117jim\u0173 pl\u0117tojimas, ugdymo(si) sri\u010di\u0173 tarpusavio ry\u0161iai, vidin\u0117s turinio s\u0105sajos kiekvienoje ugdymo(si) srityje, vaik\u0173 veiklos integralumas; <\/span><\/p>\n

3.6. \u012ftraukties principas. Sudaromos s\u0105lygos kiekvienam vaikui ugdytis, pl\u0117toti savo galias, gauti reikiam\u0105 pagalb\u0105, patirti s\u0117km\u0119, atsi\u017evelgiant \u012f ugdymosi poreiki\u0173 \u012fvairov\u0119;<\/span><\/p>\n

3.7. <\/b>kontekstualumo principas. <\/b>Vaik\u0173 ugdymas(is) vyksta esteti\u0161kuose, \u012f veikl\u0105 \u012ftraukian\u010diuose, vaik\u0173 iniciatyvoms atviruose artimiausios socialin\u0117s, kult\u016brin\u0117s, kalbin\u0117s ir gamtin\u0117s aplinkos kontekstuose, siekiama vaik\u0173 ugdymo(si) patir\u010di\u0173 aktualumo, prasmingumo;<\/p>\n

3.8.vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas. <\/b>Aplinkos, s\u0105veikos, bendros prasm\u0117s kuriamos \u012fsiklausant ir atliepiant vaik\u0173 poreikius, interesus, iniciatyvas, nuomon\u0119, drauge priimant sprendimus;<\/p>\n

3.9. <\/b>l\u0117tojo ugdymo(si), u\u017etikrinan\u010dio gil\u0173 \u012fsitraukim\u0105, principas. Vaikai giliai i\u0161gyvena ir pajau\u010dia kiekvien\u0105 \u010dia ir dabar<\/i> moment\u0105, kai skiriama pakankamai laiko kasdienei rutinai, tyrin\u0117jimo ar k\u016brybos procesui, nuostabai ir atradimo d\u017eiaugsmui; <\/b><\/p>\n

3.10. <\/b>reflektyvaus ugdymo(si) principas. <\/b>Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal j\u0173 geb\u0117jimus apm\u0105stomos vaik\u0173 emocijos, veiklos ir j\u0173 rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokytojai apsvarsto autenti\u0161kas vaik\u0173 patirtis, veiklos kokyb\u0119 ir savo pedagogini\u0173 sprendim\u0173 poveik\u012f vaik\u0173 ugdymui(si);<\/p>\n

3.11. <\/b>\u0161eimos ir mokyklos partneryst\u0117s principas. Mokykla ir \u0161eima (glob\u0117jai) bendradarbiauja rengiant Program\u0105, u\u017etikrinant ugdymo(si) t\u0119stinum\u0105 ir derm\u0119, kuriant susitelkusi\u0105, kartu besimokan\u010di\u0105 bendruomen\u0119. T\u0117vai ir mokyklos darbuotojai pasitiki vieni kitais ir veikia d\u0117l vaik\u0173 interes\u0173.\u00a0<\/span><\/p>\n

4. Siekiant u\u017etikrinti visumin\u012f vaik\u0173 ugdym\u0105si, Gair\u0117se pateikiama a\u0161tuoniolika pasiekim\u0173 sri\u010di\u0173, skirt\u0173 Programoje numatyti vaik\u0173 ugdymosi <\/span>pasiekimus.\u00a0 <\/span><\/p>\n

5. Gair\u0117se pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis \u2013 vaik\u0173 ugdymo(si) kontekst\u0173 k\u016brimas. Pateikiami<\/span> \u017eaism\u0117s, universalaus dizaino mokymuisi, kult\u016brini\u0173 ir k\u016brybini\u0173 dialog\u0173, kalb\u0173
\n\u012fvairov\u0117s, tyrin\u0117jim\u0173 ir gilaus mokymosi, reali\u0173 ir virtuali\u0173 aplink\u0173, judraus patirtinio mokymosi kontekst\u0173 k\u016brimo b\u016bdai.<\/span><\/p>\n

6. Gair\u0117se rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: \u201eM\u016bs\u0173 sveikata ir gerov\u0117\u201c, \u201eA\u0161 ir bendruomen\u0117\u201c, \u201eA\u0161 kalb\u0173 pasaulyje\u201c, \u201eTyrin\u0117ju ir pa\u017e\u012fstu aplink\u0105\u201c, \u201eKuriu ir i\u0161rei\u0161kiu\u201c. Ugdymosi sritys yra ikidalykin\u0117s, orientuotos \u012f Programoje numatyt\u0173 vaik\u0173 pasiekim\u0173 pl\u0117tot\u0119, apima vaik\u0173 ugdymo(si) turin\u012f ir<\/span> veiklas. <\/span><\/p>\n

7. Siekiant \u012ftraukaus, visiems vaikams prieinamo <\/span>ir s\u0117kmingo ugdymosi, Gair\u0117se \u012ftvirtinamas Programos, grind\u017eiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. <\/span><\/p>\n

8. Gair\u0117se nusakoma Programos, kurioje \u017eaidimas suprantamas kaip vaiko raidos \u0161altinis, vaiko ugdymosi b\u016bdas ir pagrindin\u0117 veikla, k\u016brimo ir atnaujinimo kryptis.\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

9. Gair\u0117s parengtos vadovaujantis Jungtini\u0173 Taut\u0173 <\/span>vaiko teisi\u0173 konvencija, tarptautini\u0173 organizacij\u0173 rekomendacijomis d\u0117l kokybi\u0161ko ikimokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 ugdymo, atsi\u017evelgta \u012f vaiko raidos <\/span>ir ugdymo(si) ypatumus, naujausius ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo(si) mokslinius tyrimus, ikimokyklin\u0117s pedagogikos kaitos tendencijas, u\u017esienio \u0161ali\u0173 ikimokyklinio
\nugdymo program\u0173 modelius, Lietuvos ger\u0105j\u0105 praktin\u0119 patirt\u012f.<\/span><\/p>\n

10. Gair\u0117se vartojamos s\u0105vokos apibr\u0117\u017etos Lietuvos Respublikos \u0161vietimo \u012fstatyme ir kituose \u0161vietim\u0105 reglamentuojan\u010diuose teis\u0117s aktuose.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

II SKYRIUS<\/span><\/b><\/p>\n

VAIKO RAIDA IR UGDYMASIS<\/span><\/b>\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

11. Kuriant ar atnaujinant mokyklos Program\u0105 vadovaujamasi Gair\u0117se pateiktu po\u017ei\u016briu \u012f vaik\u0105 ir vaikyst\u0119, vaiko raid\u0105, poreikius, ugdymo(si) b\u016bdus, juo grind\u017eiamas visas Programos turinys.<\/p>\n

12. Vaikyst\u0117je raidos procesai sukuria prielaidas vaik\u0173 ugdymui(si), o kokybi\u0161kas ugdymas(is) brandina k\u016bn\u0105, smegen\u0173 strukt\u016bras, skatina vaik\u0173 raid\u0105: <\/span><\/p>\n

12.1. ankstyvajai vaiko raidai b\u016bdingas spartus netolygus augimas, veiksm\u0173, m\u0105stymo ir kalbos vystymosi nevienalaiki\u0161kumas. Kiekvieno vaiko raida ir ugdymasis pasi\u017eymi unikaliais bruo\u017eais. Mokytojas pasitiki vaiko nat\u016braliomis galiomis augti ir ugdytis, sudaro s\u0105lygas prigimtin\u0117ms galioms pl\u0117totis, pripa\u017e\u012fsta ir gerbia skirtybes, pasiekim\u0173 \u012fvairov\u0119, kuria galimybes skleistis vaik\u0173 individualumui; <\/span><\/p>\n

12.2. kiekvienas vaikas aktyviai mokosi, daugel\u012f dalyk\u0173 atranda pats, savu b\u016bdu ir laiku. Vaikai turi sumanym\u0173, nuolat ie\u0161ko nauj\u0173 veikl\u0173 ir i\u0161\u0161\u016bki\u0173, padedan\u010di\u0173 tobul\u0117ti. Mokytojas paremia vaik\u0173 iniciatyvas, parinkdami jiems aktual\u0173 turin\u012f ir veiklas<\/span>;<\/p>\n

12.3. vaik\u0173 m\u0105stymo sinkreti\u0161kumas, pasaulio kaip nedalomos visumos matymas suponuoja visumin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f ugdym\u0105(si). Vaikams aktyviai veikiant integruojamas fizinis, emocinis, socialinis ir pa\u017eintinis ugdymasis; <\/span><\/p>\n

12.4. vaik\u0173 ugdymas(is) yra nuolatinis vidini\u0173 gali\u0173 pl\u0117tojimas nauj\u0173 patir\u010di\u0173 pagrindu. Vaik\u0173 raidai ir ugdymui(si) svarbiausios yra jautrios socialin\u0117s s\u0105veikos, grind\u017eiamos dialogi\u0161kumo principu; <\/span><\/p>\n

12.5. vaik\u0173 tarpusavio dialoguose ir dialoguose su suaugusiaisiais konstruojamos bendros prasm\u0117s. Vaik\u0173 grup\u0117je vyrauja nuomoni\u0173 ir rai\u0161kos \u012fvairov\u0117, vaikai mokosi gird\u0117ti vienas kit\u0105, skatinama mokymosi vieniems i\u0161 kit\u0173 kult\u016bra;<\/p>\n

12.6. darn\u0173 vaik\u0173 vystym\u0105si u\u017etikrina vaiko raid\u0105 skatinantis ugdymas. <\/span>Siekiama turtinti, pl\u0117sti ir kompensuoti nepalankioje aplinkoje augan\u010di\u0173 vaik\u0173 patirtis, kuriamos vaikus ugdytis \u012fgalinan\u010dios socialin\u0117s ir kult\u016brin\u0117s aplinkos.<\/p>\n

13. Programa sukuria prielaidas u\u017etikrinti pagrindini\u0173, kiekvienam vaikui aktuali\u0173 poreiki\u0173 tenkinim\u0105 ir turtinim\u0105:<\/p>\n

13.1. \u017eaidimo poreikis \u2013 tur\u0117ti laisv\u0119, pakankamai laiko, erdv\u0117s, \u017eaidimo partneri\u0173 ir galimyb\u0119 per bendrus \u017eaidimus kurti vaik\u0173 kult\u016br\u0105. Pripa\u017e\u012fstama \u017eaidimo, kaip savaranki\u0161kos vaik\u0173 veiklos, nelygstama vert\u0117. Nuolat steb\u0117dami ir tinkamoje situacijoje jautriai \u012fsitraukdami \u012f \u017eaidimus, suaugusieji padeda vaikams augintis \u017eaidimo geb\u0117jimus;<\/p>\n

13.2. saugumo poreikis \u2013 jaustis saugiam, gerbiamam, matomam, girdimam, tinkamai globojamam, sulaukti paramos ir pagalbos, kai jos reikia. Ugdant vaikus r\u016bpinamasi ne tik u\u017etikrinti j\u0173 saugum\u0105, bet ir juos pa\u010dius pagal j\u0173 galias \u012ftraukti \u012f r\u016bpinim\u0105si savo bei kit\u0173 saugumu;<\/p>\n

13.3. draugys\u010di\u0173 poreikis \u2013 jaustis priimamam, jausti bendrum\u0105, lygiaverti\u0161kum\u0105 su kitais, kit\u0173 param\u0105, artimum\u0105, tur\u0117ti vien\u0105 ar kelet\u0105 artimesni\u0173 draug\u0173. Sukuriama ugdymo(si) aplinka, skatinanti vaikus tyrin\u0117ti ir atrasti, kaip b\u016bti, gyventi ir veikti drauge;<\/p>\n

13.4. komunikavimo poreikis \u2013 dalintis su kitais emocijomis, mintimis, id\u0117jomis \u017eod\u017eiu ir ne\u017eodin\u0117mis priemon\u0117mis (mimika, judesiu, pie\u0161iniu, muzikos k\u016briniu ir pan.). Vaikams sudaromos s\u0105lygos i\u0161bandyti \u012fvairias komunikavimo su vaikais ir suaugusiaisiais priemones ir atrasti pagarbaus, veiksmingo bendravimo b\u016bdus;<\/p>\n

13.5. pa\u017einimo d\u017eiaugsmo poreikis \u2013 smalsauti, tyrin\u0117ti, klausin\u0117ti, ai\u0161kinti(s), kurti ir i\u0161bandyti, d\u017eiaugiantis naujais atradimais ir geb\u0117jimu pa\u017einti. Taikydami ugdymo(si) procese \u012fgytas patirtis vaikai kuria ir perkuria savo teorijas apie pasaul\u012f;<\/p>\n

13.6. k\u016brybin\u0117s savirai\u0161kos poreikis \u2013 tyrin\u0117ti ir atrasti unikalias savo k\u016brybines galias per \u012fvairias veiklas. Kuriamos ir spontani\u0161k\u0173, ir krypting\u0173 veikl\u0173 galimyb\u0117s, palankios atsiskleisti vaik\u0173 interesams, gabumams ir auginti savit\u0105 rai\u0161kos stili\u0173;<\/p>\n

13.7. programa taip pat sukuria prielaidas atliepti ir tenkinti unikalius kiekvieno vaiko poreikius, tarp j\u0173 ir specialiuosius ugdymosi poreikius.<\/p>\n

14. Vaikai yra aktyv\u016bs ugdymo(si) turinio ir proceso k\u016brimo dalyviai, \u012fsitraukiantys, atliepiantys, si\u016blantys, ir taip dalyvaujantys su j\u0173 ugdymusi susijusiuose sprendimuose. Vaik\u0173 reagavimo \u012f ugdymo(si) situacijas steb\u0117jimas, \u012fsiklausymas \u012f vaik\u0173 nuomon\u0119 padeda mokytojui geriau suprasti momento \u010dia ir dabar poreikius ir jais gr\u012fsti ugdymo(si) proces\u0105:<\/p>\n

14.1. mokytojas drauge su vaikais mokykloje kuria demokrati\u0161kus procesus. Vaikai skatinami susitarti, dalintis, i\u0161reik\u0161ti savo nuomon\u0119, mokytis kurti taisykles ir j\u0173 laikytis;<\/p>\n

14.2. demokrati\u0161ko ugdymo(si) aplinkoje vaikai atranda ir auginasi autenti\u0161k\u0105 lyderyst\u0119. Kiekvienas vaikas turi galimyb\u0119 i\u0161bandyti lyderio vaidmen\u012f skirtingose situacijose. Mokytojas visais b\u016bdais skatina vaikus pripa\u017einti ir priimti \u012fvairiopas lyderyst\u0117s aprai\u0161kas;<\/p>\n

14.3. vaikai yra neatsiejami savo aplink\u0173 ir veikl\u0173 vertinimo dalyviai ir, padedami mokytojo, atranda b\u016bdus, kaip savo pajaut\u0105 ar nuomon\u0119 i\u0161reik\u0161ti ir parodyti kitiems.<\/p>\n

15. Vaikai ugdosi steb\u0117dami, veikdami spontani\u0161kai, u\u017esikr\u0117sdami patrauklia, malonum\u0105 teikian\u010dia veikla ir pagal savo j\u0117gas, poreikius bei pom\u0117gius \u012fsitraukdami \u012f mokytojo organizuot\u0105 krypting\u0105 veikl\u0105:<\/p>\n

15.1. kuriamoje ar atnaujinamoje Programoje numatomi vaiko ugdymosi \u017eaid\u017eiant ir patirtinio ugdymosi b\u016bdai, atitinkantys vaik\u0173 prigimt\u012f ir raidos poreikius. Mokykla \u012f Program\u0105 \u012ftraukia ugdymosi \u017eaid\u017eiant b\u016bdus ir susitaria, kuriuos i\u0161 patirtinio ugdymosi b\u016bd\u0173 taikys ir \u012ftrauks \u012f Program\u0105;<\/p>\n

15.2. vaik\u0173 ugdymasis \u017eaid\u017eiant. \u017daismingumas nat\u016braliai b\u016bdingas vaiko santykiui su pasauliu, yra viso jo veikimo ir ugdymo(si) bruo\u017eas, vaik\u0173 kult\u016bros pl\u0117tojimo prielaida. Spontani\u0161kas \u017eaismingumas skleid\u017eiasi per vaik\u0173 tyrin\u0117jim\u0105 ir eksperimentavim\u0105, visaverti\u0161kai \u012fgyvendinamas per savaranki\u0161kai pa\u010di\u0173 vaik\u0173 kuriamus \u017eaidimus. Vaikai ugdosi, \u012fsitrauk\u0119 \u012f \u017eaidinimus, \u017eaisdami sensomotorinius tyrin\u0117jimo \u017eaidimus, savaranki\u0161kai kurdami vaizduote paremtus re\u017eis\u016brinius, siu\u017eetinius
\nvaidmen\u0173 ir naratyvinius \u017eaidimus. Tikslingai formuojant(is) siauresnius, savitus geb\u0117jimus \u017eaid\u017eiami didaktiniai \u017eaidimai. Ugdymo(si) procese i\u0161laikomas balansas tarp savaranki\u0161kai vaik\u0173 kuriam\u0173 siu\u017eetini\u0173 vaidmen\u0173 \u017eaidim\u0173 ir ugdom\u0173j\u0173 \u017eaidim\u0173 su taisykl\u0117mis;<\/p>\n

15.3. vaik\u0173 patirtinio ugdymosi b\u016bdai. Susidom\u0117j\u0119 \u012fvairiomis veiklomis, steb\u0117dami, tyrin\u0117dami, eksperimentuodami, kurdami, dalindamiesi patirtimi, vaikai visais poj\u016b\u010diais patiria, pajau\u010dia objektus, j\u0173 savybes, ry\u0161ius, rei\u0161kinius ir procesus, atranda tai, kas jiems nauja, gilina supratim\u0105 ir pl\u0117toja geb\u0117jimus. Ugdymo(si) procese skatinami \u0161ie vaik\u0173 patirtinio ugdymosi b\u016bdai: personalizuotas, savivaldus, dialogi\u0161kas, judrus, \u012fk\u016bnytasis ugdymasis, ugdymasis tyrin\u0117jant, kuriant, reflektuojant.<\/p>\n

16. Gair\u0117se pateikiamos pamatin\u0117s vertyb\u0117s, kuriomis grind\u017eiamas visas Programos turinys. \u012e Program\u0105 gali b\u016bti \u012ftrauktos ir kitos mokyklai aktualios vertyb\u0117s, d\u0117l kuri\u0173 susitariama mokyklos bendruomen\u0117je, ir jos neprie\u0161tarauja Gair\u0117se pateiktoms vertyb\u0117ms. Vaik\u0173 ugdymasis grind\u017eiamas po\u017ei\u016brio \u012f vaik\u0105 ir jo ugdym\u0105(si) s\u0105lygotomis vertyb\u0117mis:<\/p>\n

16.1. vaiko orumas \u2013 kiekvieno vaiko nelygstamos vert\u0117s, autenti\u0161kumo, unikalumo pripa\u017einimas ir puosel\u0117jimas;<\/span><\/p>\n

16.2. vaiko gerov\u0117 \u2013<\/span> vaik\u0173 gerov\u0117s pirmumo pripa\u017einimas, puosel\u0117jant vaiko saugum\u0105, sveikat\u0105, darn\u0105 su savimi ir kult\u016brine, socialine bei fizine aplinka;\u00a0<\/span><\/p>\n

16.3. savirai\u0161kos laisv\u0117 \u2013<\/span> kiekvieno vaiko k\u016brybinio potencialo ir laisv\u0117s i\u0161reik\u0161ti save pripa\u017einimas, palaikymas ir skatinimas;<\/span><\/p>\n

16.4. lygiavertis dalyvavimas \u2013 lygiavert\u0117mis s\u0105veikomis grind\u017eiamo ugdymo(si) vert\u0117s pripa\u017einimas, sudarant maksimalias s\u0105lygas kiekvienam<\/span> vaikui dalyvauti bendrame ugdymosi procese ir<\/span> pa\u0161alinant ugdymosi kli\u016btis;\u00a0<\/span><\/p>\n

16.5. lygiateisi\u0161kumas ir teisingumas \u2013<\/span> vienod\u0173 teisi\u0173 augti ir ugdytis visiems pripa\u017einimas, u\u017etikrinant galimybes kiekvienam vaikui optimaliai vystyti ir reik\u0161ti savo potencines galias nepriklausomai nuo prie\u017eas\u010di\u0173, susijusi\u0173 su lytimi, sveikata, socialine ir kult\u016brine pad\u0117timi. Minimizuojamos atskirties ir diskriminavimo galimyb\u0117s,<\/span> atstovaujama vaik\u0173 teis\u0117ms mokykloje ir u\u017e jos rib\u0173;\u00a0<\/span><\/p>\n

16.6. pagarba, tolerancija ir atvirumas \u012fvairovei <\/b>\u2013 <\/span>atviros, pagarba, empatija ir tolerancija grind\u017eiamos ugdymo(si) aplinkos k\u016brimas, pripa\u017e\u012fstant \u012fvairov\u0119 kaip vertyb\u0119 ir sudarant s\u0105lygas visiems vaikams s\u0117kmingai dalyvauti, nat\u016braliai priimant prigimtinius ir kult\u016brinius skirtumus;\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

16.7. bendruomeni\u0161kumas, demokratija ir pilieti\u0161kumas \u2013 pagarba asmeniui grind\u017eiamos demokratin\u0117s aplinkos k\u016brimas, priklausymo bendruomenei jausmo puosel\u0117jimas, atsakomyb\u0117s u\u017e save ir kitus ugdymasis;<\/p>\n

16.8. kult\u016brinis tapatumas <\/b>\u2013 pagarbos savo \u0161alies kult\u016brai (gimtajai kalbai, etninei kult\u016brai, tautos istorijai) puosel\u0117jimas, padedant vaikui i\u0161reik\u0161ti save kaip savo \u0161alies kult\u016bros dalyv\u012f ir k\u016br\u0117j\u0105 ir\u00a0 pozityviai priimti kit\u0173 kult\u016br\u0173 savitum\u0105.<\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

III SKYRIUS<\/span><\/b><\/p>\n

IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) TIKSLAS IR PASIEKIM\u0172 SRITYS<\/span><\/b>\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

17. Gair\u0117se pateikiamas visoms Programoms vienodas ikimokyklinio ugdymo(si) tikslas, kurio siekdama mokykla Programoje i\u0161sikelia u\u017edavinius, atitinkan\u010dius mokykl\u0105 lankan\u010di\u0173 vaik\u0173, j\u0173 \u0161eim\u0173 poreikius ir ugdymo organizavimo model\u012f<\/span>:<\/p>\n

17.1. ikimokyklinio ugdymo tikslas \u2013 atsi\u017evelgiant \u012f vaik\u0173 prigimtines galias, patirt\u012f, poreikius, \u0161eimos ir bendruomen\u0117s susitarimus, kurti lanks\u010dius edukacinius kontekstus, \u012fgalinan\u010dius vaik<\/span>us i\u0161siugdyti pasitik\u0117jimo, r\u016bpinimosi savimi ir kitais, kult\u016brinio ir<\/span> socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus m\u0105stymo, k\u016brybi\u0161kumo, mok\u0117jimo mokytis pradmenis;<\/span><\/p>\n

17.2. Programoje, keldama u\u017edavinius tikslui pasiekti, mokykla numato lanks\u010dias ugdymo(si) s\u0105lygas, kurios skatina tiksle nusakyt\u0173 vaik\u0173 gali\u0173 auginim\u0105 ir padeda vaikams tapti:<\/span><\/p>\n

17.2.1. pasitikintiems;\u00a0<\/span><\/p>\n

17.2.2. besir\u016bpinantiems<\/span> savimi ir kitais;\u00a0<\/span><\/p>\n

17.2.3. <\/span>jautri<\/span>ems kult\u016brinei ir socialinei \u012fvairovei;\u00a0<\/span><\/p>\n

17.2.4. komunikabiliems;\u00a0<\/span><\/p>\n

17.2.5. lanks\u010diai m\u0105stantiems;<\/span><\/p>\n

17.2.6. <\/span>k\u016brybingiems;<\/span><\/p>\n

17.2.7. <\/span>s\u0117kmingai besimokantiems.<\/span><\/p>\n

18. <\/b>Pasiekim\u0173 sritys. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaik\u0173 raidos ir ugdymosi procese nuosekliai \u012fgyjami bei pl\u0117tojami j\u0173 pasiekimai: vertybin\u0117s nuostatos, \u017einios bei supratimas ir geb\u0117jimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti \u012f 18 pasiekim\u0173 sri\u010di\u0173, kuri\u0173 visuma laiduoja optimali\u0105 vis\u0173 vaiko potencini\u0173 gali\u0173 \u016bgt\u012f. Programoje vaik\u0173 ugdymo(si) rezultatus nusako \u0161ios pasiekim\u0173 sritys<\/span> ir jas sudarantys <\/span>d\u0117menys:
\n<\/span><\/p>\n

18.1. kasdieniai gyvenimo \u012fg\u016bd\u017eiai \u2013 asmeniniai valgymo ir mitybos \u012fg\u016bd\u017eiai; k\u016bno \u0161varos ir aplinkos tvarkos palaikymo \u012fg\u016bd\u017eiai; saugaus elgesio \u012fg\u016bd\u017eiai;<\/p>\n

18.2. fizinis aktyvumas \u2013 stambiosios motorikos \u012fg\u016bd\u017eiai ir fizin\u0117s vaiko ypatyb\u0117s; smulkiosios motorikos \u012fg\u016bd\u017eiai, rank\u0173 ir aki\u0173 koordinacija<\/span>;<\/p>\n

18.3. emocij\u0173 suvokimas ir rai\u0161ka \u2013 savo jausm\u0173 rai\u0161ka, suvokimas ir pavadinimas; kit\u0173 \u017emoni\u0173 jausm\u0173 atpa\u017einimas ir tinkamas reagavimas \u012f juos; savo ir kit\u0173 \u017emoni\u0173 jausm\u0173 apm\u0105stymas;<\/span><\/p>\n

18.4. savireguliacija ir savikontrol\u0117 \u2013 geb\u0117jimas nusiraminti, atsipalaiduoti; savo d\u0117mesio, jausm\u0173 rai\u0161kos ir elgesio valdymas; geb\u0117jimas laikytis susitarim\u0173, taisykli\u0173; <\/span><\/p>\n

18.5. savivoka ir savigarba \u2013 savo k\u016bno pa\u017einimas; asmeninio tapatumo jausmas ir teigiamas sav\u0119s vertinimas; bendryst\u0117s su \u0161eima ir grupe jausmas; kalbinio, tautinio ir pilietinio tapatumo jausmas;<\/span><\/p>\n

18.6. santykiai su suaugusiaisiais ir bendraam\u017eiais \u2013 geb\u0117jimas u\u017emegzti geranori\u0161kus santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais; geb\u0117jimas atpa\u017einti ir<\/span> pripa\u017einti savo ir kit\u0173 pana\u0161umus bei skirtumus; geb\u0117jimas bendrauti, mokymasis bendradarbiauti, geb\u0117jimas prisid\u0117ti prie grup\u0117s gerov\u0117s k\u016brimo;<\/span><\/p>\n

18.7. aplinkos pa\u017einimas \u2013 socialin\u0117s ir kult\u016brin\u0117s aplinkos pa\u017einimas; gamtin\u0117s aplinkos pa\u017einimas; pagarba gyvybei ir aplinkai;<\/span><\/p>\n

18.8. matematinis m\u0105stymas \u2013 skai\u010diaus pajauta, samprotavimai apie kiek\u012f ir duomenis; mato pajauta ir i\u0161matuojam\u0173 dyd\u017ei\u0173 palyginimas; geometrini\u0173 modeli\u0173 pa\u017einimas; <\/span><\/p>\n

18.9. skaitmeninis sumanumas \u2013 geb\u0117jimas tikslingai naudoti skaitmenines priemones; elementaraus skaitmeninio turinio k\u016brimas; saugus naudojimasis i\u0161maniaisiais \u012frenginiais; veiksm\u0173 sek\u0173 naudojimas problemoms spr\u0119sti;<\/span><\/p>\n

18.10. kalb\u0173 supratimas \u2013 geb\u0117jimas klausytis ir suprasti kit\u0173 kalb\u0117jim\u0105 bei reaguoti \u012f ne\u017eodin\u0119 rai\u0161k\u0105; geb\u0117jimas suprasti \u012fvairiomis formomis (simboline, garsine, grafine, vaizdine, \u017eodine) perteikiamas prasmes; dom\u0117jimasis tekstu, raid\u0117mis ir simboliais; geb\u0117jimas suprasti am\u017ei\u0173 atitinkan\u010dius meninius ir informacinius tekstus;<\/span><\/p>\n

18.11. kalbin\u0117 rai\u0161ka \u2013 geb\u0117jimas i\u0161reik\u0161ti patirt\u012f, jausmus ir mintis, \u012fsitraukti ir pl\u0117toti pokalb\u012f; geb\u0117jimas pasakoti, atpasakoti, apib\u016bdinti, kurti, <\/span>ai\u0161kinti taikant ne\u017eodines ir \u017eodines rai\u0161kos priemones; geb\u0117jimas komunikuoti paprastomis ra\u0161ytin\u0117s rai\u0161kos formomis;<\/span><\/p>\n

18.12. estetinis suvokimas <\/b>\u2013 nusiteikimas estetiniams potyriams ir d\u017eiaugsmui; aplinkos, \u017emoni\u0173 santyki\u0173, meno, savo ir kit\u0173 k\u016brybos gro\u017eio pajauta; jautrumas meno rai\u0161kos ir kitokios k\u016brybos \u012fvairovei; jutimini\u0173 ir emocini\u0173 gro\u017eio i\u0161gyvenim\u0173 prisiminimas, apm\u0105stymas ir dalinimasis su kitais;<\/span><\/p>\n

18.13. menin\u0117 rai\u0161ka \u2013 tyrin\u0117jimas ir eksperimentavimas pasitelkiant \u012fvairias menines priemones ir formas; rai\u0161ka skirtingomis menin\u0117mis priemon\u0117mis ir b\u016bdais; <\/span>men\u0173 kalb\u0173 vertingumo supratimas, j\u0173 aptarimas ir pasirinkimas;<\/p>\n

18.14. k\u016brybi\u0161kumas \u2013 k\u016brybini\u0173 id\u0117j\u0173 tyrin\u0117jimas, fantazavimas, spontani\u0161kas i\u0161bandymas, atkartojimas; k\u016brybini\u0173 id\u0117j\u0173 pl\u0117tojimas ir \u012fgyvendinimas (improvizavimas, komponavimas ir interpretavimas); savo ir kit\u0173 k\u016brybos reflektavimas, k\u016brybini\u0173 sprendim\u0173 pasirinkimas ir pritaikymas;\u00a0<\/span><\/p>\n

18.15. tyrin\u0117jimas <\/b>\u2013 dom\u0117jimasis, eksperimentavimas, geb\u0117jimas kelti klausimus, numatyti; geb\u0117jimas taikyti \u012fvairius tyrin\u0117jimo b\u016bdus ir priemones; geb\u0117jimas atliepti, apm\u0105styti, aptarti tyrin\u0117jimo proces\u0105 ir atradimus;<\/span><\/p>\n

18.16. problem\u0173 sprendimas \u2013 geb\u0117jimas atpa\u017einti problem\u0105; geb\u0117jimas ie\u0161koti problemos sprendimo b\u016bd\u0173 ir juos \u012fgyvendinti; geb\u0117jimas atsi\u017evelgti \u012f savo sprendimo pasekmes;<\/span><\/p>\n

18.17. geb\u0117jimas \u017eaisti <\/b>\u2013 geb\u0117jimas \u017eaidime laikytis prisiimto vaidmens; geb\u0117jimas koordinuoti \u017eaidimo veiksmus su kitais \u017eaid\u0117jais; geb\u0117jimas organizuoti \u017eaidimo erdv\u0119; geb\u0117jimas kurti \u017eaidimo siu\u017eet\u0105;<\/span><\/p>\n

18.18. mok\u0117jimas mokytis \u2013 geb\u0117jimas \u012fsitraukti \u012f dominan\u010di\u0105 veikl\u0105; pastangos kryptingai veikti \u012fgyvendinant ketinim\u0105 ar tiksl\u0105; geb\u0117jimas steb\u0117ti savo ir bendro veikimo pa\u017eang\u0105 bei koreguoti proces\u0105; geb\u0117jimas reflektuoti savo veiklos proces\u0105 ir rezultat\u0105.<\/span><\/p>\n

19. Kiekviena kokybi\u0161kai \u012fgyvendinama vaiko raid\u0105 skatinan\u010dio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (M\u016bs\u0173 sveikata ir gerov\u0117, A\u0161 ir bendruomen\u0117, A\u0161 kalb\u0173 pasaulyje, Tyrin\u0117ju ir pa\u017e\u012fstu aplink\u0105, Kuriu ir i\u0161rei\u0161kiu) <\/b>pl\u0117toja vis\u0173 18 pasiekim\u0173 sri\u010di\u0173 vaiko pasiekimus. <\/b>U\u017etikrinamas darnus vis\u0173 pasiekim\u0173 pl\u0117tojimas, nors skirting\u0173 ugdymosi sri\u010di\u0173 poveikis atskir\u0173 pasiekim\u0173 \u016bg\u010diai skirtingas.\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

IV SKYRIUS<\/span><\/b><\/p>\n

IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PROCESAS<\/span><\/b>\u00a0<\/span><\/p>\n

20. Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko \u017eaidimas ir kita patirtin\u0117 veikla. Juo vadovaujamasi kuriant ar atnaujinant Program\u0105, i\u0161laikant ir pl\u0117tojant savit\u0105 mokyklos ugdymo(si) model\u012f:<\/span><\/p>\n

20.1. visuminis ugdymas(is) yra pagrindin\u0117 ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaik\u0173 emocini\u0173, socialini\u0173, fizini\u0173, pa\u017einimo, kalbos, k\u016brybos potencini\u0173 gali\u0173 harmoning\u0105 pl\u0117tojim\u0105si. Programoje modeliuojamas integralus, vientiso pasaulio vaizdo k\u016brim\u0105si s\u0105lygojantis vaik\u0173 ugdymosi procesas, u\u017etikrinama<\/span>s balansas ir derm\u0117 tarp atskir\u0173 ikimokyklinio ugdymo(si) sri\u010di\u0173, tarp ugdymosi ir<\/span> ugdymo proces\u0173;<\/p>\n

20.2. universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko s\u0117kming\u0105 ugdym\u0105si laiduojanti \u012ftraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Visavert\u0119 \u012ftraukt\u012f u\u017etikrina prigimtini\u0173 kiekvieno vaiko ugdymosi skirtum\u0173 pripa\u017einimas ir kokybi\u0161kai \u012fgyvendinamos esmin\u0117s ugdymo(si) proceso modeliavimo kryptys:<\/p>\n

20.2.1. vaiko \u012fsitraukimas \u012f ugdom\u0105j\u0105 veikl\u0105, sudominant ir su\u017eadinant pozityvias emocijas;<\/p>\n

20.2.2. gil\u0117jantis supratimas, gaunant ir tyrin\u0117jant informacij\u0105 \u012fvairiais b\u016bdais;<\/p>\n

20.2.3. \u012fgytos patirties rai\u0161ka, savaranki\u0161kai sugalvojant id\u0117j\u0105, j\u0105 \u012fgyvendinant, atspindint ar aptariant rezultat\u0105;<\/p>\n

20.3. vaiko \u017eaidimas ir kita patirtin\u0117 veikla yra pagrindin\u0117s, viena kit\u0105 papildan\u010dios ugdomosios veiklos. Vaik\u0173 \u017eaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau \u012fgytos ir pl\u0117tojamos galios. Mokykloje pl\u0117tojama visos bendruomen\u0117s \u017eaidimo kult\u016bra, skatinanti \u017eaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaik\u0173 savaranki\u0161ko \u017eaidimo ir \u017eaismingo ugdymo(si) vienov\u0117s <\/span>bei darnos. Patirtin\u0117s veiklos yra vaiko ugdymasis darant, veikiant: pajau\u010diant, stebint, tyrin\u0117jant, eksperimentuojant, modeliuojant, kuriant, komunikuojant, reflektuojant savo patirtis ir atradimus.<\/span><\/p>\n

21. <\/span>Mokykla, rengdama ar atnaujindama Program\u0105, kuria, reflektuoja ir tobulina vientis\u0105 \u012f vaik\u0173 pasiekim\u0173 pl\u0117tot\u0119 orientuot\u0105 ugdymo(si) turinio k\u016brimo, organizavimo, pedagogini\u0173 strategij\u0173, ugdymo(si) metod\u0173 bei form\u0173 taikymo, aplink\u0173 k\u016brimo sistem\u0105:<\/p>\n

21.1. <\/span>mokykloje susitariama d\u0117l pedagogini\u0173 strategij\u0173 bei ugdymo(si) metod\u0173, orientuot\u0173 \u012f vaiko asmenyb\u0117s ir pasiekim\u0173 auginim\u0105, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekst\u0173 k\u016brimo, spontani\u0161ko vaik\u0173 ugdymosi skatinimo, vaik\u0173 ir mokytoj\u0173 k\u016brybin\u0117mis s\u0105veikomis grind\u017eiamo bei organizuoto ugdymo pedagogin\u0117s strategijos. Prioritetas teikiamas<\/span> \u017eaidimo pedagogikai, nes ji turi nelygstam\u0105 vert\u0119 ikimokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 ugdymui(si);<\/span><\/p>\n

21.2. susitariama d\u0117l vaik\u0173 raid\u0105 ir ugdymosi b\u016bdus atitinkan\u010di\u0173 ugdymo(si) organizavimo form\u0173 taikymo, palaikoma j\u0173 \u012fvairov\u0117. \u012e Program\u0105 \u012ftraukiamos <\/span>inovatyvios, <\/span>prasming\u0105 vaik\u0173 ugdym\u0105(si) skatinan\u010dios formos: vaik\u0173 projektai, skaitymo valand\u0117l\u0117s, pa\u017eintin\u0117s i\u0161vykos, patirtinis ugdymas(is) \u017ealiosiose edukacin\u0117se erdv\u0117se, tyrin\u0117jim\u0173 laboratorijose, k\u016brybin\u0117se atelj\u0117, atradim\u0173 stotel\u0117se, pa\u017einimo salose;<\/span><\/span><\/p>\n

22. Kuriant ar atnaujinant Program\u0105, mokykla \u012ftraukia t\u0117vus (glob\u0117jus) \u012f susitarimus d\u0117l vaik\u0173 ugdymo(si) pasiekim\u0173, proceso ir aplink\u0173:<\/span><\/p>\n

22.1. mokykla atsi\u017evelgia \u012f vaiko gerovei aktualius \u0161eim\u0173 poreikius ir kult\u016br\u0105, sukuria lanks\u010dias s\u0105lygas skland\u017eiai vaik\u0173 ir \u0161eimos adaptacijai, susitaria d\u0117l ugdymo(si) mokykloje ir \u0161eimoje derm\u0117s;<\/span><\/p>\n

22.2. \u0161eimos ir mokyklos bendradarbiavimas grind\u017eiamas abipuse pagarba, pasitik\u0117jimu, lygiaverte dialogine partneryste. Visi su vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra ir ugdymu susij\u0119 klausimai sprend\u017eiami k<\/span>omunikuojant, tariantis, konsultuojantis \u0161eimoms ir mokyklos darbuotojams pagal j\u0173 atsakomyb\u0117s ribas.<\/span><\/p>\n

23. Kuriant ar atnaujinant Program\u0105, susitariama d\u0117l paramos vaik\u0173 ugdymui(si), mokytojams ir \u0161eimoms sistemos, komandinio mokytoj\u0173 ir \u0161vietimo pagalbos specialist\u0173 darbo, apimamos \u0161ios Gair\u0117se pateiktos paramos teikimo kryptys:<\/span><\/p>\n

23.1. mokytojai veikia i\u0161 anksto numatydami galim<\/span>as kli\u016btis konkretiems vaikams dalyvauti bendrai planuojamoje veikloje, kli\u016b\u010di\u0173 prevencijai i\u0161 anksto parinkdami vaik\u0173 ugdymosi poreikius atitinkan\u010dias priemones ir b\u016bdus, kad pa\u0161alint\u0173 atskirties tikimyb\u0119;<\/p>\n

23.2. \u0161vietimo pagalbos specialist\u0173 pagalba vaikams orientuojama \u012f fizini\u0173 funkcij\u0173 lavinim\u0105, pa\u017einimo bei m\u0105stymo operacij\u0173 ir kalbos vystym\u0105, jeigu vaikai patiria savit\u0173 ugdymosi sunkum\u0173 arba j\u0173 raida neatitinka am\u017eiaus;<\/p>\n

23.3. \u0161vietimo pagalbos specialistai teikia mokytojui pagalb\u0105, orientuot\u0105 \u012f ugdymo(si) proceso optimizavim\u0105, kartu aptardami vaik\u0173 poreikius, ugdymo(si) galimybes ir planuodami ugdymosi aplink\u0105 ir proces\u0105, kad vaikai nepatirt\u0173 dalyvavimo ir ugdymo(si) kli\u016b\u010di\u0173;<\/p>\n

23.4. mokytojai ir \u0161vietimo pagalbos specialistai \u012ftraukia t\u0117vus (glob\u0117jus) \u012f bendradarbiaujan\u010di\u0105 komand\u0105, juos konsultuoja, pad\u0117dami suprasti vaiko ugdymosi poreikius, veiksmingus, vaikui tinkamiausius ugdymo(si) b\u016bdus ir dalyvauti savo vaiko ugdyme \u0161eimoje ir mokykloje;<\/span><\/p>\n

23.5. sprend\u017eiant sud\u0117tingus ugdymo(si) atvejus, pl\u0117tojant ugdytoj\u0173 kompetencijas, apr\u016bpinant mokyklos bendruomen\u0119 ir \u0161eimas reikalingais i\u0161tekliais, mokykla inicijuoja bendradarbiavim\u0105 su i\u0161orin\u0117mis vaik\u0173 ugdymo, \u0161vietimo pagalbos teikimo, i\u0161tekli\u0173 institucijomis, centrais, nevyriausybin\u0117mis organizacijomis, tarpininkauja \u0161eimoms ir kitoms institucijoms sprend\u017eiant vaik\u0173 teisi\u0173, ugdymo ir pagalbos vaikams klausimus.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

V SKYRIUS<\/span><\/b><\/p>\n

VAIK\u0172 UGDYMO(SI) KONTEKSTAI<\/span><\/b>\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

24. Vaik\u0173 ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat<\/span> aplinkose u\u017e mokyklos rib\u0173 (parkai, muziejai, gamtos ir kult\u016briniai objektai ir kt.). Mokyklos aplinkoje kuriami vaik\u0173 emocin\u012f ir fizin\u012f saugum\u0105 u\u017etikrinantys ugdymo(si) kontekstai, kuri\u0173 bendrak\u016br\u0117jai yra vaikai.<\/span><\/p>\n

25. Kuriant ugdymo(si) kontekstus d\u0117mesio centre yra vaikams aktuali, d\u0117mes\u012f patraukianti, skatinanti veikti, vaik\u0173 iniciatyvoms atvira, esteti\u0161kai patraukli aplinka. Kontekstams b\u016bdinga kryptinga vaik\u0173 veikl\u0105 inicijuojanti id\u0117ja ar i\u0161\u0161\u016bkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru b\u016bdu i\u0161d\u0117liojant priemones, sukurian\u010dias netik\u0117tumo moment\u0105. Kontekstai skatina autenti\u0161kus vaik\u0173 sumanymus, palaiko ilgalaik\u012f dom\u0117jim\u0105si ir gilin<\/span>a supratim\u0105. Tame pa\u010diame ugdymosi kontekste vaikai turi galimyb\u0119 veikti ir save i\u0161reik\u0161ti skirtingai.<\/span><\/p>\n

26. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimyb\u0117s pasirinkti veikl\u0105, med\u017eiagas, priemones, veikimo vietas, laik\u0105, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais b\u016bdais pristatyti veiklos rezultatus. Pasirinkimai sukuria prielaidas rastis \u012fvairioms savo turiniu veikloms, atliepia skirtingus vaik\u0173 interesus, geb\u0117jim\u0173 lyg\u012f ir mokymosi b\u016bd\u0173 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n

27. Modeliuojant kontekstus kuriamos \u012fvairiapus\u0117s veiklos galimyb\u0117s: vaiko iniciatyvos pirmumas, kai mokytojas stebi vaiko dom\u0117jim\u0105si ir pasinaudoja spontani\u0161komis \u010dia ir dabar susik\u016brusiomis situacijomis, praturtindamas jo patyrim\u0105; dialoginis veikimas, m\u0105stymas ir k\u016bryba drauge, mokytojui sekant vaiko iniciatyv\u0105; atvirosios veiklos id\u0117jos pirmumas, kai mokytojas pasi\u016blo vaikams veikl\u0105 ir iniciatyv\u0105 veikti perleid\u017eia vaikams.<\/p>\n

28. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialogin\u0117 vaik\u0173, mokytoj\u0173 ir kit\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 s\u0105veika: i\u0161 anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais b\u016bdai ir priemon\u0117s vaik\u0173 aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, k\u0105 geba, ir pritaiko kontekst\u0105 pl\u0117toti pasteb\u0117tus vaik\u0173 interesus ir geb\u0117jimus. Siekiant palaikyti dialog\u0105 lanks\u010diai naudojamos priemon\u0117s: papildomoji med\u017eiaga ir objektai, ugdymosi veiklos nuotraukos ir vaizdo med\u017eiaga, vaiko veiksm\u0173, atradim\u0173 \u012fvardijimas, atvirieji klausimai, refleksijos.<\/span><\/p>\n

29. Mokytojai ir \u0161vietimo pagalbos specialistai i\u0161 anksto numato galimas vaik\u0173 veiklos kli\u016btis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. I\u0161 anksto susitariama d\u0117l priemoni\u0173 ir b\u016bd\u0173, kurie gali pad\u0117ti vaikams lengviau \u012fsitraukti, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, atlikti veikl\u0105 ir mokytis.<\/span><\/p>\n

30. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kult\u016brin\u0117s, socialin\u0117s ir gamtin\u0117s aplinkos, i\u0161 anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikurian\u010dios \u010dia ir dabar. Aplinka kei\u010diama, atsi\u017evelgiant \u012f vaik\u0173 geb\u0117jim\u0173 \u016bgt\u012f.<\/span><\/p>\n

31. Ugdymo(si) kontekstuose,<\/span> b\u016bdami vaik\u0173 elgesio ir veiklos modeliu, mokytojai pagal situacij\u0105 lanks\u010diai kei\u010dia savo vaidmenis, tapdami vaiko pad\u0117j\u0117jais, tyrin\u0117tojais, k\u016br\u0117jais, besimokan\u010diaisiais.<\/span><\/p>\n

32. Mokyklos bendruomen\u0117 kuria ar atnaujina Program\u0105, pasirinkdama Gair\u0117se rekomenduojamus ugdymo(si) kontekstus, aktualius mokyklos ugdymo aplinkai:<\/span><\/p>\n

32.1. universalaus dizaino mokymuisi kontekstas \u2013 tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo am\u017eiaus, socialini\u0173, kult\u016brini\u0173, lingvistini\u0173, sveikatos skirtum\u0173, visiems vaikams sudaromos s\u0105lygos \u017eaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka \u017eadina vaik\u0173 emocijas, pagauna d\u0117mes\u012f, panardina \u012f prasming\u0105 <\/span>vyksm\u0105. Gal\u0117dami rinktis <\/span>alternatyvius tyrin\u0117jimo, pa\u017einimo ir dalyvavimo b\u016bdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni i\u0161 kit\u0173. Galimyb\u0117 pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina tur\u0117ti savo ketinim\u0105, id\u0117j\u0173, sumanym\u0173, j\u0173 kryptingai ie\u0161koti ir pama\u017eu suprasti savo \u017eaidimo ar mokymosi b\u016bdus. Vaikai, turintys speciali\u0173j\u0173 ugdymosi poreiki\u0173, jau\u010diasi lygiaver\u010diais dalyviais, visi kartu mokosi vieni kitus pa\u017einti ir veikti \u017emoni\u0173 \u012fvairov\u0117je;<\/span><\/p>\n

32.2. \u017eaism\u0117s konteksto paskirtis \u2013 palaikyti kasdieni\u0173 veikl\u0173 \u017eaismingum\u0105, kuriant d\u017eiaugsmo bei nuostabos tyrin\u0117jant, i\u0161bandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko \u017eaisming\u0105 sav\u0119s ir pasaulio pajautim\u0105, skatina \u017eaisti judesiais, poj\u016b\u010diais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tu\u0161\u010dioje ir daiktin\u0117je erdv\u0117je, atrandant, kad \u017eaidimas gali gimti \u201ei\u0161 nieko\u201c, mintyse. Palaikomi netik\u0117ti vaik\u0173 b\u016bdai suprasti, tyrin\u0117ti, improvizuoti, priimamos \u201eneteisingos\u201c j\u0173 teorijos apie pasaul\u012f, <\/span>\u012fkvepian\u010dios prat\u0119sti \u201etiesos\u201c paie\u0161kas. Mokytojas jautriai pastebi \u017eaism\u0119 vaikams veikiant, j\u0105 atliepia, prat\u0119sia, kokybi\u0161kai papildo ir \u012ftraukia kitus vaikus;<\/span><\/p>\n

32.3. judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis \u2013 skatinti vaik\u0173 jud\u0117jimo d\u017eiaugsm\u0105 ir kasdien\u012f judrum\u0105, didinti judraus mokymosi galimybes. \u012edomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogi\u0161ka vidaus ir lauko aplink\u0173 jungtis, \u012frangos mobilumas, pritaikymas tyrin\u0117ti judes\u012f, judriais b\u016bdais dalyvauti vis\u0173 ugdymosi sri\u010di\u0173 veiklose. <\/span>Panaudojama nat\u016brali ir dirbtinai sukurta, \u012franga ir priemon\u0117mis papildyta gamtin\u0117 aplinka, modeliuojamos vaikus jud\u0117ti skatinan\u010dios i\u0161\u0161\u016bkio, saugios rizikos edukacin\u0117s erdv\u0117s, kurian\u010dios prielaidas subalansuotam ugdymui(si) viduje ir lauke;<\/span><\/p>\n

32.4. kult\u016brini\u0173 dialog\u0173 kontekstas \u2013 kai vaikai ugdymo \u012fstaigoje dalyvauja daugialypiuose kult\u016briniuose kontekstuose, kuri\u0173 paskirtis \u2013 pad\u0117ti kiekvienam kurti savo individual\u0173 tapatum\u0105, tuo pa\u010diu metu dalyvaujant tiek vaik\u0173 subkult\u016bros, tiek artimiausios ir tolimesni\u0173 aplink\u0173 kult\u016br\u0173 k\u016brime. Mokyklos aplinka yra erdv\u0117 nuolatin\u0117ms socialin\u0117ms ir kult\u016brin\u0117ms s\u0105veikoms bei rei\u0161kiniams patirti, pa\u017e\u012fstant \u0161eimos, mokyklos grup\u0117s, kaimynyst\u0117s, regiono, etnin\u0117s grup\u0117s ir \u0161alies bei globalaus pasaulio kult\u016brinius ypatumus ir vertybes. Mokyklos aplinkoje matomi \u012fvairi\u0173 kult\u016br\u0173 \u017eenklai, simboliai, patiriami papro\u010diai ir elgsenos, i\u0161bandomos skirtingos kult\u016brin\u0117s rai\u0161kos formos, ugdantis pozityv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u012fvairov\u0119 ir kitoni\u0161kum\u0105;<\/span><\/p>\n

32.5. kalb\u0173 \u012fvairov\u0117s konteksto paskirtis \u2013 kurti ir palaikyti aplinkos s\u0105lygas, palankias rastis ir pl\u0117totis skirtingiems vaik\u0173
\nkomunikavimo b\u016bdams, \u012fvairiai \u017eodinei ir ne\u017eodinei rai\u0161kai, kalb\u0173 pa\u017einimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalb\u0173 ir jos form\u0173 \u012fvairove. Kuriant kontekst\u0105 pasinaudojama mokykloje ar grup\u0117je esama kalb\u0173 \u012fvairove, socialini\u0173 tinkl\u0173 ir skaitmenini\u0173 technologij\u0173 teikiamomis galimyb\u0117mis, kalb\u0173 pasaulio pa\u017einim\u0105 papildan\u010diomis ir kalb\u0105 ugdan\u010diomis vaizdin\u0117mis ir garsin\u0117mis
\npriemon\u0117mis, taip pat kasdien\u0117mis komunikacin\u0117mis situacijomis, kylan\u010diomis vidaus ir lauko aplinkose;<\/span><\/p>\n

32.6. tyrin\u0117jimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis \u2013 atliepti prigimtin\u012f<\/span> vaik\u0173 smalsum\u0105, \u012ftraukti juos \u012f aplinkos tyrin\u0117jim\u0105, skatinant\u012f giliau suprasti aplinkos objektus, rei\u0161kinius ir j\u0173 ry\u0161ius, atrasti \u012fvairius pa\u017einimo ir mokymosi b\u016bdus. Kuriamas kontekstas kupinas \u017eaism\u0117s<\/span>, atviras i\u0161\u0161\u016bkiams, jame daug laisv\u0117s vaiko sp\u0117liojimams, atsakym\u0173 \u012f savo keliamus klausimus paie\u0161koms, tyrin\u0117jimu grind\u017eiamiems sprendimams. Sukurtos vidaus ir lauko edukacin\u0117s erdv\u0117s, lauko tyrin\u0117jimo laboratorijos, kuriose yra tyrin\u0117jimo objekt\u0173, priemoni\u0173 ir med\u017eiag\u0173, STEAM veikl\u0173, vaik\u0173 stebini\u0173 fiksavimo priemoni\u0173 \u2013 tai padeda vaikams \u012fsitraukti \u012f ilgalaikius steb\u0117jimus, patirti aplinkos objekt\u0173 ir rei\u0161kini\u0173 \u012fvairov\u0119;<\/span><\/p>\n

32.7. reali\u0173 ir virtuali\u0173 aplink\u0173 konteksto paskirtis \u2013 papildyti ir prapl\u0117sti realyb\u0117s kontekstus alternatyviomis skaitmenin\u0117mis galimyb\u0117mis patirti ir pa\u017einti, pl\u0117toti vaik\u0173 skaitmenin\u012f sumanum\u0105, informatin\u012f m\u0105stym\u0105. Kuriami realios ir virtualios aplinkos s\u0105veikomis grind\u017eiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmenin\u0117mis priemon\u0117mis bei \u012franga, prioritet\u0105 teikiant patirtiniam reali\u0173 objekt\u0173 ir rei\u0161kini\u0173 tyrin\u0117jimui, k\u016brybi\u0161kumui, socialin\u0117ms s\u0105veikoms. Vaik\u0173 savivald\u012f mokym\u0105si\u00a0 skatinan\u010dios skaitmenin\u0117s priemon\u0117s, \u012fvairiomis vaizdo ir garso \u012fvesties bei i\u0161vesties \u012frang\u0105 turin\u010diomis technologijomis kuriamos galimyb\u0117s vaikams realioje aplinkoje pamatyti plika akimi nematomus procesus ar rei\u0161kinius, perkelti realios aplinkos objektus \u012f skaitmenin\u0119 erdv\u0119, tyrin\u0117ti taisykli\u0173 ir laisv\u0117s veikti ribas, spr\u0119sti problemas, \u012fveikti i\u0161\u0161\u016bkius;<\/span><\/p>\n

32.8. k\u016brybini\u0173 dialog\u0173 kontekstas \u2013 modeliuojant k\u016brybini\u0173 dialog\u0173 kontekst\u0105 kuriama vaizduot\u0119, smalsum\u0105, nuostab\u0105 kelianti aplinka, akcentuojanti pat\u012f k\u016brybos proces\u0105. Vaikai patiria k\u016brybos laisv\u0119, i\u0161gyvena netik\u0117tum\u0105, k\u016brybos d\u017eiaugsm\u0105 ir pasidid\u017eiavim\u0105 \u012fveikus k\u016brybinius i\u0161\u0161\u016bkius. Aplink\u0173 estetika ir \u012fvairov\u0117 kuria prielaidas vaikams tyrin\u0117ti k\u016brybin\u0117s rai\u0161kos galimybes, i\u0161bandyti daugiau nei vien\u0105 b\u016bd\u0105 \u012fgyvendinti k\u016brybin\u0119 id\u0117j\u0105 ar i\u0161spr\u0119sti problem\u0105, pasirinkti alternatyvias rai\u0161kos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti. Dinami\u0161k\u0105 k\u016brybos proces\u0105 palaiko mokytojas k\u016br\u0117jas, sudarantis s\u0105lygas vaikui laisvai, spontani\u0161kai veikti.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

VI SKYRIUS<\/span><\/b><\/p>\n

IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) SRITYS<\/span><\/b><\/p>\n

33. Programa kuriama ar atnaujinama, apimant \u0161ias vaiko raid\u0105 skatinan\u010dio visuminio ikimokyklinio ugdymo(si) sritis: \u201eM\u016bs\u0173 sveikata ir gerov\u0117\u201c, \u201eA\u0161 ir bendruomen\u0117\u201c, \u201eA\u0161 kalb\u0173 pasaulyje\u201c, \u201eTyrin\u0117ju ir pa\u017e\u012fstu aplink\u0105\u201c, \u201eKuriu ir i\u0161rei\u0161kiu\u201c.<\/span><\/p>\n

34. Ugdymo(si) srityse pateikiami ugdymo(si) turinio apmatai, kuriuos <\/span>mokykla lanks\u010diai atsirenka, pritaiko, sukonkretina, papildo, kurdama ar atnaujindama Program\u0105.<\/span><\/p>\n

35. Ugdymo(si) sri\u010di\u0173 turinys skirtas u\u017etikrinti visumin\u012f vaik\u0173 ugdym\u0105(si), pl\u0117tojant vaik\u0173 pasiekimus a\u0161tuoniolikoje pasiekim\u0173 sri\u010di\u0173.<\/span><\/p>\n

36. Vis\u0173 <\/span>vaik\u0173 dalyvavim\u0105 u\u017etikrina \u012ftraukus ugdymo(si) procesas, grind\u017eiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis \u012fsitraukimo, gil\u0117jan\u010dio supratimo ir \u012fgytos patirties rai\u0161kos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savaranki\u0161kam, s\u0117kmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi. S\u0105lygos, skatinan\u010dios vaiko \u012fsitraukim\u0105 \u012f veikl\u0105, gil\u0117jant\u012f jo supratim\u0105 ir \u012fgytos patirties rai\u0161k\u0105, atskleid\u017eiamos kiekvienos ugdymo(si) srities \u012fvadin\u0117je dalyje, atsi\u017evelgiant \u012f ugdymo(si) srities turinio ypatumus.<\/p>\n

37. Ugdymo(si) sritis \u201eM\u016bs\u0173 sveikata ir gerov\u0117\u201c apima \u0161iuos turinio aspektus: fizinis aktyvumas, sveika mityba, mano dienos ritmas, k\u016bno \u0161vara ir aplinkos tvarka, saugaus elgesio \u012fpro\u010diai:<\/p>\n

37.1. ugdymo(si) srities paskirtis <\/b>yra pl\u0117toti <\/b>kasdienius gyvenimo \u012fg\u016bd\u017eius, fizin\u012f aktyvum\u0105, savivok\u0105 ir savigarb\u0105, savireguliacij\u0105 ir savikontrol\u0119. Ugdymosi veiklos skatina ugdytis emocij\u0173 suvokimo ir rai\u0161kos, tyrin\u0117jimo, problem\u0173 sprendimo, k\u016brybi\u0161kumo, \u017eaidimo, mok\u0117jimo mokytis geb\u0117jimus;<\/p>\n

37.2. \u012fsitraukim\u0105 skatina mokytojo sukurtos galimyb\u0117s pa\u010diam vaikui pasirinkti priimtiniausi\u0105 b\u016bd\u0105 \u017eaisti ir veikti, rinktis
\nsveikatai palank\u0173 maist\u0105, i\u0161bandyti \u012fvairius skonius, skirtingus nesutarim\u0173 sprendimo b\u016bdus, <\/span>patirti dienos ritm\u0105; palanki aplinka ir veikla patirti jud\u0117jimo d\u017eiaugsm\u0105, sukuriant s\u0105lygas kiekvienam vaikui m\u0117gautis jud\u0117jimo laisve, veikl\u0173 \u012fvairove, k\u016bno poj\u016b\u010diais, did\u0117jan\u010diomis galiomis valdyti k\u016bn\u0105; sekimas \u012fkvepian\u010diu mokytojo pavyzd\u017eiu, tyrin\u0117jant judesius, i\u0161bandant naujus jud\u0117jimo b\u016bdus, valgant sveikatai palank\u0173 maist\u0105, m\u0117gaujantis k\u016bno \u0161vara ir aplinkos tvarka; \u017eaismingas ugdymo(si) procesas, eksperimentuojant k\u016bno judesiais, dalyvaujant \u017eaismingose judriose veiklose;<\/span><\/p>\n

37.3. <\/span>supratimo gil\u0117jim\u0105 skatina jud\u0117jimo, sveikos mitybos, dienos ritmo, r\u016bpinimosi savimi ir aplinka, saugaus elgesio patyrimas \u012fvairiais b\u016bdais \u2013 pajau\u010diant prakti\u0161kai, kalbantis su kitais, naudojant paveiksl\u0117lius; sud\u0117tingesni\u0173 r\u016bpinimosi sveikata ir gerove \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymo(si) proces\u0105 mokytojui suskaidant \u012f ma\u017eus \u017eingsnelius ir v\u0117l jungiant \u012f visum\u0105; atkreipiant d\u0117mes\u012f ir ai\u0161kinantis situacij\u0173, \u012f kurias pateko, (ne)saugum\u0105; ai\u0161kinantis, diskutuojant, argumentuojant ir suvokiant taisykli\u0173, susitarim\u0173, ugdom\u0173j\u0173 situacij\u0173 asmenin\u0119 reik\u0161m\u0119, jud\u0117jimo, sveikos mitybos, miego naud\u0105;<\/span><\/p>\n

37.4<\/span>. \u012fgytos patirties rai\u0161k\u0105 skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasi\u017eymintys patirtini\u0173 veikl\u0173 \u012fvairove, \u012fvairiapusio jud\u0117jimo galimyb\u0117mis. Ugdymo procese i\u0161(si)ugdytus \u012fg\u016bd\u017eius ir \u012fpro\u010dius vaikai \u012fprasmina ir parodo rinkdamiesi sveik\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105 \u2013 noriai jud\u0117ti, savo \u017einias ir sumanymus perteikti k\u016bno judesiais, \u012fsitraukti ir inicijuoti judriuosius \u017eaidimus grup\u0117je ir lauke; esant galimybei rinktis valgyti \u012fvair\u0173, sveikatai palank\u0173 maist\u0105, laikytis mitybos re\u017eimo; naudotis asmeniniais higienos reikmenimis; atsargiai elgtis su daiktais, su kuriais nesaugiai elgiantis galima susi\u017eeisti (pavyzd\u017eiui, \u017eirkl\u0117s, plaktukas ir kt.); vengti pavojing\u0173 situacij\u0173 (pavyzd\u017eiui, nu\u0161okti nuo \u0161vytuojan\u010di\u0173 s\u016bpyni\u0173 ar kt.), ai\u0161kintis j\u0173 atsiradimo prie\u017eastis, ie\u0161koti sprendim\u0173, kaip j\u0173 i\u0161vengti, prireikus papra\u0161yti suaugusiojo pagalbos;<\/span><\/p>\n

37.5. <\/span>siekiama harmoningo vaik\u0173 fizinio augimo, taisyklingos laikysenos, i\u0161lav\u0117jusios stambiosios bei smulkiosios<\/span> motorikos ir fizini\u0173 ypatybi\u0173, geb\u0117jimo saugiai jud\u0117ti pagal am\u017eiaus galimybes, laikytis jud\u0117jimo ir poilsio ritmo, noro jud\u0117ti ir \u012fsitraukti \u012f judriuosius \u017eaidimus:<\/span><\/p>\n

37.5.1. <\/span>jud\u0117jimo d\u017eiaugsmo patyrimas:<\/p>\n

37.5.1.1. mokytojo kalbinami, \u017eaidinami, \u012fvairiais patraukliais \u017eaislais ir daiktais motyvuojami vaikai iki 1 met\u0173 vartosi, ropoja, s\u0117dasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daikt\u0173. I\u0161laikyti pusiausvyr\u0105 vaikai pratinasi ir savaranki\u0161k\u0105 vaik\u0161\u010diojim\u0105 tobulina judesi\u0173 nevar\u017ean\u010dioje saugioje aplinkoje eidami link juos kvie\u010dian\u010dio mokytojo, nuo vieno patrauklaus objekto link kito, k\u0105 nors stumdydami, ridendami. 2\u20133 met\u0173 vaikai vaik\u0161\u010dioti ir i\u0161laikyti pusiausvyr\u0105 mokosi eidami suma\u017einto ploto pavir\u0161iumi (tarp dviej\u0173 nubr\u0117\u017et\u0173 linij\u0173 ir pan.), \u012fveikdami kli\u016btis (k\u0105 nors per\u017eengdami), lipdami \u012f kalniuk\u0105. Jud\u0117dami laisvoje erdv\u0117je, \u017eaisdami judriuosius \u017eaidimus, vaikai nuo greito \u0117jimo pereina prie b\u0117gimo;<\/p>\n

37.5.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai juda spontani\u0161kai, atlieka veiksmus su skirtingo dyd\u017eio, svorio ar formos priemon\u0117mis, \u017eaid\u017eia \u012fvairius imitacinius bei judriuosius \u017eaidimus, kuriuose lavinami visi pagrindiniai judesiai: \u0161liau\u017eimas, ropojimas, \u0117jimas, b\u0117gimas, \u0161uoliukai, laipiojimas, pralindimas, metimai, pusiausvyros pratimai. Jie i\u0161bando \u012fvairiausius mokytojo demonstruojamus ir pa\u010di\u0173 atrandamus \u0117jimo ir b\u0117gimo b\u016bdus: eiti pasistiebus, ant p\u0117dos \u0161on\u0173, kuln\u0173; eiti i\u0161tiesta virve, pad\u0117tu lanku; eiti auk\u0161tai keliant kelius, pusiau prit\u016bpus, pla\u010diu \u017eingsniu, pristatomuoju, pakaitiniu ar kry\u017eminiu \u017eingsniu, \u0161onu, atbulomis, eiti nedideliame auk\u0161tyje (suoleliu); b\u0117gti auk\u0161tai keliant kelius, \u0161onu, atbulomis, \u012fveikiant kli\u016btis, b\u0117gti \u012fkaln\u0117n, nuokaln\u0117n, b\u0117gim\u0105 kaitalioti su \u0117jimu, sustoti pagal netik\u0117t\u0105 signal\u0105, keisti kryptis, b\u0117gti greitai, l\u0117tai;<\/p>\n

37.5.1.3. vaikai jud\u0117jimo d\u017eiaugsm\u0105 patiria <\/b>laisvai b\u0117giodami, land\u017eiodami, \u0161okin\u0117dami, laipiodami karstyn\u0117mis, kop\u0117t\u0117l\u0117mis, laipteliais, \u017eaisdami su kamuoliais, va\u017ein\u0117dami triratukais, dviratukais. Vaik\u0173 judesi\u0173 koordinacija, orientacija erdv\u0117je, vikrumas, greitumas, j\u0117ga tobul\u0117ja \u017eaid\u017eiant su \u012fvairaus dyd\u017eio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, m\u0117tant \u012fvairiu atstumu, visa j\u0117ga ar panaudojant reikiam\u0105 j\u0117g\u0105 tikslui pasiekti, gaudant. Vaikai inicijuoja patys ir noriai \u012fsitraukia \u012f mokytojo inicijuojamas veiklas, skatinan\u010dias tyrin\u0117ti, kaip juda k\u016bnas ir atskiros jo dalys, improvizuoti, fantazuoti, ie\u0161koti ne\u012fprast\u0173 poz\u0173, judesiais perteikiant pasak\u0173 heroj\u0173 charakterius, gyv\u016bn\u0173, kit\u0173 objekt\u0173 ypatybes;<\/p>\n

37.5.1.4. nevar\u017eomai jud\u0117dami ir eksperimentuodami vaikai i\u0161bando savo k\u016bno jud\u0117jimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrum\u0105, lankstum\u0105, pusiausvyr\u0105, koordinacij\u0105, j\u0117g\u0105); mokosi saugiai keisti pradines k\u016bno pad\u0117tis ir atlikti \u012fvairius veiksmus rankomis, kojomis; i\u0161laikyti k\u016bn\u0105 statin\u0117je b\u016bsenoje; jud\u0117ti (ne)persikeldami erdv\u0117je; \u012fgyja dr\u0105sos ir pasitik\u0117jimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi jud\u0117ti saugodami save ir kit\u0105. \u017daisdami komandinius \u017eaidimus, vaikai mokosi laikytis taisykli\u0173, laim\u0117ti ir pralaim\u0117ti, derinti judesius, jud\u0117jimo b\u016bdus, sutelkti ir perkelti d\u0117mes\u012f \u012f regimus ir girdimus signalus;<\/p>\n

37.5.2. judesi\u0173 tikslumo siekimas:<\/p>\n

37.5.2.1. pirmaisiais metais vaikai jiems si\u016blom\u0173 spalving\u0173, skamban\u010di\u0173, judan\u010di\u0173 \u017eaisl\u0173 siekia vis geriau \u012fvaldydami rankos judesius: ranka i\u0161 peties suduodami per \u017eaisl\u0105; pratindamiesi nyk\u0161\u010diu ir kitais pir\u0161tais suimti daikt\u0105; laikyti daikt\u0105 per alk\u016bnes sulenktomis rankomis ir purtyti, stuksenti, perimti i\u0161 rankos \u012f rank\u0105. Pir\u0161t\u0173, pla\u0161takos ir visos rankos judesius vaikai lavina mokytojo \u017eaidinami, drauge su juo \u017eaisdami pir\u0161tuk\u0173 \u017eaidimus, plodami, k\u0105 nors rinkdami, spaudydami. 2\u20133 met\u0173 vaikai pradeda lankstyti rank\u0105 per rie\u0161\u0105, pratinasi pasukti rie\u0161\u0105, apversti pla\u0161tak\u0105 delnu \u017eemyn, \u012f vir\u0161\u0173, mostel\u0117ti pla\u0161taka, vis tiksliau atlikdami judesius, kuriuos lavinti padeda savaranki\u0161kas valgymas, ko nors vienas ant kito d\u0117liojimas, u\u017esukimas, atsukimas, darin\u0117jimas, \u012franki\u0173 naudojimas;<\/p>\n

37.5.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai lavina rankos judesi\u0173 tikslum\u0105, akies ir rankos koordinacij\u0105 k\u0105 nors d\u0117liodami, konstruodami, verdami, pie\u0161dami ir kt. Judesi\u0173 tikslum\u0105 vaikai lavina mokydamiesi patys valgyti, dengti stal\u0105, rengtis, naudodami buities \u012frankius;<\/p>\n

37.6. siekiama paskatinti vaikus dom\u0117tis sveikatai palankiu maistu ir jo gaminimo b\u016bdais, ugdytis elementarius mitybos kult\u016bros \u012fg\u016bd\u017eius:<\/p>\n

37.6.1. maisto \u012fvairov\u0117s pa\u017einimas:<\/p>\n

37.6.1.1. vaikai iki 3 met\u0173 su sveikatai palankiu maistu susipa\u017e\u012fsta valgydami drauge su mokytoju ir kitais vaikais, gird\u0117dami suaugusi\u0173j\u0173 ai\u0161kinimus, \u017ei\u016brin\u0117dami knygeles, korteles, pie\u0161inius. Matydami esteti\u0161kai patiekt\u0105, skleid\u017eiant\u012f \u0161vie\u017ei\u0105 kvap\u0105 maist\u0105, j\u012f skanaudami ir nuolat gird\u0117dami vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173 bei kit\u0173 maisto produkt\u0173 pavadinimus, vaikai kaupia atitinkam\u0105 \u017eodyn\u0105. \u012evairi\u0173 \u017eaisl\u0173 aps\u010dioje aplinkoje, grup\u0117je \u012frengtoje \u201evirtuv\u0117je\u201c vaikai iki 3 met\u0173 \u017eaid\u017eia re\u017eis\u016brinius maisto gaminimo \u017eaidimus;<\/p>\n

37.6.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai ai\u0161kinasi, klauso skaitom\u0173 tekst\u0173, komentar\u0173 apie sveiko maisto naud\u0105, su\u017eino, k\u0105 valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrin\u0117ja sveiko maisto piramid\u0119; d\u0117lioja savo dienos meniu i\u0161 korteli\u0173 su sveiko maisto produktais; d\u0117lioja m\u0105stymo \u017eem\u0117lapius (sveika \u2013 nesveika), patys vieni kitiems ai\u0161kina, kuris maistas palankus sveikatai, o kuris \u2013 ne, savo nuomon\u0119 argumentuoja. Vaikai drauge su mokytoju eina \u012f parduotuv\u0119, i\u0161renka ir perka reikalingus maisto produktus u\u017ekand\u017eiams pagaminti. \u017daisdami \u201ekavin\u0119\u201c, \u201erestoran\u0105\u201c, kuria m\u0117gstam\u0173 ir netik\u0117t\u0173 patiekal\u0173 receptus, sudaro meniu, imituoja maisto gaminimo procesus. Vaikai \u012fsitraukia \u012f sveik\u0173 ir skani\u0173 g\u0117rim\u0173 bei u\u017ekand\u017ei\u0173 gamyb\u0105: mokosi suprasti ir patys kurti receptus; plauna, sveria, uosto, dalina, pjausto, mai\u0161o, skanauja, pavadina; g\u0117risi estetiniu \u012fsp\u016bd\u017eiu;<\/p>\n

37.6.1.3. vaikai i\u0161 skaitom\u0173 tekst\u0173, paveiksl\u0117li\u0173 ir mokytojo komentar\u0173 su\u017eino, kod\u0117l negalima valgyti neskaniai, \u012ftartinai kvepian\u010dio, kito \u017emogaus nebaigto valgyti, gyv\u016bno aplai\u017eyto maisto. Vaikai samprotauja, tariasi ir, esant galimybei, renkasi sveikatai palankius maisto produktus (pavyzd\u017eiui, atsine\u0161dami u\u017ekand\u017eius). Jie nusiteikia ir vienas kit\u0105 padr\u0105sina mokykloje valgyti \u012fvair\u0173 maist\u0105, ragauti naujus, jiems ne\u017einomus maisto produktus, susipa\u017einti su \u012fvairiais skoniais, dalintis mintimis ir \u017eym\u0117ti, kas kam skanu \/ neskanu. Vaikai tyrin\u0117ja, matuoja, \u017eymisi, kiek vandens i\u0161geria per dien\u0105, ir ai\u0161kinasi, kiek jo vartoti sveika. \u012epranta savaranki\u0161kai atsigerti grup\u0117je esan\u010dio vandens;<\/p>\n

37.6.2. elgesys prie stalo:<\/p>\n

37.6.2.1. vaikai iki 3 met\u0173 kasdienio valgymo metu mokosi valgyti savaranki\u0161kai, naudotis stalo \u012frankiais ir pasirinkti, su kokiu stalo \u012frankiu valgyti skirting\u0105 maist\u0105;<\/p>\n

37.6.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai mokosi elgesio taisykli\u0173 prie stalo: prie\u0161 valg\u012f nusiplauti rankas, valgyti neskubant, gerai sukramtant maist\u0105, j\u012f skanaujant, prie stalo ramiai pasikalbant, pad\u0117kojant. Jie mokosi padengti kasdien\u012f ir \u0161ventin\u012f stal\u0105, siekdami estetinio \u012fsp\u016bd\u017eio. Re\u017eis\u016brini\u0173 ir vaidmen\u0173 \u017eaidim\u0173 metu vaikai maitina l\u0117les, serviruoja ir puo\u0161ia stal\u0105, kuria lankymosi kavin\u0117je ar kitoje vie\u0161oje vietoje siu\u017eetus. Vaikai klausosi skaitom\u0173 tekst\u0173 ir pasakojim\u0173 apie tai, kod\u0117l svarbu branginti ir tausoti maist\u0105, jo ne\u0161vaistyti, su\u017eino, kad pasaulyje yra viet\u0173, kuriose \u017emon\u0117s jau\u010dia maisto stygi\u0173, tyrin\u0117ja, kiek daug darbo reikia, kad maisto produktai atsirast\u0173 ant m\u016bs\u0173 stalo, d\u0117lioja \u0161\u012f keli\u0105 i\u0161 paveiksl\u0117li\u0173, j\u012f pie\u0161ia;<\/p>\n

37.7. siekiama pad\u0117ti vaikams suprasti j\u0173 poreikius atitinkant\u012f dienos ritm\u0105 ir jo laikytis. Tai padeda vaikams jaustis saugiems, energingiems, nepervargti, ugdo laiko suvokim\u0105, suteikia j\u0117g\u0173 ir dr\u0105sos i\u0161gyventi poky\u010dius:<\/p>\n

37.7.1. dienos ritmo pajauta:<\/p>\n

37.7.1.1. vaikai ugdosi dienos ritmo (aktyvumo ir poilsio derinimo) pajaut\u0105, kai kasdieni\u0173 veikl\u0173 metu yra mokytojo skatinami atpa\u017einti k\u016bno siun\u010diamus signalus: ger\u0105 nuotaik\u0105, \u017evalum\u0105, energingum\u0105, d\u0117mesingum\u0105 arba nuovarg\u012f, mieguistum\u0105, irzlum\u0105, negal\u0117jim\u0105 susikaupti. Vaikai iki 3 met\u0173 mokosi suprasti paveiksl\u0117liais sud\u0117liot\u0105 savo grup\u0117s dienotvark\u0119, steb\u0117ti ir pasitikrinti, kas \u0161i\u0105 dien\u0105 jau \u012fvyko, kas dar \u012fvyks. Kasdieniai pasikartojantys ritualai, maitinimasis, miegas ir veiklos padeda vaikams orientuotis dienos laike;<\/p>\n

37.7.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai, skatinami mokytojo ir atsi\u017evelgdami \u012f visos mokyklos dienos re\u017eim\u0105, patys sud\u0117lioja savo dienos ritm\u0105 paveiksl\u0117liais, sud\u0117lioja dien\u0173 su ypatingais \u012fvykiais (\u0161ven\u010di\u0173, i\u0161vyk\u0173 dienos), kei\u010dian\u010diais \u012fprast\u0105 dienos eig\u0105, dienos ritm\u0105. Vaikai ryte paveiksl\u0117liais pa\u017eymi, k\u0105 \u0161iandien ketina veikti, o vakare reflektuoja, ar pavyko tai \u012fgyvendinti. Jie tyrin\u0117ja savo nuotaikos ir energijos kait\u0105 per dien\u0105, \u017eym\u0117dami paveiksl\u0117liais, aptardami kaitos prie\u017eastis. Padedami mokytojo, susikuria ritualus prie\u0161 einant miegoti, pavyzd\u017eiui, pavartyti knygut\u0119, pasiklausyti lop\u0161in\u0117s;<\/p>\n

37.7.2. jud\u0117jimo ir poilsio ritmo pajauta:<\/p>\n

37.7.2.1. vaikai iki 3 met\u0173 tyrin\u0117ja savo jud\u0117jimo ir poilsio ritm\u0105, paveiksl\u0117liais d\u0117liodami savo veikl\u0173 eil\u0119 ir \u017eym\u0117dami, ar tai buvo aktyvi, ar rami veikla;<\/p>\n

37.7.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai, mokytojo padedami, mokosi atpa\u017einti \u017eenklus, kurie rodo, kad j\u0173 aktyviai judan\u010diam k\u016bnui reikia poilsio (b\u0117giodami, \u0161okin\u0117dami pavargo, kv\u0117puoja atvira burna, smarkiai plaka \u0161irdis), kada j\u0173 nejudrioje b\u016bsenoje esan\u010diam k\u016bnui reikia jud\u0117jimo (sunku ramiai i\u0161s\u0117d\u0117ti, sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f veikl\u0105). Vaikai i\u0161 skaitom\u0173 pasakojim\u0173, istorij\u0173 ir patys i\u0161bandydami su\u017eino, kad aktyvi veikla padeda i\u0161lieti tiek patirtas malonias emocijas, tiek ir nerim\u0105, \u012ftamp\u0105. Atlikdami atsipalaidavimo, kv\u0117pavimo pratimus, pajau\u010dia, kaip jie nuramina tiek k\u016bn\u0105, tiek ir emocijas ar sunkias mintis. Vaikai i\u0161bando \u012fvairius k\u016bno aktyvumo reguliavimo b\u016bdus, pavyzd\u017eiui, jud\u0117ti pagal greito ir l\u0117to tempo, aktyvum\u0105 \u017eadinan\u010di\u0105 ir raminan\u010di\u0105 muzik\u0105;<\/p>\n

37.8. pl\u0117tojant vaik\u0173 supratim\u0105 apie sveikatos saugojim\u0105 siekiama didinti j\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 patiems pasir\u016bpinti savo higiena ir aplinkos tvarka bei estetika:<\/p>\n

37.8.1. r\u016bpinimasis \u0161vara:<\/p>\n

37.8.1.1. vaikai iki 3 met\u0173 susipa\u017e\u012fsta su higienos reikmenimis, ugdosi k\u016bno prie\u017ei\u016bros \u012fg\u016bd\u017eius, kai patys, mokytojo skatinami, dr\u0105sinami, pamokomi, padedami, prausia veid\u0105, rankas ir nusi\u0161luosto, susi\u0161ukuoja plaukus, nusirengia ir bando tvarkingai sud\u0117ti drabu\u017eius ir pan.;<\/p>\n

37.8.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikus laikytis asmens higienos motyvuoja suaugusiojo pavyzdys, dainel\u0117s, eil\u0117ra\u0161\u010diai, pasakojimai, tyrin\u0117jimai, su\u017einant apie bakterijas ir virusus, j\u0173 sukeliamas ligas. Vaikai supranta, kod\u0117l svarbu plauti rankas prie\u0161 valg\u012f, pa\u017eaidus, susitepus, pasinaudojus tualetu, ir pratinasi tai daryti. Linksmos istorijos, vaik\u0173 aprangos pavyzd\u017ei\u0173 \u017ei\u016brin\u0117jimas skatina vaikus pam\u0105styti apie savo aprang\u0105, diskutuoti, kas tvarkinga \u2013 netvarkinga, patinka \u2013 nepatinka, kurti patogios ir esteti\u0161kos vaik\u0173 aprangos modelius (pie\u0161iant, rengiant l\u0117les, patiems persirengin\u0117jant);<\/p>\n

37.8.2. tvarkos laikymasis:<\/p>\n

37.8.2.1. vaikai iki 3 met\u0173 mokosi laikytis tvarkos, kai r\u016b\u0161iuoja daiktus, tvarko \u017eaislus, padedami suaugusi\u0173j\u0173, arba savaranki\u0161kai pa\u017eaid\u0119 padeda \u017eaislus \u012f viet\u0105;<\/p>\n

37.8.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai \u017ei\u016brin\u0117ja tvarkingos, patogios, esteti\u0161kos aplinkos nuotraukas, ie\u0161ko patinkan\u010dios aplinkos vaizd\u0173 informaciniuose tinklalapiuose, diskutuoja apie savo grup\u0117s aplink\u0105, kas tvarkinga \u2013 netvarkinga, patogu \u2013 nepatogu, saugu \u2013 nesaugu, gra\u017eu \u2013 negra\u017eu. Vaikai \u012fsitraukia \u012f aplinkos pertvarkymo veiklas, ie\u0161kodami sprendim\u0173, kaip aplink\u0105 paversti lengvai tvarkoma, patogia, saugia, malonia akiai: simboliniais pie\u0161iniais grup\u0117je \u017eenklina daikt\u0173 laikymo vietas, kuria saugaus daikt\u0173 naudojimo taisykles ir pan. Vaikai pastebi ne vietoje pad\u0117tus daiktus ir imasi iniciatyvos juos tvarkyti, pamato grup\u0117je ar lauko aplinkoje numest\u0105 \u0161iuk\u0161l\u0119, mokosi \u0161iuk\u0161les r\u016b\u0161iuoti;<\/p>\n

37.9. siekiama pad\u0117ti vaikams ugdytis saugaus elgesio su nepa\u017e\u012fstamais \u017emon\u0117mis \u012fpro\u010dius, saugoti savo ir kit\u0173 sveikat\u0105:<\/p>\n

37.9.1. elgesys su nepa\u017e\u012fstamais \u017emon\u0117mis:<\/p>\n

37.9.1.1. mokytojui modeliuojant \u012fvairias situacijas, skaitant istorijas, pasakojant, kartu \u017ei\u016brin\u0117jant paveiksl\u0117lius, korteles, kalbantis, vaikai mokosi suprasti, su kuriais \u017emon\u0117mis ir kod\u0117l bendrauti yra visada saugu (t\u0117vai, glob\u0117jai, mokytojai ir kt.), \u012f kuriuos \u017emones visada galima kreiptis pagalbos pasiklydus, i\u0161tikus nelaimei, patekus \u012f b\u0117d\u0105 (policininkai, gaisrininkai, medikai,
\npardav\u0117jai ir pan.), kaip reikia elgtis, jei visai nepa\u017e\u012fstamas \u017emogus kalbina, kvie\u010dia pasivaik\u0161\u010dioti ar pasiva\u017ein\u0117ti, si\u016blo saldumyn\u0173, siekia liesti (mandagiai atsisakyti pasi\u016blym\u0173, jei situacijoje nedalyvauja t\u0117vai, mokytojai). Vaikai ai\u0161kinasi, kokie prisilietimai prie j\u0173 k\u016bno yra tinkami (artim\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 ar draugo apkabinimas) ir kokie netinkami, mokosi grup\u0117je saugoti asmenin\u0119 erdv\u0119. Vaikai mokosi tvirtai pasakyti \u201ene\u201c netinkamam prisilietimui, pasitraukti i\u0161 situacij\u0173, kuriose pasijunta nesaugiai, prane\u0161ti apie tai suaugusiajam, kuriuo pasitiki;<\/p>\n

37.9.2. saugus elgesys gatv\u0117je:<\/p>\n

37.9.2.1. saugaus elgesio gatv\u0117je \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 vaikai mokosi nuo 3\u20134 met\u0173, pa\u017eindami \u0161viesoforo spalvas ir kelio \u017eenklus, grup\u0117je ir lauke \u017eaisdami eismo gatv\u0117je \u017eaidimus, mokydamiesi laikytis eismo \u017eenkl\u0173 ir taisykli\u0173. Vaikai varto knygeles, klausosi istorij\u0173, pasakojim\u0173 apie (ne)saug\u0173 elges\u012f gatv\u0117je. Naudoja specialias saugumo priemones \u2013 at\u0161vaitus, saugos dir\u017eus, \u0161almus, liemenes ir kt. ir pasako, kod\u0117l juos ne\u0161iodami \u017emon\u0117s yra saugesni;<\/p>\n

37.9.3. saugus elgesys buityje ir gamtoje:<\/p>\n

37.9.3.1. vaikai iki 3 met\u0173 drauge su suaugusiuoju mokosi saugiai \u017eaisti, atsargiai elgtis su buities daiktais ir lauke;<\/p>\n

37.9.3.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai, vartydami knygeles, klausydami jiems skaitom\u0173 pasakojim\u0173, pasak\u0173, \u017ei\u016br\u0117dami filmukus, su\u017eino apie daiktus, kurie yra pavojingi j\u0173 sveikatai ir saugumui, kas atsitinka, kai vaikai su jais \u017eaid\u017eia. Jie ai\u0161kinasi, kokie pavojai slypi virtuv\u0117je (elektros prietaisai, a\u0161tr\u016bs daiktai), vonioje (skalbimo, valymo priemon\u0117s), svetain\u0117je, t\u0117v\u0173 miegamajame (praviras langas, vaistai, d\u016b\u017etantys daiktai). Kasdieni\u0173 veikl\u0173 metu mokosi saugiai elgtis \u017eaisdami kieme, lauke, laikytis susitart\u0173 saugaus elgesio taisykli\u0173. Vaikai su mokytoju ir draugais kalbasi apie saug\u0173 elges\u012f, ai\u0161kinasi, kaip elgtis, \u012f k\u0105 kreiptis pagalbos nutikus nelaimei. Jie mokosi atsakingai elgtis aplinkoje, kurioje yra gyv\u016bn\u0173; ai\u0161kinasi, kad mi\u0161ke negalima valgyti rast\u0173 ne\u017einom\u0173 uog\u0173; mi\u0161ke visuomet b\u016bti \u0161alia suaugusiojo (kad nepasiklyst\u0173); bristi \u012f vandens telkin\u012f ar lipti ant ledo jam u\u017e\u0161alus galima tik stebint suaugusiajam.<\/p>\n

38. Ugdymo(si) sritis \u201eA\u0161 ir bendruomen\u0117\u201c apima \u0161iuos turinio aspektus: kas a\u0161?, savo emocij\u0173 ir elgesio valdymas, a\u0161 tarp kit\u0173, \u017emon\u0117s ir bendruomen\u0117s, m\u016bs\u0173 praeitis, dabartis, ateitis:<\/p>\n

38.1. ugdymo(si) srities paskirtis <\/b>yra pl\u0117toti vaik\u0173 savivok\u0105 ir savigarb\u0105, emocij\u0173 suvokim\u0105 ir rai\u0161k\u0105, savireguliacij\u0105 ir kontrol\u0119, santykius su suaugusiaisiais ir vaikais, socialin\u012f ir kult\u016brin\u012f supratingum\u0105. Ugdymosi veiklos skatina pl\u0117toti tyrin\u0117jimo, problem\u0173 sprendimo, k\u016brybi\u0161kumo, \u017eaidimo ir mok\u0117jimo mokytis geb\u0117jimus;<\/span><\/p>\n

38.2. vaik\u0173 \u012fsitraukim\u0105 \u012f ugdom\u0105sias veiklas <\/b>skatina mokytojo jautrus ir pastovus emocinis ry\u0161ys su vaiku, bendravimas ir veikla kaip elgesio modelis vaikui, vaikams aktualus turinys ir veiklos, padedan\u010dios pa\u017einti ir suprasti save, suvokti savo ry\u0161ius su kitais ir viet\u0105 tarp kit\u0173 \u017emoni\u0173; \u017eaism\u0117 ir autenti\u0161k\u0105 patyrim\u0105 lydin\u010dios pozityvios emocijos \u2013 pasitik\u0117jimas, did\u017eiavimasis savimi
\ni\u0161mokus valdyti savo elges\u012f, u\u017emegzti draugystes, geriau suprasti \u017emones ir bendruomen\u0119; bendravimo ir bendradarbiavimo galimyb\u0117s, dialogi\u0161kas ugdymo(si) procesas, padedantis palaikyti pastov\u0173 emocin\u012f ry\u0161\u012f ir kurti naujas s\u0105veikas, motyvuojantis dalintis patirtimi, palaikyti vieniems kit\u0173 id\u0117jas, vienam i\u0161 kito mokytis \u012fvairi\u0173 socialin\u0117s s\u0105veikos, pa\u017einimo ir k\u016brybos b\u016bd\u0173. Kiekvieno vaiko \u012fsitraukim\u0105 pagal jo galias padidina galimyb\u0117 pa\u010diam rinktis mokytojo pasi\u016blytus skirtingus b\u016bdus pa\u017einti, veikti, i\u0161reik\u0161ti, kai domimasi tais pa\u010diais asmeniniais, socialiniais ar kult\u016briniais rei\u0161kiniais;<\/p>\n

38.3. <\/b>gil\u0117jant\u012f supratim\u0105 u\u017etikrina vaikams sukurtos s\u0105lygos pajausti, patirti visais poj\u016b\u010diais, tyrin\u0117ti, lyginti pana\u0161umus ir skirtumus, numatyti pasekmes, \u012f\u017evelgiant naujus dalykus apie save, kitus \u017emones, bendruomenes ir j\u0173 gyvenimo b\u016bdo kait\u0105 laiko t\u0117km\u0117je. Supratimas gil\u0117ja, jei tai, k\u0105 vaikas patyr\u0117, su\u017einojo, yra verbalizuojama \u2013 apm\u0105stoma, ai\u0161kinama, argumentuojama;<\/p>\n

38.4. <\/b>\u012fgytos patirties rai\u0161k\u0105 <\/b>skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasi\u017eymintys emociniu saugumu, mokytojo jautrumu vaik\u0173 poreikiams, bendr\u0173 veikl\u0173, \u012fvairi\u0173 s\u0105veik\u0173, komunikavimo su skirtingais \u017emon\u0117mis galimyb\u0117mis.<\/span> Jie skatina vaik\u0173 nor\u0105 veikti ir savaranki\u0161kai \u012fgyvendinti sumanymus, inicijuoti bendrus \u017eaidimus ir patirtines veiklas, turint id\u0117j\u0105 ir kartu su kitais siekiant j\u0105 \u012fgyvendinti. Patys vaikai empati\u0161kai atliepia kit\u0173 poreikius, emocijas, id\u0117jas; atskleid\u017eia \u012fvaldytus santyki\u0173 k\u016brimo, santyki\u0173 problem\u0173 sprendimo, sugyvenimo geb\u0117jimus;<\/p>\n

38.5. <\/b>siekiama pad\u0117ti vaikams pl\u0117toti supratim\u0105 apie save kaip unikal\u0173 asmen\u012f, kuris auga, kei\u010diasi, \u012fgyja vis daugiau savaranki\u0161kumo, gali\u0173 ir pasitik\u0117jimo savimi, mokosi priimti savo gyvenimui ir ugdymuisi aktualius sprendimus bei pasirinkimus:<\/p>\n

38.5.1. <\/i>savo poreiki\u0173, pom\u0117gi\u0173, interes\u0173 supratimas ir rai\u0161ka:<\/p>\n

38.5.1.1. savo poreikius valgyti, \u017eaisti, miegoti ir kt. vaikai iki 3 met\u0173 mokosi parodyti veido mimika, garsais, gestais, galvos linktel\u0117jimu i\u0161reik\u0161dami sutikim\u0105 ar papurtydami galv\u0105 \u012f \u0161onus (\u201ene\u201c), pirmaisiais \u017eod\u017eiais, kai yra jautriai globojami, \u017eaidinami, kalbinami grup\u0117s mokytojo, kai jis stengiasi suprasti vaiko poreiki\u0173 \u017eenklus ir \u012f juos reaguoti, kai \u012fvardija vaiko poreikius ir dom\u0117jimosi objektus;<\/p>\n

38.5.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai \u012fsitraukia \u012f \u017eaidimus, \u012fvairias veiklas, kurios padeda patirti ir suprasti: noriu \u2013 nenoriu, m\u0117gstu \u2013 nem\u0117gstu, \u012fdomu \u2013 ne\u012fdomu, paskatina atpa\u017einti, tyrin\u0117ti, \u012fvardyti ir skirtingais b\u016bdais (emocine reakcija, pasirinkimu, pie\u0161iniu, \u017eod\u017eiais ar kt.) suaugusiesiems ir kitiems vaikams parodyti savo poreikius, pom\u0117gius, interesus;<\/p>\n

38.5.2. savo emocij\u0173 atpa\u017einimas ir rai\u0161ka:<\/p>\n

38.5.2.1. kasdien\u0117se grup\u0117s veiklose, s\u0105veikose su mokytoju ir kitais vaikais kilusias savo emocijas (d\u017eiaugsm\u0105, li\u016bdes\u012f, pykt\u012f, nuostab\u0105, baim\u0119) vaikai iki 3 met\u0173 i\u0161rei\u0161kia veido mimika, gestais, balsu, \u017eod\u017eiais, k\u016bno poza, kai suaugusieji susitapatina su j\u0173 patiriamomis emocijomis, jautriai \u012f jas reaguoja, atliepia vaiko emocinius poreikius. Antrais tre\u010diais metais vaikai mokosi emocijas atpa\u017einti ir \u012fvardyti, nuotaikoms \u017eym\u0117ti naudoja emocij\u0173 veidelius, spalvas, nuotraukas, \u201eemocij\u0173 termometrus\u201c, kai suaugusieji vaiko patiriamas ir i\u0161rei\u0161kiamas emocijas pavadina, pakomentuoja, taiko personalizuotus vaik\u0173 nusiraminimo b\u016bdus (i\u0161b\u016bti, i\u0161jausti emocijas, patiriant mokytojo param\u0105, pab\u016bti nusiraminimo erdv\u0117je kartu su suaugusiuoju, \u012fsitraukti \u012f pozityvias emocijas \u017eadinan\u010dias veiklas). Vaikai iki 1 met\u0173 susitapatindami atspindi suaugusiojo ir kit\u0173 vaik\u0173 emocijas, 2\u20133 met\u0173 vaikai atpa\u017e\u012fsta kito emocijas i\u0161 veido i\u0161rai\u0161kos, balso, jeigu da\u017enai \u017eaid\u017eia, pai\u0161ena, klausosi muzikos, juda greta ir kartu per kasdienes ugdom\u0105sias veiklas;<\/p>\n

38.5.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai, \u017eaisdami vaidmen\u0173 ir naratyvinius \u017eaidimus, tyrin\u0117dami ir \u017eym\u0117dami, kaip jau\u010diasi, klausydamiesi skaitom\u0173 istorij\u0173, \u017ei\u016br\u0117dami filmukus, patiria, i\u0161rei\u0161kia, ai\u0161kinasi, diskutuoja ir vis geriau atpa\u017e\u012fsta bei \u012fvardija \u012fvairias savo ir kit\u0173 emocijas, jas suk\u0117lusias situacijas bei prie\u017eastis;<\/p>\n

38.5.3. k\u016bno pa\u017einimas:<\/p>\n

38.5.3.1. savo k\u016bno ribas vaikai iki 3 met\u0173 pajau\u010dia suaugusiojo glaud\u017eiami, \u017eaidinami, kutenami, kykuojami, rengiami bei kalbinami. I\u0161orin\u012f k\u016bno vaizd\u0105 ir k\u016bno dalis tyrin\u0117ja per judrias veiklas, pajausdami, patirdami, k\u0105 kuri k\u016bno dalis daro, kaip juda, steb\u0117dami save veidrodyje, savo atvaizd\u0105 matydami vandens pavir\u0161iuje, ant blizgi\u0173 daikt\u0173 pavir\u0161i\u0173, \u017eaisdami \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u017eaidimus;<\/p>\n

38.5.3.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai tyrin\u0117ja jud\u0117jimo ir atramos, vir\u0161kinimo, kv\u0117pavimo, kraujotakos sistemas, vartydami enciklopedijas vaikams, \u017ei\u016br\u0117dami informacinius filmukus, taikydami vaikams skirtas papildytosios realyb\u0117s technologijas, atlikdami eksperimentus, kurdami modelius, kurie nematoma padaro matom\u0105. Mokytojo padedami, vaikai tyrin\u0117ja ir mokosi pajausti savo asmenin\u0117s erdv\u0117s ribas, suprasti savo privatum\u0105 ir reaguoti \u012f asmenin\u0117s erdv\u0117s rib\u0173 pa\u017eeidim\u0105. Vaikai ai\u0161kina, k\u0105 suprato, kuo ypatingas k\u016bnas, k\u0105 jis gali, ko negali;<\/p>\n

38.5.4. savo augimo, did\u0117jan\u010di\u0173 gali\u0173 ir mokymosi tyrin\u0117jimas:<\/p>\n

38.5.4.1. \u017eaisdami vard\u0173 \u017eaidimus, kurdami ir naudodami vard\u0173 korteles, k\u0105 nors pasakodami, pie\u0161dami save, savo stiprybes, vaikai supranta save kaip unikal\u0173 asmen\u012f;<\/p>\n

38.5.4.2. vaikai iki 3 met\u0173 savo augim\u0105 pajau\u010dia per did\u0117jant\u012f savaranki\u0161kum\u0105 kasdien\u0117se veiklose, matuodamiesi i\u0161augtus drabu\u017e\u0117lius ar batus, naudodami \u016bgio matuoklius, \u017ei\u016brin\u0117dami anks\u010diau darytas savo nuotraukas;<\/p>\n

38.5.4.3. 3\u20136 met\u0173 vaik\u0173 savo gali\u0173 pajauta pl\u0117tojasi jiems mokantis nauj\u0173 dalyk\u0173, dr\u0105siai imantis nauj\u0173 sumanym\u0173 ir lyderyst\u0117s (vadovauti \u017eaidimui, pad\u0117ti ma\u017eiau geban\u010diam, dalintis patirtimi). \u017daisdami, kurdami savo augimo laiko juostas, \u012fsitraukdami \u012f mokytojo tikslingai pasi\u016blytas savo augimo tyrin\u0117jimo veiklas (matavimai, k\u016bno kont\u016bro apvedimas, p\u0117d\u0173, pla\u0161tak\u0173 atspaudai, talent\u0173 \u0161ou ir kt.), vaikai \u012f\u017evelgia poky\u010dius, apib\u016bdina savo k\u016bno augim\u0105 ir naujai \u012fgytus geb\u0117jimus, savo asmenines savybes, stiprybes, sau priimtiniausius mokymosi b\u016bdus, stiprina pasitik\u0117jim\u0105 savimi ir savo geb\u0117jimais. Darydami klaidas ir jas taisydami vaikai pl\u0117toja atkaklum\u0105, geb\u0117jim\u0105 \u012fveikti i\u0161\u0161\u016bkius. Vaikai tyrin\u0117ja \u017emogaus gyvenimo cikl\u0105, pie\u0161ia ir samprotauja, kaip atrodys u\u017eaug\u0119, ko nor\u0117t\u0173 i\u0161mokti netolimoje ateityje, kuo nor\u0117t\u0173 tapti tolimoje ateityje;<\/p>\n

38.6. siekiama pad\u0117ti vaikams i\u0161lavinti savireguliacijos procesus, \u012fgalinan\u010dius kryptingai pl\u0117toti asmenines savybes ir geb\u0117jimus, valdyti impulsus, rizikingus poelgius, \u012fveikti kli\u016btis bei i\u0161\u0161\u016bkius, valdyti santyki\u0173 k\u016brim\u0105 ir mokym\u0105si:<\/p>\n

38.6.1. emocij\u0173 ir j\u0173 rai\u0161kos reguliavimas:<\/p>\n

38.6.1.1. vaikai iki 3 met\u0173, padedami suaugusiojo, sekdami jo pavyzd\u017eiu, bendraudami su kitais vaikais, \u012fvaldo paprastus emocij\u0173 reguliavimo b\u016bdus: parodyti, atskleisti, i\u0161reik\u0161ti emocijas, kreiptis pagalbos, pasiguosti, leistis apkabinamam, nuraminamam, nukreipti d\u0117mes\u012f nuo stiprias emocijas suk\u0117lusio \u012fvykio ar objekto, pasitraukti i\u0161 \u012ftamp\u0105 kelian\u010dios situacijos;<\/p>\n

38.6.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai patys pradeda valdyti savo emocij\u0173 rai\u0161k\u0105, j\u0173 intensyvum\u0105, i\u0161bando skirtingus per \u012fvairias veiklas su\u017einotus b\u016bdus (suskai\u010diuoti iki trij\u0173, penki\u0173, pasitraukti \u012f ramyb\u0117s kampel\u012f, pasiklausyti ramios muzikos, pasikalb\u0117ti ir i\u0161siai\u0161kinti ar kt.), padedan\u010dius nusiraminti, valdyti impulsus, taikiai i\u0161lieti emocijas, sutelkti pastangas tinkamam poelgiui. Pasikeitus dienos ritmui, \u012fvykus netik\u0117tam \u012fvykiui, sulaukus netik\u0117to kito vaiko reagavimo, mokytojo padedami vaikai mokosi valdyti poky\u010di\u0173 situacijoje kilusias neigiamas emocijas, kad pasijust\u0173 gerai (mokosi \u012f\u017evelgti ger\u0105j\u0105 poky\u010di\u0173 pus\u0119, susitarti, prisiderinti);<\/p>\n

38.6.2. d\u0117mesio ir elgesio valdymas:<\/p>\n

38.6.2.1. mokydamiesi tinkamai elgtis, vaikai iki 3 met\u0173 bendraudami su kitais pritaiko tuos b\u016bdus, kuriuos patyr\u0117, suprato ir per\u0117m\u0117 i\u0161 suaugusiojo: nusi\u0161ypsoti, pakalbinti, taikiai \u017eaisti greta, mokosi dalintis, palaukti savo eil\u0117s (naudojant sm\u0117lio laikrod\u012f, pasiimant kit\u0105 \u017eaisl\u0105 ir kt.), atsi\u017evelgti \u012f kito pra\u0161ymus;<\/p>\n

38.6.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai nat\u016braliai savo aplinkoje stebi ir tikslingai pasi\u016blytose veiklose tyrin\u0117ja bei i\u0161bando \u012fvairius d\u0117mesio, impuls\u0173 ir elgesio valdymo b\u016bdus. \u017daisdami savireguliacij\u0105 pl\u0117tojan\u010dius \u017eaidimus (sustingti, nekalb\u0117ti, nesusijuokti, perk\u0117lin\u0117ti d\u0117mes\u012f), savaranki\u0161kai i\u0161bandydami naujas veiklas, kartu su kitais \u012fsitraukdami \u012f i\u0161tverm\u0117s, tikslumo, kli\u016b\u010di\u0173 \u012fveikos reikalingas veiklas, laikydamiesi kartu su kitais sukurt\u0173 grup\u0117s taisykli\u0173 ir tvarkos, vaikai ugdosi valing\u0105 d\u0117mesio ir elgesio kontrol\u0119. Mokytojo padedami, vaikai i\u0161bando d\u0117mesio sutelkimo, nukreipimo ir perk\u0117limo, impuls\u0173 ar netinkamo elgesio slopinimo, aktyvinamosios kontrol\u0117s (sav\u0119s motyvavimas atlikti tai, ko daryti nesinori) b\u016bdus, ugdosi veiklos planavimo ir laiko valdymo geb\u0117jimus;<\/p>\n

38.6.2.3. 3\u20136 met\u0173 vaikai sau kelia paprastus asmeninius ar veiklos tikslus ir j\u0173 siekia, susid\u016br\u0119 su kli\u016btimis, kei\u010dia veikimo ar elgesio b\u016bdus, atkakliai stengiasi jas \u012fveikti, kreipiasi pagalbos ir j\u0105 priima. Vaikai mokosi stabtel\u0117ti ir apm\u0105styti savo veikl\u0105 ar elges\u012f, kad pasirinkt\u0173 tinkamiausius b\u016bdus;<\/p>\n

38.6.2.4. steb\u0117dami suaugusi\u0173j\u0173 ir bendraam\u017ei\u0173 elges\u012f, \u017ei\u016br\u0117dami filmukus, klausydamiesi skaitom\u0173 knyg\u0173, vaikai ai\u0161kinasi, koks elgesys yra tinkamas ar netinkamas, kas yra teisinga ar neteisinga ir kod\u0117l, klausin\u0117ja apie reikalavimus savo elgesiui namuose ir ugdymo \u012fstaigoje, stengiasi pagal \u012fgyt\u0105 supratim\u0105 elgtis tinkamai;<\/p>\n

38.7. siekiama paskatinti vaikus u\u017emegzti ir palaikyti asmeninius ry\u0161ius su kitais \u017emon\u0117mis, tyrin\u0117ti savo ir kit\u0173 pana\u0161umus bei skirtumus, pratintis pagalvoti apie kitus ir j\u0173 poreikius, b\u016bti geranori\u0161kus, draugi\u0161kus, mokytis bendrauti, bendradarbiauti, sugyventi:<\/p>\n

38.7.1. ry\u0161iai tarp vaik\u0173 ir jautrumas kito poreikiams:<\/p>\n

38.7.1.1. vaikai iki 3 met\u0173 mokosi b\u016bti ir veikti \u0161alia kit\u0173 ir kartu su kitais \u012fsitraukdami \u012f bendrus \u017eaidimus ir veiklas grupel\u0117je. Bendrose veiklose vaikai ugdosi jautrum\u0105 kito poreikiams: mokosi suprasti, k\u0105 jau\u010dia, ko nori kitas, bando atliepti kito jausmus ar norus;<\/p>\n

38.7.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai patys inicijuoja bendrus \u017eaidimus ar veiklas, si\u016blo ir derina veiklos id\u0117jas, veiksmus, siu\u017eet\u0105, susikuria veiklos ir elgesio taisykles, padeda, paremia vienas kit\u0105, tariasi. Vaikai i\u0161bando pa\u010di\u0173 bendraujant atrastus, i\u0161 skaitom\u0173 knygeli\u0173 ar suaugusi\u0173j\u0173 su\u017einotus \u012fvairius emocini\u0173 ry\u0161i\u0173, abipus\u0117s simpatijos, draugyst\u0117s u\u017emezgimo ir palaikymo b\u016bdus, ai\u0161kinasi, koks draugas yra geras ir koks yra blogas;<\/p>\n

38.7.2. pana\u0161um\u0173 ir skirtum\u0173 tyrin\u0117jimas:<\/p>\n

38.7.2.1. vaikai iki 3 met\u0173 \u017eaidinami, matydami save veidrodyje, nuotraukose tyrin\u0117ja a\u0161 \u2013 ne a\u0161 ribas; kasdien\u0117je rutinoje ir veiklose atsirinkdami savo drabu\u017e\u0117lius ar \u017eaislus ai\u0161kinasi mano \u2013 tavo santyk\u012f, ko nors tur\u0117jim\u0105 (k\u0105 turiu a\u0161 \u2013 k\u0105 turi tu);<\/p>\n

38.7.2.2. pie\u0161dami save ir kitus, matuodamiesi, lygindami aki\u0173, plauk\u0173 spalv\u0105, kalb\u0117damiesi apie savo norus, pom\u0117gius, geb\u0117jimus, \u0161eimas, namus, kartu \u017eaisdami ar kurdami bendrus darbus, \u0161v\u0119sdami \u0161ventes, socialiniuose tinkluose komunikuodami su kit\u0173 tautybi\u0173 bendraam\u017eiais, 3\u20136 met\u0173 vaikai tyrin\u0117ja, kuo jie pana\u0161\u016bs \u012f kitus ir kuo skiriasi nuo kit\u0173 vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173;<\/p>\n

38.7.3. skirtybi\u0173 pri\u0117mimas ir lygiavertis dalyvavimas:<\/p>\n

38.7.3.1. 3\u20136 met\u0173 vaikai, komunikuodami su grup\u0117s mokytoju, sekdami jo elgesio modeliu, mokosi suprasti, gerbti, toleruoti ir priimti kita kalba kalbant\u012f, kitaip besielgiant\u012f, ma\u017eiau gebant\u012f vaik\u0105. Tyrin\u0117ja b\u016bdus, kurie padeda suprasti vieniems kitus, \u012ftraukti juos \u012f bendrus \u017eaidimus ir veiklas. \u017daisdami, atlikdami grupines veiklas, vaikai mokosi i\u0161klausyti ir suprasti skirtingas nuomones, po\u017ei\u016brius, juos priimti ir derinti. D\u0117l turim\u0173 skirting\u0173 vertybi\u0173, nor\u0173, interes\u0173, id\u0117j\u0173 ir geb\u0117jim\u0173 i\u0161ry\u0161k\u0117ja vaik\u0173 nesutarimai ir konfliktai. Paremiami grup\u0117s mokytojo, vaikai mokosi \u012f\u017evelgti kilusio nesutarimo esm\u0119, i\u0161girsti kiekvieno nesutarimo dalyvio nuomon\u0119 ir ie\u0161koti i\u0161ei\u010di\u0173, kurios b\u016bt\u0173 priimtinos kiekvienam. Padedant mokytojui, vaikai mokosi atpa\u017einti paty\u010dias ir b\u016bdus, kaip j\u0173 i\u0161vengti;<\/p>\n

38.7.3.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai \u012fsitraukia \u012f mokytojo inicijuotas veiklas, grupei bendr\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105, bendras diskusijas, drauge si\u016blo id\u0117jas, kaip pertvarkyti grup\u0117s ar lauko aplink\u0105, jausdamiesi aktyviais grup\u0117s dalyviais, pajausdami demokrati\u0161k\u0173 santyki\u0173 vertingum\u0105. Grupel\u0117je atlikdami bendr\u0105 tiksl\u0105 turin\u010di\u0105 veikl\u0105, lyderiauja paeiliui, apsvarsto kiekvieno pasi\u016blytas id\u0117jas, ie\u0161ko kompromis\u0173;<\/p>\n

38.8. siekiama pad\u0117ti vaikams atrasti kult\u016brini\u0173 rei\u0161kini\u0173 ir \u017emoni\u0173 bei j\u0173 bendruomeni\u0173 gyvensenos tyrin\u0117jimo kelius, asmeni\u0161kai prasmingus dalyvavimo \u012fstaigos bendruomen\u0117je b\u016bdus, ugdantis priklausymo bendruomenei, tautinio ir pilietinio tapatumo jausmus:<\/p>\n

38.8.1. \u017emoni\u0173 \u012fvairov\u0117s supratimas:<\/p>\n

38.8.1.1. vaikai iki 3 met\u0173 pajau\u010dia juos supan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161vaizdos, aprangos, am\u017eiaus pana\u0161umus ir skirtumus, jeigu jie yra labai akivaizd\u016bs, vaikams atkreipus \u012f juos d\u0117mes\u012f, mokytojo yra \u012fvardijami, pakomentuojami;<\/p>\n

38.8.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai \u017emoni\u0173 pana\u0161umus ir \u012fvairov\u0119 pajau\u010dia, tyrin\u0117ja, supranta \u017eaisdami, bendraudami gyvai, drauge k\u0105 nors veikdami ir kurdami, dalindamiesi patyrimu ir id\u0117jomis su artimiausioje (nam\u0173, mokyklos, miesto \/ kaimo) aplinkoje bei \u0161alyje gyvenan\u010diais skirtingo am\u017eiaus, lyties, tautyb\u0117s, profesijos, ras\u0117s, tik\u0117jimo, geb\u0117jim\u0173 \u017emon\u0117mis. \u0160alies ir pasaulio \u017emoni\u0173 i\u0161vaizdos, aprangos, kalb\u0173, maisto, b\u016bst\u0173, darb\u0173, kelioni\u0173, tradicini\u0173 men\u0173, \u0161ven\u010di\u0173 pana\u0161umus ir \u012fvairov\u0119 vaikai pa\u017e\u012fsta per \u012fvairias medijas ir socialinius tinklus, per muzikos k\u016brinius, dail\u0117s darbus, virtualius susitikimus, keliones. Paremiami
\nmokytojo, vaikai atranda ir i\u0161bando \u012fvairius emocinio kontakto, pagarbaus bendravimo ir ry\u0161i\u0173 su kitais \u017emon\u0117mis u\u017emezgimo bei palaikymo b\u016bdus gyvai ir nuotoliu;<\/p>\n

38.8.2. \u017emoni\u0173 bendruomeni\u0173 tyrin\u0117jimas:<\/p>\n

38.8.2.1. vaikai iki 3 met\u0173 nat\u016braliai per u\u017emegztus emocinius ry\u0161ius jau\u010dia savo \u0161eim\u0105 kaip bendruomen\u0119. Vaik\u0173 grup\u0119 kaip bendruomen\u0119 pajau\u010dia, kai u\u017esimezga emocinis ry\u0161ys su mokytoju ir grup\u0117s vaikais. Vaik\u0173 supratimas apie \u0161eim\u0105 ir vaik\u0173 grup\u0119 ple\u010diasi kartu su mokytoju ir t\u0117vais kuriant \u0161eimos ir grup\u0117s med\u012f, dalyvaujant \u0161eimos dienose grup\u0117je, \u017eaid\u017eiant savo \u0161eimos ir kit\u0173 \u0161eim\u0173 pasi\u016blytus \u017eaidimus, \u017ei\u016brin\u0117jant \u0161eimos nari\u0173 ir grup\u0117s vaik\u0173 nuotraukas;<\/p>\n

38.8.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai ai\u0161kinasi savo aplinkos \u017emoni\u0173 bendruomeni\u0173 gyvenimo b\u016bdo pana\u0161umus ir skirtumus: mano \u0161eima \u2013 kitos \u0161eimos; ugdymo \u012fstaigos bendruomen\u0117 \u2013 kit\u0173 \u012fstaig\u0173 bendruomen\u0117s; mano tauta \u2013 kitos tautos; mano \u0161alis \u2013 kaimynin\u0117s ir kitos \u0161alys; \u017eemyno, kuriame gyvenu, \u017emon\u0117s \u2013 kit\u0173 \u017eemyn\u0173 \u017emon\u0117s;<\/p>\n

38.8.2.3. mokytojo padedami, vaikai tyrin\u0117ja, atranda ir ai\u0161kina, kas sieja j\u0173 aplinkos \u017emoni\u0173 bendruomeni\u0173 narius: emociniai ry\u0161iai, r\u016bpinimasis vien\u0173 kitais (\u0161eima), bendras buvimas, bendra veikla, draugyst\u0117s ry\u0161iai (ugdymo \u012fstaigos bendruomen\u0117), kalba, papro\u010diai, tradicijos, tautosaka, tautodail\u0117, etnomuzika, amatai (tautyb\u0117), demokratin\u0117s vertyb\u0117s, demokratinis gyvenimo b\u016bdas (valstyb\u0117), tik\u0117jimas (religin\u0117s bendruomen\u0117s). Atrasdami ir patirdami \u012fstaigos bendruomen\u0117s narius siejant\u012f ry\u0161\u012f, vaikai ugdosi priklausymo bendruomenei\u00a0 jausm\u0105, \u012fsitraukia \u012f savo bendruomen\u0117s veiklas, atranda lygiaver\u010dio bendravimo su kitais jos nariais b\u016bdus;<\/p>\n

38.8.3. tautinio tapatumo ir pilieti\u0161kumo jausmas:<\/p>\n

38.8.3.1. vaikai iki 3 met\u0173 savo aplinkoje girdi gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105, \u012fsitraukia \u012f mokytojo organizuojamas veiklas su tautosakos, tautodail\u0117s, etnomuzikos motyvais, dalyvauja tautin\u0117se ir valstybin\u0117se \u0161vent\u0117se;<\/p>\n

38.8.3.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai domisi gimt\u0105ja kalba, etnine kult\u016bra, dalyvauja etnokult\u016briniuose, pilietiniuose renginiuose ir edukacin\u0117se programose. Padedami mokytojo, pa\u017e\u012fsta ir i\u0161rei\u0161kia pagarb\u0105 pagrindiniams savo \u0161alies simboliams (v\u0117liava, herbas,
\nhimnas), tyrin\u0117ja \u0161alies \u017eem\u0117lap\u012f, domisi v\u0117liavos spalv\u0173 reik\u0161m\u0117mis, gintaru, Gedimino pilimi ir kitais simboliais bei kult\u016bros objektais, i\u0161 \u012fvairi\u0173 med\u017eiag\u0173 konstruoja savo regiono ar \u0161alies m\u0117gstamiausi\u0173 viet\u0173 modelius. I\u0161 pasakojim\u0173, pokalbi\u0173 grup\u0117je, \u0161eimose ir i\u0161 socialin\u0117s medijos vaikai pa\u017e\u012fsta i\u0161kilias savo \u0161alies ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 asmenybes (dainininkus, sportininkus ir kt.);<\/p>\n

38.8.3.3. \u017eaisdami ir bendraudami mokytojo tikslingai parengtoje edukacin\u0117je aplinkoje, su\u017eino kelet\u0105 kit\u0173 \u0161ali\u0173, supranta, kad tiek jie patys, tiek kiti \u017emon\u0117s sudaro skirtingas tautas, kurios gyvena skirtingose \u0161alyse. Vaikai tyrin\u0117ja Lietuvos ir grup\u0119 lankan\u010di\u0173, i\u0161 kit\u0173 kra\u0161t\u0173 atvykusi\u0173 vaik\u0173 \u0161ali\u0173 simbolius, kalb\u0105, \u017eem\u0117lapius, \u017emoni\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105 (tradicijas, maist\u0105, aprang\u0105 ir pan.). Vaikai ai\u0161kinasi ir i\u0161bando pagarbios, toleranti\u0161kos s\u0105veikos su kit\u0173 socialini\u0173, tautini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 bendruomeni\u0173 \u017emon\u0117mis b\u016bdus;<\/p>\n

38.8.3.4. pilietin\u012f tapatum\u0105 vaikai ugdosi \u0161eimoje, grup\u0117je, kieme laikydamiesi vertybi\u0173, pareig\u0173 ir teisi\u0173, kurias turi konkre\u010dios valstyb\u0117s pilietis. Vaikai \u012fsitraukia \u012f demokratijos rei\u0161kinio tyrin\u0117jimo veiklas. Vaikai dalyvauja pa\u017eintin\u0117se i\u0161vykose, virtualiuose savo gatv\u0117s, rajono, miesto ar \u0161alies tyrin\u0117jimuose ir, mokytojo paskatinti, rei\u0161kia id\u0117jas, kaip gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie j\u0173 i\u0161saugojimo ir atnaujinimo. Vaikai, padedami mokytojo, prasmingai dalyvauja veiklose, kurios siejamos su savo grup\u0117s, \u0161eimos, miesto \/ kaimo aplinkos saugojimu ir tvarkymu; akcijomis, teikiant pagalb\u0105 kitiems asmenims, gyv\u016bnams. Kalb\u0117damiesi, \u017ei\u016br\u0117dami tikslingai parinkt\u0105 vaizdo med\u017eiag\u0105, vaikai ai\u0161kinasi ir i\u0161rei\u0161kia supratim\u0105 apie tai, kad kai kurie \u017emon\u0117s patiria skurd\u0105,
\nnepritekli\u0173, kad \u0161iems \u017emon\u0117ms yra reikalinga pagalba, tod\u0117l \u012fsitraukia \u012f mokytoj\u0173 ar \u0161eim\u0173 organizuojamas labdaros akcijas, prisideda prie kit\u0173 labdaros iniciatyv\u0173;<\/p>\n

38.9. siekiama pad\u0117ti vaikams tyrin\u0117ti praeit\u012f, dabart\u012f, ateit\u012f bei suprasti \u017emoni\u0173 gyvenimo b\u0117gant laikui poky\u010dius:<\/p>\n

38.9.1. laiko t\u0117km\u0117s pajauta:<\/p>\n

38.9.1.1. vaikai iki 3 met\u0173 laiko t\u0117km\u0119 pajau\u010dia s\u0105sajoje su savo veikla (kiek laiko u\u017etrunka ka\u017ek\u0105 padaryti) ir gyvenimo ritmu (k\u0105 a\u0161 veikiu per dien\u0105). Laiko t\u0117km\u0119 vaikai geriau supranta, eksperimentuodami su skirtingos trukm\u0117s muzikin\u0117mis atkarpomis, 1, 5, 10 minu\u010di\u0173 sm\u0117lio laikrod\u017eiais (k\u0105 galiu nuveikti, kol skamb\u0117s muzika, i\u0161tek\u0117s sm\u0117lis); paros trukm\u0119 ir laiko t\u0117km\u0117s per par\u0105 nuoseklum\u0105 patiria d\u0117liodami savo veiklos per dien\u0105 paveiksl\u0117lius;<\/p>\n

38.9.1.2. <\/i>3\u20136 met\u0173 <\/i>vaikai, kalb\u0117damiesi, k\u0105 veik\u0117 per dien\u0105, savait\u0119, d\u0117liodami paveiksl\u0117lius, pradeda pavadinti paros dalis (rytas, diena, vakaras, naktis), savait\u0117s dienas, pasako, k\u0105 veik\u0117 vakar, k\u0105 veikia \u0161iandien, k\u0105 veiks rytoj;<\/p>\n

38.9.2. praeitis, dabartis, ateitis kaip asmeniniai, \u0161eimos ir bendruomen\u0117s poky\u010diai:<\/p>\n

38.9.2.1. vaikai laiko t\u0117km\u0117s bei asmenini\u0173 ir bendruomen\u0117s poky\u010di\u0173 per tam tikr\u0105 laik\u0105 supratim\u0105 pl\u0117toja patirdami, ai\u0161kindamiesi, tyrin\u0117dami savo ir juos supan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 \u010dia ir dabar<\/i>, netolimoje ir tolimoje praeityje, numatydami gyvenimo poky\u010dius ateityje. Vaikai \u012fvairiais b\u016bdais kuria savo asmenin\u0119 gyvenimo ir augimo istorij\u0105; mokytojo ir t\u0117v\u0173 padedami konstruoja \u0161eimos istorijos pasakojim\u0105. I\u0161bando (jei prieinama), lygina, komentuoja dabarties, praeities, ateities \u017eaidim\u0173, buities darb\u0173, keliavimo b\u016bd\u0173 ir priemoni\u0173, gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 ypatumus, samprotauja, kod\u0117l \u017emoni\u0173 gyvensena buvo b\u016btent tokia;<\/p>\n

38.9.2.2. dalyvaudami tradicin\u0117se ir valstybin\u0117se \u0161vent\u0117se, \u012fsitraukdami \u012f mokytoj\u0173 inicijuojamus istorinio pob\u016bd\u017eio naratyvinius \u017eaidimus, klausydamiesi skaitom\u0173 istorini\u0173 pasakojim\u0173, lankydamiesi muziejuose, pilyse, su\u017eino kelet\u0105 T\u0117vyn\u0117s istorijai svarbi\u0173 \u012fvyki\u0173 ir \u017eymi\u0173 veik\u0117j\u0173. Vaikai atpa\u017e\u012fsta liaudies dainas ar kit\u0105 tautosakos paveld\u0105 (m\u012fsles, greitakalbes, liaudies \u017eaidimus, patarles ir kt.), \u017emoni\u0173 sukurt\u0105 praeityje;<\/p>\n

38.9.3. \u0161altini\u0173, pasakojan\u010di\u0173 apie praeit\u012f ir b\u016bsim\u0105 ateit\u012f, tyrin\u0117jimas. Mokytojo padedami, 3\u20136 met\u0173 vaikai ai\u0161kinasi, tyrin\u0117ja, diskutuoja, kas mums gali k\u0105 nors papasakoti apie praeit\u012f, dabart\u012f, ateit\u012f, ir atranda kelet\u0105 informacijos \u0161altini\u0173: ilgaam\u017eiai ir modern\u016bs statiniai, senoviniai ir \u201eateities\u201c daiktai, praeityje darytos nuotraukos, iliustruotos knygos, filmai, skaitmeniniai informacijos \u0161altiniai. Vaikai, remdamiesi \u0161iais \u0161altiniais, su grup\u0117s mokytoju kalbasi, k\u0105 mums pasakoja skirtingi informacijos \u0161altiniai ir kartu kuria praeities, dabarties, ateities paveikslus, laiko juostas. Padedami mokytoj\u0173, atranda ir tyrin\u0117ja juos dominan\u010dias savo dar\u017eelio, rajono ir (ar) miesto istorines vietas, \u012fskaitant \u012fvairius paminklus, gamtines erdves, vie\u0161\u0105sias skulpt\u016bras ir \u017eaidim\u0173 aik\u0161teles.<\/p>\n

39. Ugdymo(si) sritis \u201eA\u0161 kalb\u0173 pasaulyje\u201c apima \u017eodin\u0117s ir ne\u017eodin\u0117s kalbos supratim\u0105, kalbin\u0119 rai\u0161k\u0105, kalb\u0173 \u012fvairov\u0117s suvokim\u0105 ir kalbin\u0117s tapatyb\u0117s formavim\u0105si:<\/p>\n

39.1. ugdymo srities paskirtis yra pl\u0117toti kalb\u0173 supratim\u0105, kalbin\u0119 rai\u0161k\u0105, skaitmenin\u012f sumanum\u0105, menin\u0119 rai\u0161k\u0105, aplinkos pa\u017einim\u0105. Ugdymo(si) veiklos skatina ugdytis tyrin\u0117jimo, problem\u0173 sprendimo, k\u016brybi\u0161kumo, mok\u0117jimo mokytis, emocij\u0173 suvokimo ir rai\u0161kos, \u017eaidimo geb\u0117jimus;<\/p>\n

39.2. \u012fsitraukim\u0105 <\/i>skatina mokytojo si\u016blomos \u012fdomios ir aktualios veiklos, \u017eaidybin\u0117s situacijos, \u017eadinan\u010dios prigimtin\u012f vaik\u0173 smalsum\u0105, dom\u0117jim\u0105si ir emocin\u012f \u012fsitraukim\u0105 \u012f bendravimo ir bendradarbiavimo procesus. Vaikus taip pat \u012ftraukia kalbiniai \u017eaidimai, skaitomos ir ne\u017eodiniu b\u016bdu pasakojamos istorijos, dialogi\u0161kas ugdymo procesas, i\u0161\u0161\u016bkio situacijos. S\u0117kmingam \u012fsitraukimui b\u016btinos vaik\u0173 kalbinius geb\u0117jimus atitinkan\u010dios ir j\u0173 \u017eodin\u012f ir ne\u017eodin\u012f bendravim\u0105 skatinan\u010dios s\u0105lygos, kuriose b\u016bt\u0173 pripa\u017e\u012fstama ir reaguojama \u012f skirtingus vaik\u0173 savirai\u0161kos b\u016bdus. Vaik\u0173 dalyvavimas \u012fsitraukus moko klausyti ir \u012fsiklausyti, skatina k\u016bno kalba ir verbaline i\u0161rai\u0161ka reaguoti \u012f kalban\u010di\u0173j\u0173 intencijas, pl\u0117toja kalbin\u0117s rai\u0161kos geb\u0117jimus;<\/p>\n

39.3. <\/b>supratimo gil\u0117jim\u0105 <\/i>u\u017etikrina kryptingos ir vaik\u0173 raidos skirtumus atliepian\u010dios ugdymosi veiklos, skatinan\u010dios tyrin\u0117jim\u0105, ai\u0161kinim\u0105si ir problem\u0173 sprendim\u0105, taip pat patirtinis ugdymo(si) procesas, kuris sudaro galimybes vaikams klausin\u0117ti, diskutuoti, gin\u010dytis, spr\u0119sti problemas. Supratimo gil\u0117jim\u0105 skatina \u017eodin\u0119 rai\u0161k\u0105 iliustruojan\u010dios ar j\u0105 papildan\u010dios vaizdin\u0117s ir kitais poj\u016b\u010diais suvokiamos ugdymo(si) priemon\u0117s, kalbos siejimas su aplinkos objektais. Ai\u0161kinimasis, argumentavimas, reflektavimas padeda gilinti supratim\u0105, kad kalba ir \u017eod\u017eiai daro poveik\u012f kitam, skatina kritin\u012f m\u0105stym\u0105, moko pasirinkti tinkamas komunikacijos priemones, leid\u017eia suvokti skirting\u0173 kalb\u0173 ir kalbos form\u0173 (\u017eodin\u0117s, ne\u017eodin\u0117s, simbolin\u0117s, grafin\u0117s) \u012fvairov\u0119. Kalbin\u0117 rai\u0161ka ir s\u0105vok\u0173 supratimas gilina m\u0105stym\u0105, o besivystantys m\u0105stymo geb\u0117jimai skatina kalbos raid\u0105 ir pl\u0117tot\u0119;<\/p>\n

39.4. \u012fgytos patirties rai\u0161k\u0105 <\/i>u\u017etikrina skirtingi ugdymo(si), kult\u016briniai ir kalbiniai kontekstai, \u012fvairios ugdymo(si) aplinkos, taip pat komunikacini\u0173 situacij\u0173 \u012fvairov\u0117, kuriose vaikas savaranki\u0161kai taiko \u012fgyt\u0105 patirt\u012f, kurdamas pasakojim\u0105, dalyvaudamas dialoge ar poliloge, tardamasis, diskutuodamas, vaizduodamas grafi\u0161kai, \u201era\u0161ydamas\u201c lai\u0161k\u0105. Patirtin\u0117s veiklos skatina \u017eodin\u0117s ir ne\u017eodin\u0117s kalbos vartojim\u0105 \u012fvairiems tikslams ir \u012fvairiuose kontekstuose, k\u016brybi\u0161kai taikyti kalbos \u017einias ir \u012fg\u016bd\u017eius;<\/p>\n

39.5. siekiama skatinti vaikus klausytis ir suprasti kit\u0173 kalb\u0117jim\u0105, pl\u0117sti \u017eodin\u0117s ir ne\u017eodin\u0117s kalbos supratim\u0105, vaizdin\u0117s informacijos suvokim\u0105, pad\u0117ti \u012fgyti ra\u0161ytin\u0117s rai\u0161kos pradmenis:<\/p>\n

39.5.1. klausymas:<\/p>\n

39.5.1.1. vaikai iki 3 met\u0173 ugdosi kalbos suvokimo geb\u0117jimus, bendraudami su suaugusiaisiais ir kitais vaikais. Jie atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f kalb\u0117jim\u0105, ple\u010dia pasyv\u0173 ir aktyv\u0173 \u017eodyn\u0105, gird\u0117dami suaugusiojo kalb\u0105, pasi\u017eymin\u010di\u0105 auk\u0161tesniu balso tonu, ry\u0161kia emocinga intonacija. Vaikai ugdosi fonemin\u0119 klaus\u0105 ir fonologin\u012f suvokim\u0105, mokosi sutelkti d\u0117mes\u012f ir klausytis, \u017eaisdami suaugusiojo inicijuojamus gars\u0173 \u017eaidimus, klausydamiesi \u012fvairi\u0173 aplinkos gars\u0173, ritm\u0173, eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, daineli\u0173 gimt\u0105ja ir kitomis kalbomis, atlikdami \u012fdomias, aktualias, bet neilgai trunkan\u010dias veiklas. Vaikai klausosi mokytojo ir kit\u0173 vaik\u0173, b\u016bdami grup\u0117je ir b\u016bdami vieni, tylioje aplinkoje ir triuk\u0161mingame fone, \u012fvairiose komunikacin\u0117se situacijose. Jie mokosi i\u0161klausyti, kalb\u0117ti paeiliui, dalyvauti dialoge ar poliloge, mokytojui sukuriant klausymosi aplink\u0173 \u012fvairov\u0119 (ryto rate, dviese su mokytoju, bendraudami su kitais vaikais). Vaikai, gird\u0117dami j\u0173 veiksmus, poreikius ir interesus \u012fvardijan\u010di\u0105 ir komentuojan\u010di\u0105 mokytojo kalb\u0105, tampa aktyviais klausytojais, ple\u010dia pasyv\u0173j\u012f ir aktyv\u0173j\u012f \u017eodyn\u0105;<\/p>\n

39.5.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai, aktyviai \u012fsitraukdami \u012f bendravimo su mokytoju ir kitais vaikais veiklas, kalbos gars\u0173 \u017eaidimus, eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, dain\u0173, pasakojim\u0173, pasak\u0173 gimt\u0105ja ir kitomis kalbomis klausym\u0105si, pl\u0117toja kalbos supratim\u0105, \u201eatranda\u201c \u017eod\u017ei\u0173 prasmes, ugdosi trumpalaik\u0119 ir ilgalaik\u0119 atmint\u012f, kalbin\u0119 vaizduot\u0119, skatinan\u010di\u0105 mintis i\u0161reik\u0161ti \u017eod\u017eiais. Vaikai klausosi gyvai pasakojam\u0173 ir \u012fra\u0161yt\u0173 (televizijos, radijo, kompaktin\u0117se plok\u0161tel\u0117se, internete) \u012fvairaus stiliaus ir turinio tekst\u0173 (gro\u017eini\u0173, publicistini\u0173, enciklopedini\u0173, informacini\u0173) apie aplink\u0105, \u012fvykius, rei\u0161kinius, taip pat savo ir kit\u0173 vaik\u0173 kalbos \u012fra\u0161\u0173. \u017daisdami, dalyvaudami problem\u0173 sprendime, \u012ftraukian\u010diose vidaus ir lauko veiklose, keli\u0173 vaik\u0173 grupeli\u0173 ir didesni\u0173 grupi\u0173 veiklose, mokosi nepertraukiamai klausytis draug\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 kalbos, reaguoti \u012f kalban\u010di\u0173j\u0173 intencijas, suprasti kita kalba kalban\u010di\u0173 vaik\u0173 norus, pasi\u016blymus. Vaikai kalbos supratim\u0105 pl\u0117toja gaudami informacij\u0105 ir kitais poj\u016b\u010diais: vaizdu, lyt\u0117jimu, uosle, ragaudami;<\/p>\n

39.5.2. \u017eodin\u0117s kalbos suvokimas:<\/p>\n

39.5.2.1. vaikai iki 1 met\u0173 \u017eodin\u0117s kalbos supratim\u0105 i\u0161rei\u0161kia reaguodami \u012f suaugusiojo kalb\u0105 gestais, mimika, veiksmais, o nuo 1 met\u0173 \u2013 ir pirmaisiais \u017eod\u017eiais. 1\u20133 met\u0173 vaikai \u017eodine arba ne\u017eodine i\u0161rai\u0161ka reaguoja i\u0161gird\u0119 mokytojo kreipim\u0105si, jo kalbinami, klausin\u0117jami, pra\u0161omi. \u017dodin\u0117s kalbos suvokimo geb\u0117jimus vaikai ugdosi <\/span>dalyvaudami mokytojo, savo, draug\u0173 inicijuojamuose vaidmen\u0173 \u017eaidimuose, \u017eaidimuose su \u017eaislais ir \u012fvairiomis priemon\u0117mis bei kitose \u017eaism\u0117s situacijose. Vaikai supranta savo ir artim\u0173j\u0173 vardus, paprastus klausimus ir pra\u0161ymus, artimiausios aplinkos daikt\u0173, rei\u0161kini\u0173 ir veiksm\u0173 pavadinimus. Jie supranta skaitomus nesud\u0117tingus trumpus tekstus, pasakojamas istorijas ir jose vykstan\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 sek\u0105, suvokia su dienotvarke susijusius paai\u0161kinimus. Vaikai ple\u010dia kalbos supratim\u0105 dalyvaudami mokytojo si\u016blomose aktyviose veiklose ir kasdien\u0117s rutinos situacijose, kurios su vaiku aptariamos j\u0173 vyksmo metu;<\/p>\n

39.5.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai \u017eodin\u0117s kalbos supratim\u0105 ugdosi dalyvaudami grupin\u0117se veiklose, kuriose aktyviai bendrauja. Vaik\u0173 \u017eaidimai (jei reikia, palaikomi mokytojo), kuriuose pl\u0117tojami kasdienio gyvenimo arba netik\u0117ti fantazijos pasaulio siu\u017eetai, padeda vaikams ugdytis \u017eodin\u0117s kalbos supratim\u0105. Visose aplinkose, kuriose veikia vaikai, susikuria nat\u016bralios s\u0105lygos susieti i\u0161girst\u0105 \u017eod\u012f su daiktu, rei\u0161kiniu ar veiksmu ir taip pl\u0117toti kalbos prasmi\u0173 supratim\u0105. Vaikai kalbos supratim\u0105 gilina klausydamiesi am\u017ei\u0173 atitinkan\u010di\u0173 ir \u0161iek tiek sud\u0117tingesni\u0173 \u012fvairaus stiliaus tekst\u0173, netiesiogiai perduodam\u0173 \u017einu\u010di\u0173 (lai\u0161k\u0173, ra\u0161teli\u0173), siedami skaitom\u0105 tekst\u0105 su vaizdine informacija ir numanomu kontekstu. Pajuokavim\u0173, dviprasmybi\u0173, frazeologizm\u0173, vaizdingos kalbos, perkeltin\u0117s \u017eod\u017ei\u0173 prasm\u0117s supratim\u0105 skatina mokytojo si\u016blomos veiklos, susijusios su meninio stiliaus tekst\u0173 skaitymu, klausymu, aptarimu, atpasakojimu ar kitos formos perteikimu (vaidinimu, iliustravimu ir pan.). Gird\u0117dami mokytojo parinkt\u0173 kit\u0173 kalb\u0173 (ne gimtosios) garso \u012fra\u0161us, tarmes, sve\u010di\u0173 i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173 kalb\u0105, matydami bendravim\u0105 ar patys bendraudami gest\u0173 kalba, vaikai susipa\u017e\u012fsta su kalb\u0173 pasaulio \u012fvairove, supranta kalb\u0105 kaip simboli\u0173, \u017eymin\u010di\u0173 daiktus, rei\u0161kinius, veiksmus ir kt., prasm\u0119;<\/p>\n

39.5.3. ne\u017eodin\u0117s kalbos suvokimas:<\/p>\n

39.5.3.1. k\u016bdikiai stebi aplinkini\u0173 veido mimik\u0105, gestus, k\u016bno kalb\u0105, pama\u017eu \u012fgydami vis gil\u0117jant\u012f ne\u017eodin\u0117s kalbos suvokim\u0105. 1\u20133 met\u0173 vaikai aktyviai ple\u010dia \u017eodin\u0117s kalbos suvokimo ir vartojimo geb\u0117jimus, padedami kalbinan\u010diojo veido i\u0161rai\u0161kos ir gest\u0173. Vaikai pl\u0117toja ne\u017eodin\u0117s kalbos suvokim\u0105 ir aktyviai \u012fsitraukia \u012f mokytojo si\u016blomas veiklas, jei mokytojo kalb\u0105 lydi k\u016bno kalba (\u017evilgsnis, \u0161ypsena, gestai, palietimas, apkabinimas). Steb\u0117dami mokytojo reakcijas \u2013 veido motorik\u0105, k\u016bno judesius, balso ton\u0105, intonacij\u0105, vaikai pradeda naudoti \u0161ias ne\u017eodin\u0117s kalbos priemones komunikuodami su kitais suaugusiaisiais ir bendraam\u017eiais. Pasitelkdami \u012fvairius \u017eenklus ir gestus, vaikai simboline forma i\u0161rei\u0161kia mint\u012f, parodo m\u0105stymo b\u016bd\u0105 mokytojo inicijuojamose m\u0105styti skatinan\u010diose veiklose;<\/p>\n

39.5.3.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai atpa\u017e\u012fsta gestus, mimikas ir \u012f jas reaguoja \u017eodine arba ne\u017eodine rai\u0161ka, demonstruodami augant\u012f kritin\u012f m\u0105stym\u0105 apie tai, k\u0105 mato ir girdi. Mokytojo inicijuojami, \u012fsitraukia \u012f alternatyvi\u0105j\u0105 komunikacij\u0105 (pavyzd\u017eiui, veiklas, kuriose naudojami bendravimo paveiksl\u0117liai), k\u016brybi\u0161kai naudojasi gestais reik\u0161dami emocijas ir poreikius, bendradarbiaudami. Ne\u017eodin\u0117s kalbos suvokimas yra palaikomas ir skatinamas mokytojui pasitelkiant papildomas priemones, pavyzd\u017eiui, emocij\u0173 korteles, sutartinius \u017eenklus;<\/p>\n

39.5.4. ra\u0161ytin\u0117s rai\u0161kos ir vaizdin\u0117s informacijos suvokimas:<\/p>\n

39.5.4.1. vaizdin\u0117s informacijos suvokimas formuojasi nuo gimimo, vaikui stebint atskirus objektus, spalvotus daiktus. Vaikai iki 3 met\u0173 ugdosi vaizdin\u0117s informacijos suvokim\u0105, dalyvaudami suaugusiojo si\u016blomose veiklose, kuriose naudojamos skirting\u0173 form\u0173, spalv\u0173, dyd\u017eio priemon\u0117s, simboliniai \u017eenklai, vartomos be\u017eod\u0117s paveiksl\u0117li\u0173 knygel\u0117s ir knygos su atskirais \u017eod\u017eiais bei tekstais. Paskatinti mokytojo, vaikai kreipia d\u0117mes\u012f \u012f aplinkoje esan\u010dias raides, \u017eod\u017eius, simbolius, stebi ra\u0161an\u010diuosius, domisi \u012fvairiomis ra\u0161ymo, vaizdin\u0117s informacijos pateikimo priemon\u0117mis, galimybe palikti \u017eenklus popieriuje, kitose priemon\u0117se, varto knygeles, rodo \u012f paveiksl\u0117lius, tyrin\u0117ja kit\u0105 vaizdin\u0119 informacij\u0105. Vaizdin\u0117s informacijos suvokim\u0105 papildo kiti jutiminiai poj\u016b\u010diai, ypa\u010d \u2013 lyt\u0117jimas;<\/p>\n

39.5.4.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai, dalyvaudami bendrose ir individualiose veiklose, rodo augant\u012f dom\u0117jim\u0105si \u017eenklais, simboliais, v\u0117liau ir ra\u0161ytiniais \u017eenklais, suaugusiojo skaitomu tekstu. Vaikai \u012fsitraukia \u012f veiklas, susijusias su simboline ir ra\u0161ytine rai\u0161ka, kopijuoja \u017eenklus ar nesud\u0117tingus paveiksl\u0117lius pagal pavyzd\u012f ar i\u0161 atminties. Kartu su mokytoju vartydami knygeles, \u017eaisdami korteli\u0173 \u017eaidimus, ple\u010dia vaizdin\u0117s informacijos ir ra\u0161ytini\u0173 simboli\u0173 suvokim\u0105. Vaikai formuojasi kritinio m\u0105stymo pradmenis, pradeda suprasti perkeltines prasmes, steb\u0117dami ir tyrin\u0117dami artimiausioje aplinkoje pateikiam\u0105 jiems aktuali\u0105 ra\u0161ytin\u0119 ir vizualin\u0119 informacij\u0105, pavyzd\u017eiui, kalb\u0117dami apie skaitomo teksto prasmes, spaudini\u0173 iliustracijas, nuotraukas, lauko erdv\u0117se pastebimus \u017eenklus, u\u017era\u0161us, skelbimus. Paskatinti mokytojo, vaikai domisi ir supranta knygos ar kito informacijos \u0161altinio dali\u0173 pavadinimus, j\u0173 funkcijas (vir\u0161elis, titulinis lapas, autorius, pavadinimas ir kt.), suvokia skirting\u0173 \u017eanr\u0173 leidini\u0173 skirtumus (laikra\u0161tis, kalendorius, knyga, \u017eurnalas). Vaikai imituoja skaitym\u0105, domisi ab\u0117c\u0117l\u0117s raid\u0117mis, pastebi \u017eod\u017eius, prasidedan\u010dius ta pa\u010dia raide, supranta, kad garsas siejamas su raide, ir kad raid\u0117s turi savo pavadinim\u0105 bei specifin\u0119 grafin\u0119 rai\u0161k\u0105. Dalyvaudami mokytojo si\u016blomose veiklose vaikai susipa\u017e\u012fsta su kitais ra\u0161ytin\u0117s rai\u0161kos b\u016bdais, pavyzd\u017eiui, Brailio ra\u0161tu;<\/p>\n

39.6. siekiama ugdyti vaik\u0173 kalbin\u0117s rai\u0161kos, bendravimo ir komunikacijos geb\u0117jimus, apiman\u010dius \u017eodin\u0119 ir ne\u017eodin\u0119 rai\u0161k\u0105, pad\u0117ti \u012fgyti ra\u0161ytin\u0117s rai\u0161kos pradmenis:<\/p>\n

39.6.1. kalb\u0117jimas:<\/p>\n

39.6.1.1. vaikai iki 1 met\u0173 daug m\u0117gd\u017eioja, \u010diau\u0161ka, bando reaguoti ir kartoti suaugusi\u0173j\u0173 tariamus garsus. 1\u20133 met\u0173 vaikai m\u0117gd\u017eiojimu, skiemen\u0173 ar \u017eod\u017ei\u0173 pakartojimais, veiksmais, mimika ir pantomimika dalyvauja paprastuose \u017eodiniuose \u017eaidimuose. \u0160io am\u017eiaus vaik\u0173 \u017eodyno gaus\u0117jim\u0105 ir kalbin\u0119 rai\u0161k\u0105 skatina aktyvus suaugusiojo bendravimas su vaiku, inicijuojant pokalbius, pl\u0117tojant vaiko pasakymus, juos pakartojant. Vaikus kalb\u0117ti skatina j\u0173 \u012fsitraukimas \u012f pokalbius \u012fvairiose situacijose (kasdien\u0117 rutina, \u012fvykiai, veiklos) ir aplinkose (grup\u0117je ir lauke). Domintis aplinka ir bandant \u012fvardyti \u0161alia esan\u010di\u0173 objekt\u0173 pavadinimus, veiksmus ir b\u016bsenas, ple\u010diamas vaik\u0173 aktyvusis \u017eodynas. Vaik\u0173 jausm\u0173, emocij\u0173, nor\u0173, min\u010di\u0173 rai\u0161k\u0105 skatina d\u0117mesys j\u0173 kalbai, kantrus i\u0161klausymas, l\u0117tas kalb\u0117jimo tempas, reagavimas \u012f vaik\u0173 intencijas, rei\u0161kiamas \u017eodine ir ne\u017eodine i\u0161rai\u0161ka. Vaik\u0173 m\u0105stymo ir kalbos raid\u0105 skatina am\u017ei\u0173 atitinkan\u010di\u0173 tekst\u0173, eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, pasak\u0173 skaitymas, istorij\u0173 pasakojimas, siejamas su vaizdine informacija, taip pat tokiais jutiminiais poj\u016b\u010diais kaip lyt\u0117jimas, ragavimas, uostymas. 3 met\u0173 vaikai, suaugusiojo padedami, kartoja gird\u0117tus trumpus k\u016brin\u0117lius, dalyvauja pokalbiuose, keli\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 vientisiniais sakiniais kalba apie save, savo norus, poreikius, i\u0161gyvenimus, pasakoja apie tai, k\u0105 mato ir girdi, vartoja paprastas mandagumo frazes, formuluodami sakinius, taiko pagrindines gramatikos taisykles;<\/p>\n

39.6.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai kalbin\u0117s rai\u0161kos b\u016bdus tyrin\u0117ja keisdami balso stiprum\u0105, kalb\u0117jimo temp\u0105, intonacij\u0105, eksperimentuodami garsais ir \u017eod\u017eiais, kurdami naujadarus, \u017eaisdami kalba ir kurdami savo kalbas. Vaikai vartoja paprastos konstrukcijos gramati\u0161kai taisyklingus sakinius, taisyklingai taria daugum\u0105 gimtosios kalbos gars\u0173, atpa\u017e\u012fsta garsus \u017eodyje, skiria gimtosios kalbos \u017eod\u017eius nuo i\u0161girst\u0173 kitos kalbos \u017eod\u017ei\u0173. Vaikai kalba apie tai, k\u0105 jau\u010dia, mato, girdi, nuolat ple\u010dia \u017eodyn\u0105, susijus\u012f su kasdieniu gyvenimu, artimiausia aplinka, gamta, technika, objekt\u0173 savyb\u0117mis, b\u016bsenomis. Vaikai pradeda vartoti vis sud\u0117tingesn\u0117s sandaros \u017eod\u017eius ir retesnes gramatines strukt\u016bras dalyvaudami ilgesniuose, \u012fvairesn\u0117s tematikos mokytojo ir bendraam\u017ei\u0173 inicijuojamuose pokalbiuose.\u00a0 Re\u017eis\u016briniai, siu\u017eetiniai vaidmen\u0173, \u017eodiniai, kolektyviniai ir kiti \u017eaidimai kuria vaikui naujas patirtis ir kalbines situacijas, kuriose iki \u0161iol jis n\u0117ra dalyvav\u0119s, suteikia galimyb\u0119 pl\u0117sti \u017eodyn\u0105, per\u017eengiant\u012f artimiausios aplinkos temas. Vaik\u0173 kalb\u0117jim\u0105 skatina \u012ftraukian\u010dios, \u012fdomios vaizduot\u0119 stimuliuojan\u010dios mokytojo arba bendraam\u017ei\u0173 inicijuojamos veiklos. Vaik\u0173 kalba turt\u0117ja, j\u0173 kalbin\u0117 rai\u0161ka sud\u0117ting\u0117ja, jiems klausantis skaitom\u0173, pasakojam\u0173, vaidinam\u0173 tekst\u0173 ir siu\u017eet\u0173, \u012fgarsint\u0173 filmuk\u0173 ar pasak\u0173, patiems juos atpasakojant, perkuriant, prat\u0119siant, suvaidinant, iliustruojant, deklamuojant, kalbantis su mokytoju apie teksto turin\u012f ir prasmes, siejant tekst\u0105 su vizualia med\u017eiaga. Vaikai aktyviau kalba, ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip ai\u0161kiau i\u0161reik\u0161ti mint\u012f, kai mokytojas d\u0117mesingai bendrauja, parodo, kad vaikus suprato, papildo ir prat\u0119sia vaik\u0173 mintis. Vaikai vartoja \u012fvairias kalbos dalis, kalba taisyklingais vientisiniais ir sud\u0117tiniais sakiniais, formuluoja klausiamuosius sakinius (\u201eKada…\u201c, \u201eKur…\u201c, \u201eKaip…\u201c), kuria naujus \u017eod\u017eius pagal \u012fsisavintas \u017eod\u017ei\u0173 darybos taisykles;<\/p>\n

39.6.2. bendravimas ir komunikacija:<\/p>\n

39.6.2.1. vaikai nuo k\u016bdikyst\u0117s aktyviai bendrauja verksmu, gestais, mimika, i\u0161reik\u0161dami savo emocijas ir socialinio kontakto poreik\u012f, seka akimis asmen\u012f, kuriam adresuota j\u0173 kalba. 1\u20133 met\u0173 vaikai pasitelkia \u017eodin\u0119 ir ne\u017eodin\u0119 rai\u0161k\u0105 aktyviai bendraudami ir komunikuodami su suaugusiaisiais ir bendraam\u017eiais \u012fvairiose veiklose. 2\u20133 met\u0173 vaikai, bendraudami su kitais, koncentruojasi \u012f save, kalba sau ir su savimi, neadresuodami kalbos kitam. Vaikai \u012f pokalbius su kitais mokosi \u012fsitraukti, kalbinami suaugusiojo, atsakydami \u012f klausimus. Vaik\u0173 poreik\u012f bendrauti, i\u0161reik\u0161ti norus ir mintis skatina dienos \u012fvyki\u0173 ir rutinini\u0173 veikl\u0173 aptarimas. Kasdien\u0117se veiklose <\/span>mokytojo skatinami vaikai mokosi i\u0161reik\u0161ti ir \u012fvardyti savo emocijas, poreikius;<\/p>\n

39.6.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai yra aktyv\u016bs komunikacijos proceso dalyviai: jie kalba sau, kitiems, klausin\u0117ja, u\u017ekalbina, pra\u0161o, pa\u0161aukia, nurodo kartais laikydamiesi elementari\u0173 kalbinio etiketo norm\u0173. Dalyvaudami mokytojo inicijuojamose veiklose, padedan\u010diose pa\u017einti pasaul\u012f, vaikai mokosi kelti klausimus, bando vartoti naujai su\u017einotas s\u0105vokas, vaizdingus \u017eod\u017eius, argumentuoti, pl\u0117toti diskusijas, reflektuoti savo patirt\u012f, \u017eodin\u0119 rai\u0161k\u0105 papildydami i\u0161radingais gestais, judesiais, mimika, iliustruodami aplinkos objektais, schemomis, pie\u0161iniais. \u017daisdami i\u0161pl\u0117totus siu\u017eetinius vaidmen\u0173 \u017eaidimus, vaikai \u012fsitraukia \u012f dialog\u0105, polilog\u0105, i\u0161bando skirtingas kalb\u0117jimo manieras, mokosi \u017eodin\u0117mis derybomis ir kompromiso paie\u0161komis spr\u0119sti kylan\u010dius nesutarimus ir problemas laikydamiesi savo kult\u016brinei aplinkai priimtin\u0173 bendravimo taisykli\u0173. Vaikai bendravimo geb\u0117jimus ugdosi kartu su suaugusiuoju ir bendraam\u017eiais skaitin\u0117dami knygas, kalb\u0117damiesi apie skaitomas ar pasakojamas istorijas, diskutuodami apie atlikt\u0105 veikl\u0105, patirt\u0105 nuotyk\u012f, \u017ei\u016br\u0117t\u0105 film\u0105, gird\u0117t\u0105 pasak\u0105, pasakodami istorijas, kurdami pasakojimus, kalb\u0117damiesi apie tai, k\u0105 nor\u0117t\u0173 patirti ir veikti. Vaikai bendrauja nat\u016braliai, prisitaiko prie bendravimo situacijos, aktyviai komunikuoja siekdami savo tiksl\u0173, o nesuprasti, palaikomi mokytojo, pakartoja, performuluoja, paai\u0161kina tai, ko nori, tikisi. \u012esitrauk\u0119 \u012f \u017eaism\u0117s situacijas vaikai bando juokauti, kalba \u201eateivi\u0173\u201c kalbomis, \u201eu\u017esienio\u201c kalbomis. Mokytojo inicijuojamose arba nat\u016braliai susiklos\u010diusiose situacijose, atverian\u010diose kalb\u0173 \u012fvairov\u0119, bando susikalb\u0117ti su kitakalbiais vaikais ar suaugusiaisiais. Sant\u016bresni, ma\u017eai kalbantys, nuo\u0161aliau link\u0119 laikytis vaikai, taip pat vaikai, turintys sul\u0117t\u0117jusios kalbos raidos po\u017eymi\u0173, yra palaikomi mokytojo, teigiamai reaguojant \u012f j\u0173 \u017eodin\u0119 ir ne\u017eodin\u0119 rai\u0161k\u0105, skatinant juos bendrauti \u012fvairiais \u017eaismingais b\u016bdais, bendravimo proces\u0105 papildant alternatyviosios komunikacijos priemon\u0117mis: daiktais-simboliais, nuotraukomis, paveikslais, grafiniais simboliais;<\/span><\/p>\n

39.6.<\/span>3. ra\u0161ytin\u0117 rai\u0161ka:<\/p>\n

39.6.3.1. 1\u20133 met\u0173 vaikai pl\u0117toja ra\u0161ytin\u0117s rai\u0161kos geb\u0117jimus m\u0117gd\u017eiodami suaugusiuosius ir eksperimentuodami: steb\u0117dami ra\u0161an\u010diuosius ar pie\u0161ian\u010diuosius, bandydami imituoti, braukyti, keverzoti, pie\u0161in\u0117ti, palikdami \u017eenklus sm\u0117lyje, popieriuje, vandenyje;<\/span><\/p>\n

39.6.3.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai \u012fsitraukia \u012f \u012fvairias mokytojo si\u016blomas veiklas, susijusias su galimybe pie\u0161ti ir ra\u0161yti, pavyzd\u017eiui: \u201era\u0161o\u201c \u017einut\u0119 ar lai\u0161k\u0105 pie\u0161iniu, kopijuoja matomus simbolius, raides, \u017eod\u017eius, kuria savo \u017eenklus ir simbolius, puo\u0161ia ir apipavidalina u\u017era\u0161ytas raides ar \u017eenklus siedami juos su realiais objektais. Mokydamiesi ra\u0161in\u0117ti, vaikai veikia k\u016brybi\u0161kai, pavyzd\u017eiui: i\u0161 akmen\u0117li\u0173, gili\u0173, ka\u0161ton\u0173 d\u0117lioja simbolius ir raides, pagaliuku ra\u0161o ant sm\u0117lio, kreidel\u0117mis \u2013 ant asfalto, rengia simboli\u0173, pie\u0161ini\u0173, \u017eenkl\u0173 \u201elai\u0161kus\u201c gamtos gyv\u016bnams, kuria knygeles, k\u016bno kalba vaizduoja raides, \u017eod\u017eius, kuria istorijas apie raides ar garsus, stato ir konstruoja simbolius, raides. Vaikai \u012fsitraukia \u012f <\/span>mokytojo inicijuojamas veiklas, \u017eaidimus, kuri\u0173 metu pie\u0161iniais, ra\u0161in\u0117jimais, raid\u0117mis pavaizduoja savo patirt\u012f, i\u0161gyvenimus, norus, ra\u0161o \u017einutes, lai\u0161kelius t\u0117vams, vaikams, mokytojams. Suaugusiojo pamokyti, pie\u0161iniuose, po darbeliais ra\u0161o atskiras raides, savo vard\u0105, paprastus \u017eodelius. Iliustruoja pasakas, pasakojimus, filmukus, iliustracijose para\u0161ydami nukopijuotas raides, \u017eod\u017eius. Vaikai ra\u0161ytin\u0117s rai\u0161kos geb\u0117jimus ugdosi atrasdami raides skaitmeniniuose \u012frenginiuose, siedami jas su ranka u\u017era\u0161ytomis bei spausdintomis raid\u0117mis, ra\u0161ydami spausdintines raides ar skaitmenis ranka ir kompiuteriu. Mokytojo \u012ftraukti \u012f k\u016brybi\u0161kas pie\u0161imo ir ra\u0161ymo veiklas, vaikai supranta ra\u0161ymo tikslus, tyrin\u0117ja ir supranta, kad skirtingos kalbos turi skirtingas raides;<\/p>\n

39.7. <\/span>siekiama pad\u0117ti vaikams tapatintis su savo \u0161alies kalba ir kult\u016bra, susipa\u017einti su kalb\u0173 \u012fvairove, ugdyti(s) kalb\u0173 \u012fvairov\u0117s suvokim\u0105, vertybines nuostatas, susijusias su \u012fvairialypiais kult\u016briniais ir kalbiniais kontekstais, pl\u0117toti kalbin\u0119, tautin\u0119 ir pilietin\u0119 tapatyb\u0119:<\/span><\/p>\n

39.7.1. ugdymo \u012fstaigose, atsi\u017evelgiant \u012f esamas s\u0105lygas, skatinamas kalb\u0173 ir kult\u016br\u0173 pa\u017einimas bei kalbin\u0117s tapatyb\u0117s (neb\u016btinai susijusios su viena kalba) formavimasis. Kult\u016br\u0173 ir kalb\u0173 \u012fvairov\u0117s pa\u017einim\u0105 skatinan\u010dioje mokyklos aplinkoje vaikai turi galimyb\u0119 matyti \u012fvairi\u0173 kult\u016br\u0173 \u017eenklus, simbolius, gird\u0117ti \u012fvairias kalbas, vartyti \u012fvairiomis kalbomis para\u0161ytas knygeles. Vaik\u0173 iki 3 met\u0173 dom\u0117jim\u0105si skirtinga kalbine rai\u0161ka (bendrine kalba, tarm\u0117mis), skirtingomis kalbomis ir kult\u016bromis skatina suaugusiojo pasakojimai apie kitas \u0161alis, kult\u016bras, kalbas, j\u0173 atmainas; knygeli\u0173, para\u0161yt\u0173 \u012fvairiomis kalbomis, vartymas; garso \u012fra\u0161\u0173 (daineli\u0173, eil\u0117ra\u0161tuk\u0173, pasakojim\u0173) \u012fvairiomis kalbomis klausymas; \u012fvairiakalbiai stalo \u017eaidimai. Vaik\u0173 suvokim\u0105 apie kalb\u0173 \u012fvairov\u0119 ugdo, pozityv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f formuoja ir bendrauti \u012fvairiakalb\u0117je aplinkoje moko, pavyzd\u017eiui, sve\u010di\u0173, atstovaujan\u010di\u0173 kitoms kalboms ar kult\u016broms, vizitai;<\/span><\/p>\n

39.7.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai ugdosi kalb\u0173 \u012fvairov\u0117s suvokim\u0105 ir formuojasi kalbin\u0119 tapatyb\u0119, mokosi atpa\u017einti skirtingas kalbas, suprasti kita kalba kalban\u010di\u0173j\u0173 intencijas, \u017eaisdami vaidmen\u0173, naratyvinius, stalo ir \u017eod\u017ei\u0173 \u017eaidimus, \u012fsitraukdami \u012f k\u016brybines ir kitokias aktyvias veiklas su kitomis kalbomis kalban\u010diais bendraam\u017eiais, bendraudami su sve\u010diais, jungdamiesi \u012f tinklus su kit\u0173 \u0161alies region\u0173 ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 vaikais, klausydamiesi skaitom\u0173 istorij\u0173, skaitydami knygutes dviem ar keliomis kalbomis, \u017ei\u016br\u0117dami filmukus. <\/span>Vaik\u0173 smalsum\u0105 su\u017eadina ir juos \u012ftraukia mokytojo inicijuojamos veiklos, kuri\u0173 metu gyvai arba nuotolin\u0117mis priemon\u0117mis bendraujama su vaikais ar suaugusiaisiais, kalban\u010diais kitomis kalbomis ar lietuvi\u0173 kalbos tarm\u0117mis. Padedami mokytojo, vaikai mokosi taikyti kompensacines kalbos supratimo ir kalbos rai\u0161kos strategijas: siekdami suprasti ir perduoti informacij\u0105 pasitelkia neverbalin\u0119 kalb\u0105, mimikas, gestus, aplinkos objektus. Vaikai noriai \u012fsitraukia \u012f mokytojo si\u016blomus kiekvienai kult\u016brai autenti\u0161kus kalbinius \u017eaidimus (m\u012fsles, juokavimus, skai\u010diuotes, greitakalbes ir kt.);<\/p>\n

39.7.3. kitakalb\u0117se ugdymo \u012fstaigose vaikai ugdosi kalb\u0173 \u012fvairov\u0117s suvokim\u0105 ir formuojasi kalbin\u0119 tapatyb\u0119, dalyvaudami keliakalb\u0117se veiklose. Atlikdami \u012fvairias veiklas, u\u017eduotis, \u017eaidimus, vaikai bendrauja gimt\u0105ja arba lietuvi\u0173 kalba, yra skatinami ir palaikomi mokytojo, kuris kalb\u0173 \u012fvairov\u0119 priima kaip ugdymosi aplink\u0105 praturtinant\u012f kontekst\u0105. Vaikai susipa\u017e\u012fsta su \u012fvairiais kalbiniais kontekstais atlikdami u\u017eduotis, veiklas, \u017eaidimus, pa\u017eindinan\u010dius su gimt\u0105ja kalba, lietuvi\u0173 kalba, kitomis kalbomis, j\u0173 ra\u0161ytine rai\u0161ka. Mokyklose, kuriose \u012fteisintas ugdymas tautin\u0117s ma\u017eumos kalba, Programoje ne ma\u017eiau kaip po 5 valandas per savait\u0119 skiriama ugdymui lietuvi\u0173 kalba.<\/span><\/p>\n

40. Ugdymo(si) sritis \u201eTyrin\u0117ju ir pa\u017e\u012fstu aplink\u0105\u201c apima \u0161iuos turinio aspektus: mane supantys daiktai, gyvyb\u0117, skai\u010diavimas ir modeliavimas, matematiniai erdv\u0117s tyrin\u0117jimai, skaitmenini\u0173 technologij\u0173 pasaulis:<\/p>\n

40.1. ugdymo(si) srities paskirtis yra pl\u0117toti daiktin\u0117s ir gamtin\u0117s aplinkos pa\u017einim\u0105, matematin\u012f m\u0105stym\u0105, skaitmenin\u012f sumanum\u0105, kalb\u0173 supratim\u0105, tyrin\u0117jim\u0105, problem\u0173 sprendim\u0105, mok\u0117jim\u0105 mokytis. Ugdymo(si) veiklos skatina \u017eaidimo, k\u016brybi\u0161kumo, emocij\u0173 suvokimo ir rai\u0161kos geb\u0117jimus;<\/p>\n

40.2. vaik\u0173 \u012fsitraukimas skatinamas mokytojui kryptingai kuriant ugdymo(si) kontekstus, pa\u017eadinan\u010dius prigimtin\u012f vaik\u0173 smalsum\u0105 gyvosios gamtos objektams, \u012fdomiems, nematytiems daiktams, robotukams, sekant paskui vaik\u0173 dom\u0117jim\u0105si aplinkiniais objektais ir nepasiekiamais (dangaus k\u016bnai, kit\u0173 \u017eemyn\u0173, praeityje i\u0161nyk\u0119 gyv\u016bnai), plika akimi nematomais objektais ir rei\u0161kiniais, kuriuos galima pamatyti per skaitmenin\u012f mikroskop\u0105 arba tyrin\u0117ti papildytosios (virtualiosios) realyb\u0117s program\u0117l\u0117mis, atsi\u017evelgiant \u012f vaik\u0173 interesus ir poreikius. Vaikus \u012ftraukia mokykloje kuriamos edukacin\u0117s aplinkos su pasirenkamomis, kaip veikti, tyrin\u0117ti galimyb\u0117mis: skruzd\u0117l\u0119 ap\u017ei\u016br\u0117ti gyvai ir per skaitmenin\u012f mikroskop\u0105, steb\u0117ti skruzd\u0117lyn\u0105 gyvai, realiuoju laiku per vaizdo kamer\u0105 ir vaizdo \u012fra\u0161e;<\/span><\/p>\n

40.3. <\/span>gil\u0117jant\u012f supratim\u0105 skatina \u012fvairiais b\u016bdais (vaizdu, \u017eod\u017eiu, prakti\u0161kai darant, lie\u010diant, uod\u017eiant) gaunama informacija apie aplinkos daiktus, gamtos objektus, rei\u0161kinius ir procesus, nauj\u0173 s\u0105vok\u0173, matematini\u0173 ir skaitmenin\u0117s kalbos simboli\u0173 ai\u0161kinimasis. Tyrin\u0117jant ir sprend\u017eiant problemas skatinamas gilesnis supratimas, kritinio m\u0105stymo pradmenys. Veiklos, kuriose vaikai tyrin\u0117ja ir modeliuoja situacij\u0105, numato tyrin\u0117jimo eig\u0105, ie\u0161ko tinkam\u0173 b\u016bd\u0173 ir priemoni\u0173, susipa\u017e\u012fsta su veiklos taisykl\u0117mis ir j\u0173 laikosi, ai\u0161kina priimamus sprendimus, pristato veiklos rezultatus. Veiklos, kuriose sprendim\u0173 pri\u0117mimo procesas grind\u017eiamas samprotavimu, t. y. vaik\u0173 sp\u0117liojimu (hipotezi\u0173 k\u0117limu), numatymu, analizavimu, padeda vaikams \u012fgyti vis sud\u0117tingesnius m\u0105stymo geb\u0117jimus;<\/p>\n

40.4. \u012fgytos patirties rai\u0161k\u0105 skatina sudarytos s\u0105lygos vaikui pa\u010diam sugalvoti id\u0117j\u0105 ir, taikant \u012fgyt\u0105 \u017einojim\u0105, sutelkiant pastangas, \u012fgyvendinti savo ketinimus. Ugdymo(si) veiklose skatinama suprasti pa\u017eintinio pob\u016bd\u017eio informacij\u0105, j\u0105 interpretuoti ir i\u0161reik\u0161ti \u012fvairiomis formomis (pie\u0161iniu, gestais, daiktais, \u017eod\u017eiais, schema, diagrama, simboliais) ir priemon\u0117mis (fizin\u0117mis ir skaitmenin\u0117mis). Mokytojas palaiko vaik\u0173 bandymus savo veiksmus ir sprendimus paai\u0161kinti, rasti b\u016bd\u0173 ir argument\u0173 pagrind\u017eiant, kad ka\u017ekas yra tiesa arba netiesa, lanks\u010diai taikyti \u012fgyt\u0105 patirt\u012f naujuose kontekstuose. Mokytojas skatina vaikus reflektuoti savo atlikt\u0105 veikl\u0105 ir jos rezultat\u0105, pastangas, geb\u0117jimus ir elges\u012f, d\u0117l kuri\u0173 jiems vis geriau sekasi atlikti u\u017eduotis;<\/p>\n

40.5. siekiama pad\u0117ti vaikams pa\u017einti aplinkos daiktus, j\u0173 savybes ir paskirt\u012f ir, remiantis j\u0173 vieta aplinkoje, orientuotis erdv\u0117je:<\/p>\n

40.5.1. atrandu daiktus:<\/p>\n

40.5.1.1. vaikai iki 3 met\u0173 daikt\u0173 pasaul\u012f pa\u017e\u012fsta ir atpa\u017e\u012fsta visais jutimais, padedan\u010diais suvokti daikt\u0173 spalv\u0105, form\u0105, gars\u0105, kvap\u0105, skon\u012f, tekst\u016br\u0105. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai grup\u0117je esan\u010dius \u012fvairius daiktus tyrin\u0117ja juos griebdami, liesdami, mesdami, ki\u0161dami \u012f burn\u0105, kramtydami, domisi judan\u010diais, garsus skleid\u017eian\u010diais, ry\u0161ki\u0173 spalv\u0173 daiktais. 2\u20133 met\u0173 vaikai daiktus r\u016b\u0161iuoja pagal form\u0105, spalv\u0105, dyd\u012f, naudodami r\u016b\u0161iavimo \u017eaislus ir sensorines priemones;<\/span><\/p>\n

40.5.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai pasirinktus daiktus laisvai r\u016b\u0161iuoja, <\/span>skirsto \u012f kategorijas: pagal dyd\u012f, form\u0105, spalv\u0105, tekst\u016br\u0105, pradeda r\u016b\u0161iuoti pagal du po\u017eymius. Daiktus ir j\u0173 savybes vaikai mokosi suprasti ir pavadinti, kai j\u0173 tyrin\u0117jimus lydi mokytojo komentarai, klausimai, gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys. <\/span>Vaikai bando suprasti, kaip daiktai veikia, kaip tarpusavyje susij\u0119. Vaikai daiktus pa\u017e\u012fsta juos steb\u0117dami, sugretindami, palygindami, grupuodami, rikiuodami nuo ma\u017eiausio iki <\/span>did\u017eiausio, komponuodami, konstruodami. Mokytojo padedami, ie\u0161ko pana\u0161um\u0173 ir skirtum\u0173, sprend\u017eia i\u0161kilusias problemas. Veikdami su daiktais, vaikai mokosi sutelkti d\u0117mes\u012f, m\u0105styti, prisiminti, tausoti daiktus, ugdosi kantryb\u0119, savikontrol\u0119. Nuolatin\u0117 veikla su daiktais lavina vaik\u0173 geb\u0117jim\u0105 koncentruoti \u017evilgsn\u012f, rank\u0173 ir aki\u0173 koordinacij\u0105;<\/span><\/p>\n

40.5.2. <\/span>daiktai ir kasdienyb\u0117:<\/p>\n

40.5.2.1. vaikai iki 3 met\u0173 \u017eaisdami ir tyrin\u0117dami pa\u017e\u012fsta artimiausioje aplinkoje esan\u010dius daiktus, patiria, kad daiktai (\u017eaislai, baldai, knygos, kamuoliai ir kt.) turi po\u017eymius (forma, dydis, spalva ir tekst\u016bra), kad med\u017eiagos, i\u0161 kuri\u0173 pagaminti daiktai, yra skirtingos (mink\u0161tos \u2013 kietos, skaidrios \u2013 neskaidrios, lengvos \u2013 sunkios);<\/span><\/p>\n

40.5.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai tyrin\u0117ja, kuo tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies daiktai skiriasi vieni nuo kit\u0173 (pavyzd\u017eiui, kamuoliai skiriasi dyd\u017eiu, svoriu, spalva) ir nuo kitos r\u016b\u0161ies daikt\u0173 (pavyzd\u017eiui, kamuoliai forma skiriasi nuo knyg\u0173). Ap\u017ei\u016brin\u0117dami i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173, vir\u0161aus, apa\u010dios, liesdami, uosdami, vaikai atpa\u017e\u012fsta daiktus pagal po\u017eymius: spalv\u0105, tekst\u016br\u0105 (lygus, \u0161iurk\u0161tus, \u0161velnus), form\u0105 (apvalus, kampuotas, pailgas), kvap\u0105, ie\u0161ko daikto pagal \u017eodin\u012f apib\u016bdinim\u0105. <\/span>Mokytojui padedant, gretina realius daiktus ir j\u0173 atvaizdus i\u0161 skirtingos perspektyvos (i\u0161 \u0161ono, vir\u0161aus, apa\u010dios, \u0161e\u0161\u0117lio), pradeda suprasti j\u0173 vaizdavim\u0105 plok\u0161tumoje (pavyzd\u017eiui, planas). Daikt\u0173 dyd\u012f vaikai tyrin\u0117ja, bandydami apimti delnais, apgl\u0117bti, gretindami su savo \u016bgiu;<\/p>\n

40.5.2.3. steb\u0117dami aplinkos daiktus, vaikai suteikia jiems prasm\u0119, prisitaiko prie aplinkos, ugdosi savaranki\u0161kum\u0105: vaikai supranta, kad ka\u017ek\u0105 reikia apeiti, ka\u017ek\u0105 galima pakelti ir perne\u0161ti, ka\u017eko geriau neliesti, pagal daiktus ir j\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105 orientuojasi aplinkoje. Vaikai pastebi daikt\u0173 sek\u0105 eidami \u012f mokykl\u0105, kur nors va\u017eiuodami: kelio \u017eenklas, \u0161viesoforas, per\u0117ja ir pan. Matydami, kaip suaugusieji ir kiti vaikai naudoja \u012fvairius \u012frankius, ir steb\u0117dami, kaip tie \u012frankiai veikia, vaikai patys juos i\u0161bando. Daiktus k\u016brybi\u0161kai panaudoja \u017eaidimuose, ugdosi nuostat\u0105 tausoti daiktus;<\/p>\n

40.5.3. daiktai ir technologijos:<\/p>\n

40.5.3.1. 3\u20136 met\u0173 vaikai tyrin\u0117ja gamtos ir \u017emogaus sukurtus daiktus, varto enciklopedijas, klausosi informacini\u0173 tekstuk\u0173, stebi tikslingai parinktus vaizdo \u012fra\u0161us, ai\u0161kindamiesi gamtos objekt\u0173 (jie auga, daugelis juda, jiems reikia maisto ir pan.) ir \u017emogaus sukurt\u0173 daikt\u0173 skirtumus, domisi, kaip yra kuriami daiktai, kiek reikia pastang\u0173 ir i\u0161manymo juos kuriant, ir pradeda suvokti, kad \u017emogaus sukurt\u0173 daikt\u0173 kait\u0105 lemia mokslo ir technologij\u0173 pa\u017eanga. Drauge su mokytoju vaikai ai\u0161kinasi, kaip daiktai keit\u0117si, kokie jie buvo seniau, kokie dabar, kaip tobul\u0117jo, kaip \u017emogus juos pritaik\u0117 savo poreikiams. Jie lygina praeities ir dabarties daiktus, komentuoja j\u0173 i\u0161vaizd\u0105, paskirt\u012f, kaip veikia, i\u0161 ko pagaminti. Supranta, kad tos pa\u010dios paskirties daiktas (pavyzd\u017eiui, stalas) gali b\u016bti pagamintas i\u0161 med\u017eio, metalo, plastiko;<\/p>\n

40.5.3.2. remdamiesi patirtimi, vartydami paveiksl\u0117li\u0173 ir interaktyvias knygas, \u017ei\u016br\u0117dami vaizdo med\u017eiag\u0105, \u017eaisdami \u017eaislais, ap\u017ei\u016br\u0117dami i\u0161vyk\u0173 metu, vaikai susipa\u017e\u012fsta su ry\u0161io palaikymo tarp \u017emoni\u0173 priemon\u0117mis, transporto priemon\u0117mis, jas grupuoja (pavyzd\u017eiui, oro, vandens, sausumos);<\/p>\n

40.5.3.3. vaikai susipa\u017e\u012fsta ir mokosi naudotis daiktais, prietaisais (lupos, magnetai, mikroskopas, svarstykl\u0117s), padedan\u010diais tyrin\u0117ti ir pa\u017einti aplink\u0105 (gamtos radinius, \u017emogaus sukurtus daiktus). \u017daisdami, tyrin\u0117dami aplink\u0105, vaikai naudojasi i\u0161maniaisiais daiktais (\u017eaislais, robotukais, i\u0161maniaisiais ra\u0161ikliais, telefonais, i\u0161maniosiomis grindimis ir kt.), ai\u0161kinasi j\u0173 veikimo b\u016bd\u0105, juos i\u0161bando. Vaikai ie\u0161ko atsakym\u0173 \u012f patiems kylan\u010dius ir mokytojo nuolat keliamus klausimus;<\/p>\n

40.6. siekiama suteikti galimyb\u0119 vaikams tyrin\u0117ti artimosios aplinkos gamtos objektus ir rei\u0161kinius, susipa\u017einti su svetur egzistuojan\u010dios gyvyb\u0117s \u012fvairove ir pad\u0117ti suprasti, kad gyvyb\u0117 turi poreiki\u0173:<\/p>\n

40.6.1. pa\u017e\u012fstu gyvyb\u0119:<\/p>\n

40.6.1.1. vaikai stebi, renka, tyrin\u0117ja, grupuoja, atpa\u017e\u012fsta ir pavadina augal\u0173 dalis (lapai, \u017eiedai, vaisiai, s\u0117klos ir pan.), pajunta tekst\u016br\u0173 skirtumus, vaisiuose suranda s\u0117klas. Vaikai dalinasi mintimis, kam reikalingi med\u017eiai (teikia pav\u0117s\u012f, jame prieglobst\u012f randa gyv\u016bnai), mokytojo padedami, i\u0161siai\u0161kina, kad med\u017eiai gamina deguon\u012f, kuris b\u016btinas \u017emoni\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 kv\u0117pavimui, ir supranta, kad med\u017eius reikia saugoti ir sodinti. Dar\u017ee, \u0161iltnamyje, ant palang\u0117s vaikai sodina, pri\u017ei\u016bri augalus, stebi, matuoja, fiksuoja, kaip jie auga. Pri\u017ei\u016br\u0117dami augalus vaikai mokosi r\u016bpintis gamta ir aplinka, prisiimti atsakomyb\u0119, pasitik\u0117ti savo j\u0117gomis;<\/p>\n

40.6.1.2. vaikai dalinasi savo patyrimu ir i\u0161gyvenimais apie namini\u0173 gyv\u016bn\u0173, taip pat turim\u0173 namuose augintini\u0173 auginim\u0105. Stebi gyv\u016bnus savo aplinkoje, kai kuriuos m\u016bs\u0173 ir svetim\u0173 kra\u0161t\u0173 gyv\u016bnus atpa\u017e\u012fsta paveiksl\u0117li\u0173 knygose, animaciniuose filmuose. Gyv\u016bnus vaikai atpa\u017e\u012fsta i\u0161 j\u0173 k\u016bno formos, i\u0161skirtini\u0173 po\u017eymi\u0173, gyvenam\u0173j\u0173 viet\u0173, m\u0117gd\u017eioja gyv\u016bn\u0173 balsus, b\u016bdingus judesius. Vaikai diskutuoja apie gyv\u016bn\u0173 naud\u0105, ai\u0161kinasi, ko reikia, kad gyv\u016bnai gyvent\u0173, gerai jaust\u0173si. Jie stebi kieme sutiktus gyv\u016bnus (sraiges, vabzd\u017eius, vorus, varles, pauk\u0161\u010dius). Vaikai svarsto ir ai\u0161kina, kaip gyv\u016bnai prisitaik\u0119 prie aplinkos (i\u0161vaizda, elgesys), kokie \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 santykiai (teikia d\u017eiaugsm\u0105, ramina, skatina nor\u0105 r\u016bpintis, teikia naud\u0105), per r\u016bpinim\u0105si gyv\u016bnais ugdosi pagarb\u0105 gyvajai gamtai;<\/span><\/p>\n

40.6.2. <\/span>gyvyb\u0117 turi poreiki\u0173:<\/p>\n

40.6.2.1. vaikai tyrin\u0117ja, ai\u0161kinasi, kas ir kaip vyksta gamtoje, pastebi gyvosios ir negyvosios gamtos vienov\u0119: augalui reikia dirvo\u017eemio, vandens, saul\u0117s \u0161viesos; gyv\u016bnui \u2013 maisto, vandens, b\u016bsto. Mokytojo padedami, vaikai ai\u0161kinasi, stebi, tyrin\u0117ja organizm\u0173 poreikius, ai\u0161kinasi, kam naudojamas vanduo, kod\u0117l jis toks svarbus ir reikalingas organizmams;<\/span><\/p>\n

40.6.2.2. mokytojo padedami, vaikai seka paros, met\u0173 cikl\u0105. Ai\u0161kinasi, kaip gyvena augalai ir gyv\u016bnai \u2013 dien\u0105 ir nakt\u012f, skirtingais met\u0173 laikais, kokie pasikeitimai vyksta j\u0173 gyvenime. Pasirink\u0119 kelet\u0105 mokyklos kiemo augal\u0173, jie stebi ir fiksuoja (pie\u0161ia, fotografuoja, matuoja) vienme\u010di\u0173 augal\u0173 gyvenimo cikl\u0105 (pavasar\u012f i\u0161dygsta, u\u017eauga, vasar\u0105 \u017eydi, subrandina vaisius, i\u0161barsto s\u0117klas ir v\u0117lyv\u0105 ruden\u012f nunyksta); med\u017ei\u0173 met\u0173 cikl\u0105 (pavasar\u012f su\u017ealiuoja, \u017eydi ir s\u0117klas i\u0161barsto kasmet, \u017eiem\u0105 i\u0161gyvena numet\u0119 lapus, nesimaitindami). Vaikai klausosi mokytojo skaitom\u0173 tekst\u0173, varto knygas apie gamt\u0105, \u017ei\u016bri vaizdo \u012fra\u0161us ir i\u0161siai\u0161kina, kad \u017eiem\u0105 vieni gyv\u016bnai \u012fminga, kiti i\u0161lieka aktyv\u016bs, nes dar gali susirasti maisto, dauguma pauk\u0161\u010di\u0173 \u017eiemoti i\u0161skrenda \u012f \u0161iltesnius kra\u0161tus. Skirtingais met\u0173 laikais vaikai stebi b\u016bdingus gamtos po\u017eymius. Mokytojo padedami, pildo met\u0173 gamtos kalendori\u0173: sutartiniais \u017eenklais \u017eymi oro temperat\u016br\u0105, saul\u0117tas ir apniukusias dienas, krituli\u0173 kiek\u012f, pastebi j\u0173 poky\u010dius skirtingais met\u0173 laikais, susieja juos su augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 gyvenimu. Vaikai supranta, kad m\u016bs\u0173 kra\u0161to augalai ir gyv\u016bnai i\u0161gyvena tik tod\u0117l, kad geba prisitaikyti prie aplinkos s\u0105lyg\u0173;<\/p>\n

40.6.2.3. vaikai aptaria ir supranta, kad \u017emogaus i\u0161mestos atliekos gali b\u016bti pavojingos gyvajai gamtai, mokosi taupiai naudoti vanden\u012f, popieri\u0173, priemones, ne\u0161vaisto j\u0173 be reikalo, suprasdami, kad taip prisideda prie \u017dem\u0117s i\u0161tekli\u0173 tausojimo, tvarumo;<\/p>\n

40.6.3. netik\u0117ti atradimai:<\/p>\n

40.6.3.1. \u017eaisdami 3\u20136 met\u0173 vaikai atranda fizikinius rei\u0161kinius: j\u0117gas (tamprumo \u2013 guma, spyruokl\u0117, trinties \u2013 vieni batai slysta, kiti \u2013 ne), energij\u0105 (elektros energija, \u0161ilumos energija), paprastuosius mechanizmus (dviviet\u0117s s\u016bpuokl\u0117s, nuo\u017eulnioji plok\u0161tuma), magnetizm\u0105. \u017daisdami su tikslingai parinktais \u017eaislais, daiktais ar priemon\u0117mis (spaudomas sensorinis kamuoliukas, guma ir pan.), vaikai tyrin\u0117ja tamprumo rei\u0161kin\u012f \u2013 daiktus spaud\u017eia, tempia, steb\u0117dami, kaip kei\u010diasi, deformuojasi j\u0173 forma, ta\u010diau atleidus jie v\u0117l gr\u012f\u017eta \u012f pradin\u0119 pad\u0117t\u012f. Trint\u012f vaikai patiria, kai paleid\u017eia ma\u0161inyt\u0119 nuo\u017eulni\u0105ja plok\u0161tuma, ir stebi, kiek toli ji nuva\u017eiuoja skirtinga \u201ekelio danga\u201c (lygiomis grindimis, kilimu). Energij\u0105 tyrin\u0117ja, eksperimentuodami su \u017eaisl\u0173 jud\u0117jimu: naudoja \u017eaislus, varomus elektros (baterijos) energija, patys pastumia ar traukia \u017eaisl\u0105, suprasdami, kad j\u012f i\u0161judino \u017emogus energija. Vaikai eksperimentuoja, kokius daiktus magnetas traukia (turin\u010dius gele\u017eies), atkreipia d\u0117mes\u012f, kad magnetas turi du polius, pastebi, kad kartais poliai ne traukia vienas kit\u0105, o stumia;<\/span><\/p>\n

40.6.3.2. vaik\u0173 tyrin\u0117jimo objektu tampa vanduo ir jo b\u016bviai: vaikai vanden\u012f u\u017e\u0161aldo \u012f led\u0105, tirpina ledo kubelius, stebi, kaip \u0161ilt\u0105 dien\u0105 vanduo i\u0161garuoja nuo \u0161aligatvio plyteli\u0173, samprotauja apie vandens b\u016bvius ir ko reikia, kad jie keist\u0173si. Vaikai sp\u0117lioja ir eksperimentuoja, kurie daiktai, sumesti \u012f vanden\u012f, nusk\u0119s, tyrin\u0117dami pastebi, kad vieni daiktai sk\u0119sta, kiti pl\u016bduriuoja, vieni grimzta grei\u010diau, kiti \u2013 i\u0161 l\u0117to, ai\u0161kinasi, nuo ko tai priklauso. Mokytojo padedami, ai\u0161kinasi, kod\u0117l laivai nesk\u0119sta;<\/span><\/p>\n

40.6.3.3. \u017eaisdami su prizm\u0117mis, vaikai susipa\u017e\u012fsta su spalv\u0173 spektru, lauke pastebi vaivoryk\u0161t\u0119 ir i\u0161siai\u0161kina, kad jai susidaryti reikia lietaus ir saul\u0117s, nes \u0161viesos spinduliai pereina skaidri\u0105 terp\u0119 (vandens la\u0161elius) ir suskaidomi \u012f septynias spalvas;<\/span><\/p>\n

40.6.3.4. saul\u0117t\u0105 dien\u0105 vaikai tyrin\u0117ja gamtos objekt\u0173 \u0161e\u0161\u0117lius, kuria juos pasitelkdami \u012fvairius daiktus ir \u017eaislus, i\u0161gauna trumpus ir ilgus \u0161e\u0161\u0117lius. I\u0161bando \u012fvairias veiklas su atspind\u017eiais, kuria ir gaudo \u201esaul\u0117s zuiku\u010dius\u201c;<\/span><\/p>\n

40.6.3.5. tyrin\u0117dami ir mokytojo padedami, vaikai susipa\u017e\u012fsta su med\u017eiagomis, i\u0161siai\u0161kina, kad jos b\u016bna kietos (mediena,
\npopierius, stiklas, plastikas), skystos (vanduo) ir dujin\u0117s (oras), tyrin\u0117ja j\u0173 savybes. Eksperimentuodami su vandeniu, vaikai i\u0161siai\u0161kina, ar kietos med\u017eiagos tirpsta vandenyje (cukrus i\u0161tirpsta, o sm\u0117lis \u2013 ne), ar galima gauti mi\u0161inius (pienas su vandeniu susimai\u0161o, o aliejus \u2013 ne). Naudodami \u201eoro gaudykles\u201c, p\u016bsdami per \u0161iaudel\u012f \u012f vanden\u012f, jie aptinka oro buvimo \u017eenklus. Vaikai girdi mokytojo vartojamas tikslias s\u0105vokas ir pama\u017eu ple\u010dia s\u0105vok\u0173 \u017eodyn\u0105;<\/span><\/p>\n

40.7<\/span>. siekiama pad\u0117ti vaikams atrasti skai\u010di\u0173 pasaul\u012f, pl\u0117toti j\u0173 supratim\u0105 apie skai\u010diavimo b\u016bdus ir j\u0173 taikym\u0105 sav\u0119s ir
\naplinkos pa\u017einimui, problem\u0173 sprendimui:<\/p>\n

40.7.1. atrandu skai\u010dius ir skai\u010diavimo b\u016bdus:<\/p>\n

40.7.1.1. nuo pirm\u0173j\u0173 met\u0173 vaikai stebi ir yra \u012ftraukiami \u012f situacijas, kuriose minimi skai\u010diai, yra skai\u010diuojama (pavyzd\u017eiui, eil\u0117ra\u0161\u010diai, dainel\u0117s, judrieji \u017eaidimai, i\u0161vykos, stalo \u017eaidimai). Padedami mokytojo, vaikai atranda, kad \u201evienet\u0105\u201c galima susieti su vienu daiktu, kad skai\u010diuojant naudojama ta pati \u017eod\u017ei\u0173 seka, o paskutinis skai\u010di\u0173 sekos skai\u010dius rei\u0161kia suskai\u010diuot\u0105 objekt\u0173 kiek\u012f. Vaikai nat\u016braliai \u012fgunda \u012fvertinti daikt\u0173 rinkinio kiek\u012f iki 5-i\u0173, neskai\u010diuodami daikt\u0173 (\u201ematomi\u201c skai\u010diai);<\/p>\n

40.7.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai \u012fsitraukia \u012f skai\u010diavimo veiklas, kuriose skai\u010diuojama pridedant po vien\u0105 pasitelkus daiktus, pie\u0161inius, rank\u0173 pir\u0161tus. Naudodami fizines ir skaitmenines priemones, laiku gaudami mokytojo gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f, jo palaikomi, vaikai mokosi atpa\u017einti ir paai\u0161kinti kiekybin\u0119 informacij\u0105 perteikian\u010dius vaizdus (pavyzd\u017eiui, skaitmenis, pie\u0161inius, schemas). Skai\u010diavimo u\u017eduotis (pavyzd\u017eiui: \u201e\u017dyd\u0117jo dvi g\u0117lyt\u0117s, pra\u017eydo dar viena. Kiek \u017eydi dabar?\u201c) vaikai atlieka jas suvaidindami, nupie\u0161dami, parodydami gestais, manipuliuodami daiktais. Vaikai \u012fsitraukia \u012f mokytojo inicijuotus \u017eaidimus, kuriuose skai\u010diuojama \u012f priek\u012f ir atgal (12-os ribose), pradedama skai\u010diuoti nuo bet kurio skai\u010diaus (10-ies ribose). Naudodamiesi objektais, pie\u0161iniais, kurdami istorijas, vaikai pradeda suprasti, k\u0105 rei\u0161kia skai\u010dius sud\u0117ti ir atimti. I\u0161 prad\u017ei\u0173 mokosi sujungti ir i\u0161skaidyti kiek\u012f 5-i\u0173 objekt\u0173 grup\u0117je, v\u0117liau 10-ies ir 12-os ribose. Dalyvaudami \u017eaismingose neformaliose, k\u016brybin\u0117se veiklose, vaikai mokosi objekt\u0173 kiek\u012f grup\u0117je (-\u0117se) apib\u016bdinti kaip pakankam\u0105 \/ per didel\u012f \/ per ma\u017e\u0105 tikslui pasiekti ar u\u017eduo\u010diai atlikti (pavyzd\u017eiui, dalintis sausainiais, sudaryti komandas). Savo aplinkoje vaikai neformaliai \u012fsitraukia \u012f skai\u010diavimo u\u017edavini\u0173 sprendim\u0105 (pavyzd\u017eiui, kiek yra i\u0161 viso, kiek tr\u016bksta). Veikdami mokytojo tikslingai sukurtuose kontekstuose, vaikai mokosi samprotauti, k\u016brybi\u0161kai taiko \u012fgyt\u0105 skai\u010diavimo patirt\u012f spr\u0119sdami problemas, pradeda vartoti \u017eod\u017eius, kuriais nusakomi matematiniai procesai (pavyzd\u017eiui: \u201eManau, kad…\u201c; Tai tiesa (netiesa), nes…\u201c; \u201eTai man primena…\u201c; Gal\u0117\u010diau padaryti dar ir taip…\u201c ir pan.);<\/p>\n

40.7.2. k\u0105 apie mus ir \u012fvykius sako duomenys:<\/p>\n

40.7.2.1. samprat\u0105 apie \u012fvyki\u0173 prigimt\u012f, objekt\u0173 po\u017eymius ir j\u0173 rei\u0161kim\u0105si aplinkoje vaikai \u012fgyja palaipsniui. Vaikai iki 3 met\u0173 pradeda nusp\u0117jamai reaguoti \u012f \u012fprastus \u012fvykius, kuri\u0173 baigt\u012f galima i\u0161 anksto numatyti (pavyzd\u017eiui, \u012fjungus jungikl\u012f, \u017eaislas pradeda jud\u0117ti). Suvokim\u0105, kad \u012fvykis pastovus, vaikai ugdosi \u017eaisdami su med\u017eiagomis ar objektais, kurie susij\u0119 su prie\u017eastimi ir pasekm\u0117mis (veiksmai, kurie \u012fvyks). Vaikai dienotvark\u0117je klijuoja numatom\u0173 \u012fvyki\u0173 paveiksl\u0117lius, atrenka reikalingus ingredientus maistui ruo\u0161ti;<\/span><\/p>\n

40.7.2.2. <\/span>3\u2013<\/span>6 met\u0173 vaikai supranta, kad tam tikros r\u016b\u0161ies informacija gaunama surinkus duomenis, vykdant steb\u0117jim\u0105 ar apklaus\u0105. Drauge su suaugusiuoju vaikai mokosi apie artimiausi\u0105 aplink\u0105 kelti klausimus, \u012f kuriuos atsakoma \u201etaip\u201c arba \u201ene\u201c, dalyvauja apklausoje, kai atsakym\u0173 skai\u010dius nevir\u0161ija 12-os. Vaikai \u012fsitraukia \u012f diskusija<\/span>s su mokytoju ir kitais vaikais, kaip gali b\u016bti fiksuojami, koduojami duomenys, dalinasi id\u0117jomis, kaip b\u016bt\u0173 galima juos grafi\u0161kai pavaizduoti. Steb\u0117dami mokytoj\u0105, jo kalbinami, mokosi pie\u0161inyje, diagramoje ar schemoje pavaizduotus duomenis suprasti, apib\u016bdinti ir interpretuoti. Drauge su mokytoju vaikai svarsto, diskutuoja, kas b\u016bt\u0173, jeigu apklausoje dalyvaut\u0173 kiti vaikai, jei duomenys apie stebim\u0105 \u012fvyk\u012f b\u016bt\u0173 fiksuojami kitu laiku. Kartojant eksperimentus ir apklausas, vaikai pradeda suprasti, kad \u0161alia \u012fprast\u0173, i\u0161 anksto nusp\u0117jam\u0173 \u012fvyki\u0173 esama ir atsitiktini\u0173. Jie \u012fsitraukia \u012f \u017eaidimus, kuri\u0173 baigties i\u0161 anksto nusp\u0117ti ne\u012fmanoma. Tinka \u017eaidimai su suktuku, metamu kauliuku, loterijos bilietais, kuriuos \u017eaid\u017eiant neb\u016btinai laimima. \u017daisdami ir steb\u0117dami vaikai pradeda suprasti, jog ir atsitiktinio \u012fvykio rezultatas gali b\u016bti numatomas, ir atranda du b\u016bdus tai padaryti: eksperimentuoti prakti\u0161kai arba bandyti m\u0105styti logi\u0161kai. Diskutuojant apie kasdieni\u0173 \u012fvyki\u0173 tik\u0117tinum\u0105 vaik\u0173 kalboje atsiranda vis daugiau toki\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kaip antai: \u201egali \u012fvykti \u2013 gali ne\u012fvykti\u201c, \u201eka\u017ein ar \u012fvyks\u201c, \u201edidel\u0117 tikimyb\u0117 \u2013 ma\u017ea tikimyb\u0117, kad \u012fvyks\u201c;<\/span><\/p>\n

40.8<\/span>. siekiama pl\u0117toti vaik\u0173 suvokim\u0105 apie matematinius b\u016bdus erdviniams objektams pa\u017einti ir \u012fvairias i\u0161rai\u0161kos galimybes savo pasteb\u0117jimams apie j\u0173 form\u0105, dyd\u012f (ilg\u012f, t\u016br\u012f), mas\u0119, pad\u0117t\u012f ir jud\u0117jim\u0105 tam tikra kryptimi apib\u016bdinti:<\/p>\n

40.8.1. matavimai kasdien\u0117je aplinkoje:<\/p>\n

40.8.1.1. antraisiais gyvenimo metais vaikas nat\u016braliai \u012fsitraukia \u012f \u017eaisming\u0105 veikl\u0105 su daiktais, \u012f kuriuos galima k\u0105 nors \u012fpilti, \u012fd\u0117ti. Kalbinami suaugusi\u0173j\u0173, supranta, k\u0105 rei\u0161kia \u201epilnas\u201c ir \u201etu\u0161\u010dias\u201c. Vaikai iki 3 met\u0173 noriai \u012fsitraukia \u012f \u012fvairias eksperimentines ir kasdien\u0117je veikloje pasitaikan\u010dias ilgio (plo\u010dio, auk\u0161\u010dio), mas\u0117s, t\u016brio palyginimo veiklas. Jie d\u017eiaugiasi drauge su mokytoju ir kitais vaikais atrasdami vis daugiau b\u016bd\u0173 daikt\u0173 atitinkamiems dyd\u017eiams palyginti. Vaikai daikt\u0173 ilg\u012f (plot\u012f, auk\u0161t\u012f) palygina netiesiogiai, daiktus sugretindami. Daikt\u0173 mases palygina daiktus kilnodami. Vaikai sp\u0117ja, kuriame inde telpa daugiau vandens, o sp\u0117jim\u0105 patikrina vanden\u012f perpildami i\u0161 vieno indo \u012f kit\u0105. Savo pasteb\u0117jimus jie i\u0161rei\u0161kia parodydami daiktus, kurie suaugusiojo apib\u016bdinami \u0161iomis su matavimu susijusiomis s\u0105vokomis: \u201eilgas\u201c arba \u201etrumpas\u201c, \u201eauk\u0161tas\u201c arba \u201e\u017eemas\u201c;<\/p>\n

40.8.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai noriai \u012fsitraukia \u012f suaugusi\u0173j\u0173 inicijuotas veiklas, skatinan\u010dias tyrin\u0117ti, kaip galima palyginti daikt\u0173 ilg\u012f (plot\u012f, auk\u0161t\u012f) arba t\u016br\u012f, kai daikt\u0173 sugretinti ne\u012fmanoma. D\u017eiaugiasi atrad\u0119 naujus dyd\u017ei\u0173 palyginimo b\u016bdus: naudoti smulkesnius daiktus kaip matavimo priemon\u0119 didesniems daikt\u0173 dyd\u017eiams \u012fvertinti; naudoti tre\u010di\u0105 daikt\u0105 kaip tarpinink\u0105 dyd\u017eiams palyginti. Vaikai \u012ftraukiami \u012f problemini\u0173 situacij\u0173, kuriose reikia \u012fvertinti atstum\u0105 tarp sav\u0119s ir kit\u0173, tarp dviej\u0173 artimos aplinkos objekt\u0173, nagrin\u0117jim\u0105, sugalvoti ir paai\u0161kinti, kaip \u012fvairiose situacijose galima palyginti dviej\u0173 trij\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0173 objekt\u0173 atitinkam\u0105 dyd\u012f. Vaikai diskutuoja, dalinasi savo pasteb\u0117jimais ir kartu spar\u010diai ple\u010dia su ilgio, mas\u0117s, t\u016brio (talpos) matavimu susijus\u012f \u017eodyn\u0105 (ilgesnis \u2013 trumpesnis, auk\u0161tesnis \u2013 \u017eemesnis, storesnis \u2013 plonesnis, toliausiai \u2013 ar\u010diausiai, lengvesnis \u2013 sunkesnis, talpesnis \u2013 ma\u017eiau talpus);<\/p>\n

40.8.2. eksperimentai su geometrin\u0117mis fig\u016bromis:<\/p>\n

40.8.2.1. vaikai iki 3 met\u0173 nat\u016braliai \u012fsitraukia \u012f aplinkoje esan\u010di\u0173 daikt\u0173 ir objekt\u0173 tyrin\u0117jim\u0105. Kalbinami suaugusiojo, ima reaguoti \u012f toki\u0105 daikt\u0173 savyb\u0119 kaip forma, spalva vis geriau suprasdami, kai apie daikt\u0105 sakoma: \u201etoks pat\u201c, \u201epana\u0161us\u201c, \u201eskiriasi\u201c, \u201ekitoks\u201c. Vaikai atranda, kad fig\u016bromis ir objektais erdv\u0117je galima manipuliuoti: apversti, pasukti, pastumti. Vaikai jau\u010dia raminant\u012f suaugusiojo palaikym\u0105, kai j\u0173 veiksmus palydi suaugusiojo \u017eodis, veiksmo kartojimas. Kalbinami vaikai i\u0161moksta pavadinti vis daugiau linij\u0173, dvima\u010di\u0173 (plok\u0161tumos) ir trima\u010di\u0173 (erdv\u0117s) fig\u016br\u0173, d\u017eiaugiasi jas atpa\u017eindami paveiksl\u0117lyje, aplinkoje surasdami j\u0173 analog\u0173;<\/span><\/p>\n

40.8.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai, tyrin\u0117dami aplink\u0105, drauge su mokytoju ir kitais vaikais atranda, kiek daug erdvin\u0117s informacijos yra aplink: pana\u0161umo, element\u0173 i\u0161d\u0117stymo, atsikartojimo, formos bendrumo. Steb\u0117dami, pa\u017eindami, spontani\u0161kai ar tikslingai tyrin\u0117dami realioje ar virtualioje aplinkoje pateiktus, atrastus ar pasteb\u0117tus matematinius objektus, atpa\u017e\u012fsta dvimates fig\u016bras (skritul\u012f, kvadrat\u0105, sta\u010diakamp\u012f, trikamp\u012f), trimates fig\u016bras (kub\u0105, rutul\u012f), mokosi apib\u016bdinti ir palyginti j\u0173 pagrindinius elementus, grupuoti (pagal vien\u0105 po\u017eym\u012f), komponuoti, konstruoti skirting\u0173 dyd\u017ei\u0173 fig\u016br\u0173 (objekt\u0173) sekas. Vaikai eksperimentuoja su veidrodiniais pavir\u0161iais, ta\u0161kiniais \u0161viesos \u0161altiniais, stebi ir tyrin\u0117ja dvima\u010di\u0173 ir trima\u010di\u0173 geometrini\u0173 objekt\u0173 atvaizdus. Eksperimentuodami su fig\u016bromis (jas jungdami, skaidydami, d\u0117liodami, vartydami, ap\u0161viesdami), vaikai atranda, kad sud\u0117tingesni objektai gali b\u016bti gaunami ir vaizduojami kaip paprastesni\u0173, gerai pa\u017e\u012fstam\u0173 objekt\u0173 junginys. Vaikai savo
\npasteb\u0117jimus i\u0161rei\u0161kia pie\u0161iniuose, lipdiniuose. J\u0173 pie\u0161iniuose atsiranda vis
\ndaugiau detali\u0173, vis daugiau d\u0117mesio kreipiama \u012f j\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105 ir dyd\u012f;<\/p>\n

40.8.3. kaip apib\u016bdinti viet\u0105 ir pad\u0117t\u012f:<\/p>\n

40.8.3.1. \u012f objekto jud\u0117jim\u0105 ir \u012f papras\u010diausius suaugusiojo \u017eod\u017eius, vartojamus objekto jud\u0117jimui ir vietai apib\u016bdinti, vaikai ima reaguoti dar pirmaisiais gyvenimo metais. Nuolat dalyvaudami \u012fvairiuose judriuose \u017eaidimuose ir veiklose, kuriose laikomasi nurodym\u0173 d\u0117l jud\u0117jimo krypties ar buvimo vietos, vaikai palaipsniui i\u0161moksta vis tiksliau apib\u016bdinti savo ir objekt\u0173 pad\u0117t\u012f bei viet\u0105 kit\u0173 objekt\u0173 ir \u017emoni\u0173 at\u017evilgiu. \u017daisdami ir eksperimentuodami vidaus ir lauko aplinkose, \u012fvairiose situacijose kalbinami mokytojo, vaikai \u012fgyja vis daugiau patirties pasirinktu b\u016bdu (gestais, kalba, pie\u0161iniais ar vadovaudamiesi instrukcijomis) duoti nurodymus d\u0117l objekto jud\u0117jimo krypties (\u012f kair\u0119, \u012f de\u0161in\u0119, \u012f priek\u012f, atgal) ir buvimo vietos (viduje, i\u0161or\u0117je ir kt.) arba sekti kit\u0173 atitinkamus nurodymus. Kalbinami vaikai noriai \u012fsitraukia \u012f vaizdini\u0173, garsini\u0173, \u017eodini\u0173, judesio, poj\u016b\u010di\u0173, skirting\u0173 kategorij\u0173 objekt\u0173 sek\u0173 AB (BA) kopijavimo, prat\u0119simo, atkartojimo, atpa\u017einimo veiklas;<\/p>\n

40.8.3.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai, \u017eaisdami ir eksperimentuodami vidaus ir lauko aplinkose, \u012fgyja vis daugiau patirties pasirinktu b\u016bdu (gestais, kalba ar pie\u0161iniais, vadovaudamiesi instrukcijomis) duoti nurodymus apie objekto jud\u0117jimo krypt\u012f (\u012f kair\u0119, \u012f de\u0161in\u0119, \u012f priek\u012f, atgal) ir buvimo viet\u0105 (viduje, i\u0161or\u0117je ir kt.) arba sekti kit\u0173 atitinkamus nurodymus. Modeliavimo id\u0117j\u0105 vaikai atranda drauge su mokytoju palaipsniui susipa\u017eindami su sek\u0173 AB, BA, ABC, AAB, ABB, ABA modeliais (raid\u0117mis pa\u017eymima grup\u0117 element\u0173, kurie nuosekliai pasikartoja sekoje). Mokytojo padedami, su kiekvienu sekos modeliu vaikai susipa\u017e\u012fsta nuosekliai, mokosi j\u012f atpa\u017einti, nukopijuoti, prat\u0119sti sek\u0105, rasti jos tr\u016bkstam\u0105 nar\u012f, sukurti kit\u0105 to paties modelio sekos pavyzd\u012f. Sek\u0173 modeliavimo geb\u0117jimus vaikai ugdosi formaliose ir neformaliose veiklose pie\u0161dami, d\u0117liodami \u012fvairius objektus, ritmi\u0161kai dainuodami ar jud\u0117dami, nagrin\u0117dami ra\u0161tus ar kurdami ornamentus. Vaikams nuolat dalinantis savo id\u0117jomis su suaugusiuoju, kitais vaikais, j\u0173 kalboje atsiranda vis daugiau pagrindinio matematinio \u017eodyno element\u0173, tod\u0117l jie kaskart s\u0117kmingiau gali susikalb\u0117ti si\u016blydami id\u0117jas ir ie\u0161kodami tinkam\u0173 sprendim\u0173;<\/p>\n

40.9. siekiama pad\u0117ti vaikams \u012fgyti skaitmeninio ra\u0161tingumo ir informatinio m\u0105stymo pradmenis:<\/p>\n

40.9.1. skaitmeninis ra\u0161tingumas:<\/p>\n

40.9.1.1. vaikai iki 3 met\u0173 \u017eaisdami, tyrin\u0117dami aplink\u0105, domisi grup\u0117je ir mokykloje esan\u010diais \u012fvairiais j\u0173 am\u017ei\u0173 atitinkan\u010diais i\u0161maniaisiais daiktais be ekran\u0173 (\u017eaislais, robotukais, ra\u0161ikliais ir kt.);<\/p>\n

40.9.1.2. vyresni nei 3 met\u0173 vaikai, mokytoj\u0173 padedami, iki 0,5 valandos per dien\u0105 ribojant laik\u0105, praleid\u017eiam\u0105 prie ekran\u0173, naudojasi j\u0173 am\u017ei\u0173 atitinkan\u010diomis prasmingomis, ugdym\u0105(si) papildan\u010diomis skaitmenin\u0117mis technologijomis ir skaitmeniniu turiniu (vaizdo \u012fra\u0161ais, \u017eaidimais, garsin\u0117mis knygel\u0117mis, ugdomosiomis program\u0117l\u0117mis ir kt.) \u017eaisdami ir pa\u017eindami aplink\u0105;<\/p>\n

40.9.1.3. nesud\u0117tingo skaitmeninio turinio k\u016brimo galimybes (pie\u0161imas, fotografavimas, garso ir vaizdo \u012fra\u0161as) vaikai atranda \u012fsitraukdami \u012f \u012fvairias mokytojo paskatintas k\u016brybines, tyrin\u0117jimo ir judrias veiklas, vykstan\u010dias realios ir virtualios aplinkos kontekstuose;<\/p>\n

40.9.1.4. apie objektus ir rei\u0161kinius, kuri\u0173 ne\u012fmanoma tiesiogiai matyti, paliesti, i\u0161girsti, vaikai, mokytoj\u0173 padedami, gauna informacij\u0105 naudodamiesi i\u0161maniaisiais \u012frenginiais, realiu laiku jungdamiesi prie nuotolini\u0173 \u012frengini\u0173 (pavyzd\u017eiui, prie pauk\u0161\u010dio lizdo esan\u010dios steb\u0117jimo kameros ar kt.) ir informacini\u0173 svetaini\u0173 (pavyzd\u017eiui, susirasti gyv\u016bn\u0173, augal\u0173 vaizdus, i\u0161bandyti virtualius turus ir kt.);<\/p>\n

40.9.1.5. virtualaus bendravimo \u012fg\u016bd\u017eius elektronin\u0117se mokymuisi tinkamose aplinkose vaikai \u012fgyja, kai, mokytojo padedami ir pri\u017ei\u016brimi, tikslingai bendrauja tarpusavyje, su kit\u0173 mokykl\u0173 vaikais, k\u016br\u0117jais, \u017eaidimo pasaulio persona\u017eais;<\/p>\n

40.9.1.6. skaitmenini\u0173 priemoni\u0173 saugaus ir atsakingo naudojimo, virtualaus bendravimo taisykles vaikai su\u017eino ir mokosi taikyti jas aptardami su suaugusiuoju (mokytoju, t\u0117vais (glob\u0117jais)), nagrin\u0117dami \u012fvairias situacijas ir pavyzd\u017eius;<\/p>\n

40.9.2. veiksm\u0173 sekos ir problem\u0173 sprendimas:<\/p>\n

40.9.2.1. vaikai iki 3 met\u0173 \u017eaisdami atlieka dviej\u0173 nesud\u0117ting\u0173, jiems suprantam\u0173 veiksm\u0173 sekas (pavyzd\u017eiui, paimti kamuol\u012f ir paduoti draugui, linguoti ir ploti, d\u0117lioti kalad\u0117les);<\/span><\/p>\n

40.9.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai veiksm\u0173 sekas (algoritmus) problemoms spr\u0119sti suvokia ir elementariai taiko steb\u0117dami, \u017eaisdami, nagrin\u0117dami ir \u012fvardydami \u012fvairi\u0173 proces\u0173, kasdieni\u0173 darb\u0173 ir veikl\u0173 atlikim\u0105 \u017eingsniais, veiksm\u0173 eili\u0161kum\u0105, susitarimus-taisykles. Veiklos, siekiant savo ketinim\u0173, skaidymo \u012f dalis \u012fg\u016bd\u017eius vaikai ugdosi \u017eaisdami, konstruodami, dalyvaudami projektin\u0117se ir kt. veiklose, padalindami didel\u012f darb\u0105 \u012f dalis, paskirstydami komandos nari\u0173 vaidmenis ir veiksmus. <\/span><\/p>\n

40.9.2.3. per \u012fvairias praktines veiklas vaikai susipa\u017e\u012fsta su nurodymo, komandos s\u0105voka. \u017daisdami vaikai atlieka vieni kit\u0173 sakomus nurodymus, komandas. \u017daisdami mokosi \u017eodines komandas pateikti vaizdiniais, garsiniais ir kitais simboliais bei atlikti jais \u017eymimus veiksmus. Vaikai u\u017era\u0161o komand\u0173 sekas simboli\u0173 sekomis ir mokosi jas \u201eperskaityti\u201c bei atlikti. Siekdami rezultato ir naudodamiesi realiais objektais kaip simboliais (kalad\u0117l\u0117mis, akmenukais, pie\u0161iniais, kortel\u0117mis ir kt.), vaikai d\u0117lioja ir atlieka veiksm\u0173 sek\u0105. \u017daisdami, konstruodami, vaikai bando sud\u0117lioti veiksm\u0173 sekas, kurias atlieka skaitmeniniai objektai (robotukai, valdikliai ir pan.). Vaikai nurodo, kuo skiriasi rezultatai, kai komandas atlieka \u017emogus ir robotas. Steb\u0117dami ir nagrin\u0117dami \u012fvairi\u0173 veikl\u0173 atlikimo veiksmus, pastebi j\u0173 pasikartojim\u0105;<\/span><\/p>\n

40.9.2.4. su \u017eaidybin\u0117mis programavimo aplinkomis vaikai susipa\u017e\u012fsta programuodami papras\u010diausias animacijas, \u017eaidimus, d\u0117liodami komand\u0173 blok\u0173 sekas ir jas vykdydami. Programuodami nesud\u0117tingas animacijas programavimo aplinkose, vaikai nuosekliai atlieka veiksmus, atpa\u017e\u012fsta kartojamus veiksmus. Vaikai i\u0161bando u\u017era\u0161ytas veiksm\u0173 sekas ir, jei nepavyko pasiekti norim\u0105 rezultat\u0105, pakoreguoja veiksm\u0173 sek\u0105 ir bando i\u0161 naujo.<\/span><\/p>\n

41<\/span>. Ugdymo(si) sritis \u201eKuriu ir i\u0161rei\u0161kiu\u201c apima \u0161iuos turinio aspektus: \u017eaidimo rai\u0161ka, muzikos rai\u0161ka, \u0161okio rai\u0161ka, dail\u0117s
\nrai\u0161ka, teatro rai\u0161ka:<\/p>\n

41.1. ugdymo(si) srities paskirtis yra pl\u0117toti estetin\u012f suvokim\u0105, menin\u0119 rai\u0161k\u0105, geb\u0117jim\u0105 \u017eaisti, k\u016brybi\u0161kum\u0105, tyrin\u0117jim\u0105, emocij\u0173 suvokim\u0105 ir rai\u0161k\u0105. Ugdymo(si) veiklos taip pat skatina aplinkos pa\u017einim\u0105, kalb\u0173 supratim\u0105, kalbin\u0119 rai\u0161k\u0105, problem\u0173 sprendim\u0105, santykius su suaugusiaisiais ir bendraam\u017eiais, mok\u0117jim\u0105 mokytis;<\/p>\n

41.2. \u012fsitraukimas \u2013 vaikai spontani\u0161kai tyrin\u0117ja, eksperimentuoja, i\u0161bando k\u016brybines med\u017eiagas, priemones ir \u012fvairias veiklos formas, veikdami spontani\u0161kai ar \u012fsitraukdami \u012f organizuotas veiklas. Kiekvien\u0105 vaik\u0105 \u012fsitraukti skatina mokytojo pasi\u016blyt\u0173 priemoni\u0173 ir veikimo b\u016bd\u0173 sukurtos asmeninio pasirinkimo galimyb\u0117s;<\/p>\n

41.3. rai\u0161ka \u2013 vaikai generuoja id\u0117jas, kuria \u2013 \u017eaid\u017eia, imituoja, improvizuoja, komponuoja, aran\u017euoja, modeliuoja, pritaiko, interpretuoja, reflektuoja; atlieka tai, k\u0105 pats sukuria, ir tai, k\u0105 i\u0161moksta i\u0161 kit\u0173. Mokytojo pasteb\u0117jimas ir pozityvus reagavimas \u012f vaiko pastangas ir autenti\u0161k\u0105 rai\u0161k\u0105 skatina vaik\u0105 t\u0119sti k\u016brybin\u012f proces\u0105 ir siekti \u012fgyvendinti savo id\u0117jas;<\/p>\n

41.4. gil\u0117jantis supratimas \u2013 jautrus, palaikantis, susidom\u0117jim\u0105 i\u0161rei\u0161kiantis mokytojo gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys padeda vaikui pajausti, patirti, atliepti, vertinti ir reflektuoti menin\u0119 rai\u0161k\u0105, d\u017eiaugtis savo ir kit\u0173 k\u016bryba. Vaikai \u012fsitraukia \u012f gilesnius tyrin\u0117jimus ir apm\u0105stymus, geriau suprasdami muzikos, \u0161okio, teatro ir vizualaus meno estetikos ypatumus ir vertingum\u0105. I\u0161ry\u0161k\u0117ja vaik\u0173 teikiama pirmenyb\u0117 tam tikroms menin\u0117s rai\u0161kos sritimis ir formoms;<\/p>\n

41.5. siekiama paskatinti vaikus \u017eaismingai reik\u0161ti savo emocines patirtis ir \u012fsp\u016bd\u017eius kuriant ir \u012fvaldant \u012fvairias \u017eaidimo formas ir b\u016bdus. \u017daisdamas vaikas ugdosi savitus \u017eaidybinius geb\u0117jimus ir pl\u0117toja vaizduot\u0119, k\u016brybi\u0161kum\u0105, stiprina improvizacinius \u012fg\u016bd\u017eius, ugdosi simbolin\u012f m\u0105stym\u0105 ir socialinio bendravimo vertybinius pagrindus. Per \u017eaidimus vaikai drauge konstruoja vaik\u0173 kult\u016br\u0105:<\/p>\n

41.5.1. \u017eaidimas \u2013 kaip savo k\u016bno galimybi\u0173 tyrin\u0117jimas:<\/p>\n

41.5.1.1. nuo gimimo vaikai, spontani\u0161kai jud\u0117dami ir s\u0105veikaudami su aplinka, ima pa\u017einti savo k\u016bno galimybes. Suaugusiesiems \u017eaidinant, instinktyv\u016bs ir spontani\u0161ki vaik\u0173 judesiai darosi vis tikslingesni ir pasikartojantys. Vaikai \u201eatranda\u201c savo ir kit\u0173 k\u016bno dalis jas liesdami ir pajausdami prisilietim\u0105;<\/span><\/p>\n

41.5.1.2. d\u0117l d\u017eiaugsmingos aplinkini\u0173 reakcijos vaikai labiausiai pasisekusius judesius ir garsus vis tikslingiau kartoja, ima jais \u017eaisti, manipuliuoti, siekdami socialinio atsako;<\/span><\/p>\n

41.5.1.3. vaikas su suaugusiaisiais \u017eaismingai kuria bendravimo \u201ekalb\u0105\u201c ir i\u0161gyvena bendrumo jausm\u0105. Dalyvaudamas tokiuose abipusiuose \u017eaidinimuose, vaikas pa\u017e\u012fsta savo k\u016bno ribas ir galimybes, veido, balso i\u0161rai\u0161kingum\u0105 ir i\u0161moksta inicijuoti bei palaikyti \u017eaismingas socialines s\u0105veikas, susikurdamas artimumo ir saugumo jausm\u0105;<\/span><\/p>\n

41.5.2<\/span>. \u017eaidimas \u2013 kaip aplinkos ir veikimo su aplinkos objektais tyrin\u0117jimas:<\/p>\n

41.5.2.1. \u012fvald\u0119 savo k\u016bno judesius, vaikai vis pla\u010diau juda erdv\u0117je ir, \u017eaisdami su \u012fvairiais objektais bei daiktais, dr\u0105siai tyrin\u0117ja juos supan\u010di\u0105 aplink\u0105. Pirmaisiais gyvenimo metais vaik\u0173 veikimas su daiktais yra suaugusi\u0173j\u0173 veiksm\u0173 pam\u0117gd\u017eiojimas, nukreiptas \u012f socialini\u0173 s\u0105veik\u0173 su kitais u\u017emezgim\u0105 ir palaikym\u0105;<\/span><\/p>\n

41.5.2.2. \u017eaisdami su tikslingai atrinktais \u017eaislais (l\u0117l\u0117mis, ma\u0161inyt\u0117mis, gyv\u016bn\u0117liais, indeliais ir kt.), vaikai i\u0161moksta pasirinkti arba ir patys susikurti erdves savo \u017eaidimams. \u017daidimo patirties neturintis vaikas pradeda \u017eaisti mokytojui su juo inicijuojant paprast\u0105 \u017eaidim\u0105, palaipsniui \u012f j\u012f \u012ftraukiant daugiau \u017eaid\u0117j\u0173 ir pama\u017eu perleid\u017eiant \u017eaidimo iniciatyv\u0105 patiems vaikams;
\n<\/span><\/p>\n

41.5.3. <\/span>\u017eaidimas \u2013 kaip savo patir\u010di\u0173 ir socialini\u0173 santyki\u0173 tyrin\u0117jimas:<\/p>\n

41.5.3.1. \u012fgud\u0119 \u017eaisti re\u017eis\u016brinius \u017eaidimus individualiai ir dviese, vaikai pama\u017eu pereina prie siu\u017eetini\u0173 vaidmen\u0173 \u017eaidim\u0173. Prisiimdami apibendrintus vaidmenis, vaikai kuria jiems pa\u017e\u012fstamas kasdienes socialines situacijas, siekdami tiksliai atlikti pasirinkto vaidmens funkcijas;
\n<\/span><\/p>\n

41.5.3.2. prad\u0117dami \u017eaisti siu\u017eetinius vaidmen\u0173 \u017eaidimus, vaikai tarpusavyje s\u0105veikauja nedaug, \u017eaidimo siu\u017eet\u0105 sudaro vienas ar du pasikartojantys \u012fvykiai. Vaikams \u017eaid\u017eiant nuolat, j\u0173 geb\u0117jimai tobul\u0117ja, jie ima \u017eaisti didesn\u0117se grupel\u0117se, i\u0161moksta tikslingai kurti \u017eaidimo erdves ir konstruoti sud\u0117tingesnius \u017eaidimo siu\u017eetus, pasitelkdami vaizduot\u0119 ir \u012ftraukdami fantastini\u0173 element\u0173;<\/span><\/p>\n

41.5.3.3. \u012fgudusi\u0173 vaik\u0173 \u017eaidimai tampa t\u0119stiniais, vaikai prie\u0161 \u017eaisdami aptaria \u017eaidimo tem\u0105, planuoja siu\u017eet\u0105, lanks\u010diai kaitalioja vaidmenis, patys kontroliuoja vienas kito veiksmus ir geba spr\u0119sti kylan\u010dius nesutarimus. Mokytojo paskatinti, gerai \u017eaid\u017eiantys vaikai nesunkiai jungiasi \u012f kolektyvinius re\u017eis\u016brinius \u017eaidimus kurdami ilgalaikius \u017eaidimo pasaulius m\u0117gstam\u0173 knyg\u0173, pasak\u0173 ir kino film\u0173 pagrindu, lengvai \u012ftraukia kitus grup\u0117s vaikus, mielai kvie\u010dia ir suaugusiuosius;<\/span><\/p>\n

41.5.4<\/span>. \u017eaidimas \u2013 kaip simbolini\u0173 taisykli\u0173 tyrin\u0117jimas, k\u016brimas ir laikymasis:<\/p>\n

41.5.4.1. \u017eaidimus su taisykl\u0117mis vaikai ima \u017eaisti padedami labiau \u012fgudusi\u0173 vaik\u0173 arba suaugusi\u0173j\u0173. Prad\u0117dami nuo paprast\u0173 d\u0117lioni\u0173, mozaik\u0173, judri\u0173 gaudyni\u0173, sl\u0117pyni\u0173 ir \u012fvairi\u0173 stalo \u017eaidim\u0173, palaipsniui pereina prie sud\u0117tingesni\u0173 \u017eaidim\u0173 form\u0173;<\/span><\/p>\n

41.5.4.2. \u012fgud\u0119 \u017eaisti \u017eaidimus su taisykl\u0117mis vaikai noriai \u017eaid\u017eia mokytojo pasi\u016blytus didaktinius ugdomojo pob\u016bd\u017eio \u017eaidimus ir patys pradeda juos kurti;<\/span><\/p>\n

41.5.4.3. vaikams patinka kurti savo \u017eaidimus ir juos \u017eaisti su grup\u0117s draugais ir mokytojais. Savaranki\u0161kai \u017eaisdami ir kurdami vis naujus \u017eaidimus, vaikai sutelkia visus savo geb\u0117jimus, atskleid\u017eia savo pom\u0117gius ir stiprybes;<\/span><\/p>\n

41.6.<\/span> siekiama pad\u0117ti vaikams tyrin\u0117ti gars\u0173 ir muzikos pasaul\u012f, pa\u017einti muzikos vertingum\u0105, i\u0161bandyti \u012fvairias muzikin\u0117s rai\u0161kos priemones ir b\u016bdus. Muzikin\u0117 veikla pratina gird\u0117ti, atkartoti dainuojant ir muzikuojant, kurti, siekti meistri\u0161kumo, ugdytis drausmingum\u0105, suteikia savirai\u0161kos galimyb\u0119, padeda patirti bendrumo jausm\u0105 muzikuojant drauge, gilina estetin\u012f suvokim\u0105<\/span>. Per dainas, muzikinius \u017eaidimus, ratelius ir kitoki\u0105 muzikin\u0119 rai\u0161k\u0105 vaikai susipa\u017e\u012fsta su savo ir kit\u0173 taut\u0173 kult\u016bros pavyzd\u017eiais:<\/p>\n

41.6.1. <\/span>ankstyvasis muzikinis ugdymas(is):<\/p>\n

41.6.1.1. kiekvienas vaikas individualiai i\u0161gyvena parengiamojo\u00a0 muzikinio m\u0105stymo etapus. Jis intuityviai domisi aplinka, garsais, bando suprasti aplinkos ir savo muzikinio \u010diau\u0161k\u0117jimo s\u0105sajas;<\/span><\/p>\n

41.6.1.2. m\u0117gd\u017eiodamas aplinkos garsus, sutelkia d\u0117mes\u012f \u012f aplink\u0105, pradeda suvokti strukt\u016br\u0105, atkartoja toninius ir ritminius darinius, pradeda suprasti dainavimo ir kv\u0117pavimo svarb\u0105, skandavim\u0105 derina su jud\u0117jimu;<\/span><\/p>\n

41.6.1.3. perprat\u0119s muzikos kalb\u0105, susitelkia \u012f savo dainavim\u0105, skandavim\u0105, j\u012f derina su kv\u0117pavimu ir judesiais. Vaikas i\u0161moksta vertinti, \u012fsiklausyti, atlikti muzik\u0105 ir renkasi, kas jam patinka;<\/span><\/p>\n

41.6.1.4. tinkamai<\/span> mokytoj\u0173 sukurtoje muzikin\u0117je aplinkoje vaikai m\u0117gd\u017eioja suaugusiuosius, taip pat suaugusieji m\u0117gd\u017eioja vaikus: j\u0173 judesius, vokalin\u0119 ir artikuliacin\u0119 rai\u0161k\u0105. \u017daisdami muzikinius \u017eaidimus, vaikai geriau susitelkia, \u012fsitraukia \u012f muzik\u0105, i\u0161laiko ir pl\u0117toja \u012fgimt\u0105 dom\u0117jim\u0105si muzika;<\/p>\n

41.6.2. visi vaikai nuo gimimo intuityviai geba m\u0105styti melodiniais ir ritminiais dariniais. Turti nan\u010dioje muzikin\u0117je aplinkoje vaikai mokosi vis tiksliau suvokti, imituoti ir atskirti ritminius bei melodinius darinius, \u012fgydami muzikos kalbos pradmenis. Patirdami ir \u012fvardydami muzikos s\u0105vokas (auk\u0161tai \u2013 \u017eemai; garsiai \u2013 tyliai; ilgas \u2013 trumpas; tas pats \u2013 skirtingas; linksmas \u2013 li\u016bdnas), vaikai ruo\u0161iasi suprasti, atlikti muzik\u0105 ir m\u0117gautis ja:<\/span><\/p>\n

41.6.2.1. vaik\u0173 supratim\u0105 apie juos supan\u010di\u0105 aplink\u0105 ple\u010dia dainos, skanduot\u0117s ir ritmi\u0161kai atliekami eil\u0117ra\u0161\u010diai. Nuo k\u016bdikyst\u0117s tai vyksta per lop\u0161ines, \u017eaidinimus su judesiais, katutes, mylavimus, kykavimus, gyv\u016bnijos apdainavimus, formulines dainas, erzinimus ir skai\u010diuotes, kurias inicijuoja suaugusieji. Vaikai palengva pratinasi ploti, treps\u0117ti, si\u016bbuoti ar skanduoti savaranki\u0161kai;<\/span><\/p>\n

41.6.2.2. ilgainiui dainuojamasis balsas atsiranda i\u0161 vaik\u0173 \u010diau\u0161k\u0117jimo, cypavimo, kryk\u0161tavimo, gugavimo ir kit\u0173 gars\u0173. Gird\u0117dami \u012fvairias dermes ir intonacinius bei ritminius darinius aplinkoje, vaikai ple\u010dia savo muzikin\u012f \u017eodyn\u0105. Klausydamiesi dainavimo be teksto, vaikai labiau susitelkia \u012f muzik\u0105, ne \u012f \u017eod\u017eius. Vaikai ne vien atkartoja suaugusi\u0173j\u0173 sukurtas dainas, mokytojo skatinami pl\u0117toja ir savos k\u016brybos spontani\u0161k\u0105 (vadinam\u0105 \u201earioso\u201c) dainavim\u0105;<\/span><\/p>\n

41.6.2.3. v\u0117lesniame etape vaikai ple\u010dia dain\u0173 ir skanduo\u010di\u0173 repertuar\u0105, mokosi atskirti, ar garsai, dariniai ir melodijos yra pana\u0161ios, ar skirtingos, atpa\u017e\u012fsta anks\u010diau gird\u0117tas melodijas, gali parodyti melodijos slinkt\u012f bei kont\u016br\u0105, suvokia tonacijos centr\u0105. Judesiu vaikai rodo muzikin\u0119 fraz\u0119, vis geriau imituoja pa\u017e\u012fstam\u0105 med\u017eiag\u0105, gerina kv\u0117pavimo \u012fg\u016bd\u017eius, ple\u010dia vokalin\u012f diapazon\u0105, spontani\u0161kai dainuoja dainas, kuriose juntamas metras, pasikartojantys ritmo dariniai ir tonacija;<\/span><\/p>\n

41.6.3.<\/span> tyrin\u0117dami ir i\u0161bandydami gars\u0173 pasaul\u012f balsu, instrumentais ir aplinkoje esan\u010diais daiktais, vaikai lygina, apib\u016bdina, kategorizuoja tuos garsus. Vaikai atpa\u017e\u012fsta tyl\u0105 kaip svarb\u0173 muzikos element\u0105. Tai vyksta individualiai ir grup\u0117se, \u017eaid\u017eiant ar dalyvaujant pedagogo inicijuotoje veikloje:<\/p>\n

41.6.3.1. muzikuodami k\u016bno perkusija ir instrumentais, vaikai lavina motorik\u0105 ir raumen\u0173 kontrol\u0119, kai reikia sugriebti, kratyti, mu\u0161ti, trinti ir t. t. Vaikai groja nustatytu pulsu, instrumentais pakartoja trumpus ritmo darinius. Muzikuodami su kitais vaikais tinkamai elgiasi ir klausosi, kaip j\u0173 ind\u0117lis dera su kitais. Ilgainiui vaik\u0173 improvizacijos \u012fgauna strukt\u016brini\u0173 ir stilistini\u0173 savybi\u0173. Improvizacija virsta komponavimu, kada sujungiami ir atsimenami \u012fvair\u016bs muzikos elementai (melodija, ritmas, harmonija, tembras, tempas ir dinamika) ir atspindimos \u012fvairios emocijos;<\/p>\n

41.6.4. vaikai klausosi muzikos mokytojui taikant \u012fvairius aktyvaus dalyvavimo metodus: pie\u0161dami, jud\u0117dami su priemon\u0117mis ir be j\u0173, pritardami instrumentais ar k\u016bno perkusija. Vaikai klausosi mokytoj\u0173 parinktos \u012fvairi\u0173 stili\u0173, epoch\u0173 ir kult\u016br\u0173 muzikos, kad b\u016bt\u0173 kuriama turtinga muzikin\u0117 aplinka ir dedamas pagrindas platesniems muzikiniams pasirinkimams, formuojamas estetikos poj\u016btis. Muzika taip pat pasitelkiama atsipalaidavimui, aktyvinimui, nusiraminimui ir kitokioms nuotaikoms reguliuoti. Vaikai klausosi muzikos \u012fra\u0161\u0173 ir gyvos muzikos tiek mokykloje, tiek u\u017e jos rib\u0173, susipa\u017e\u012fsta su muzikos klausymo ir dalyvavimo socialin\u0117mis elgesio normomis;<\/p>\n

41.7. siekiama pad\u0117ti vaikams tyrin\u0117ti savo k\u016bno judesi\u0173 galimybes, pl\u0117toti motorini\u0173 judesi\u0173 ir kinestetin\u012f intelekt\u0105, gerinti k\u016brybin\u012f ir kritin\u012f m\u0105stym\u0105, pasitik\u0117jim\u0105, i\u0161tverm\u0119 ir tolerancij\u0105. \u0160okant atrasti galimybes derinti laisv\u0105 judes\u012f ir ritminius pratimus, susipa\u017einti su liaudies rateliais, \u012fvairiais \u0161okio \u017eanrais, m\u0117ginti kurti choreografines kompozicijas, puosel\u0117ti judesi\u0173 kult\u016br\u0105, estetin\u012f skon\u012f ir pagarb\u0105 vienas kitam:<\/p>\n

41.7.1. judesio tyrin\u0117jimas:<\/p>\n

41.7.1.1. vaiko jud\u0117jimas prasideda anks\u010diau, nei susiformuoja pirmieji \u017eod\u017eiai ir jo kalba. Vaikai iki trej\u0173 met\u0173 turi individual\u0173 vidin\u012f motorikos vystymosi temp\u0105, ritm\u0105 ir stili\u0173. Vaikai juda nat\u016braliai, d\u017eiaugsmingai, j\u0173 judesys yra spontani\u0161kas, neturintis strukt\u016bros. Judesio kalba jie i\u0161rei\u0161kia savo mintis ir emocijas, pa\u017e\u012fsta pasaul\u012f per fizin\u0119 ir jutimin\u0119 patirt\u012f;<\/span><\/p>\n

41.7.1.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai jud\u0117dami m\u0117gaujasi \u012fvairiais judesiais, <\/span>padedami mokytoj\u0173, tyrin\u0117ja temp\u0105, ritm\u0105, dinamik\u0105 ir erdv\u0119, susipa\u017e\u012fsta su jud\u0117jimo \u012fvairove, patiria judesio elementus ir j\u0173 derinius, susieja spontani\u0161kus judesius su \u0161okio elementais;<\/p>\n

41.7.2. judesio elementai:<\/p>\n

41.7.2.1. pirmaisiais metais vaikams prad\u0117jus \u0161liau\u017eti, ropoti, vaik\u0161\u010dioti, vystosi erdv\u0117s suvokimas: kryptis, jud\u0117jimo kelias, asmenin\u0117s erdv\u0117s supratimas, santykiai su kitais judan\u010diais erdv\u0117je. Palankioje erdv\u0117je jud\u0117damas vaikas pradeda jausti laik\u0105 \u2013 suvokia laiko trukm\u0119, supranta jud\u0117jimo temp\u0105, juda greitai arba l\u0117tai, jau\u010dia ritm\u0105, instinktyviai \u0161okin\u0117ja pagal tolyg\u0173 ritm\u0105;<\/p>\n

41.7.2.2. atskiri judesiai, o v\u0117liau ir j\u0173 deriniai padeda 3\u20136 met\u0173 vaikui i\u0161laisvinti k\u016bno koordinacij\u0105 ir plasti\u0161kum\u0105, tod\u0117l jis pradeda jud\u0117ti erdv\u0117je \u012fsivaizduojama vingiuota linija, mokosi koordinuoti savo k\u016bn\u0105. Vaikai naudoja laisvus tekamuosius judesius, kurie padeda kontroliuoti k\u016bno energij\u0105 ir \u012ftamp\u0105. Augdami ir jud\u0117dami vaikai mokosi valdyti savo k\u016bn\u0105: jud\u0117ti ta pa\u010dia
\npuse, i\u0161laikyti pusiausvyr\u0105, demonstruoti lankstum\u0105, reguliar\u0173 ir gil\u0173 kv\u0117pavim\u0105. Vaikai atpa\u017e\u012fsta ir \u012fvardija pagrindinius jud\u0117jimo b\u016bdus vietoje ir persikeliant erdv\u0117je (pavyzd\u017eiui, \u0161uoliukai, prit\u016bpimai, sukiniai, paprasti \u017eingsneliai). Ilgainiui vaikai spontani\u0161kus judesius kei\u010dia \u012f s\u0105moningai strukt\u016bruot\u0105 judesi\u0173 sek\u0105 ir judesys tampa \u0161okiu;<\/p>\n

41.7.3. \u0161okio kult\u016bra:<\/p>\n

41.7.3.1. dalyvaudami k\u016brybiniuose \u0161okio \u017eaidimuose, projektuose, 3\u20136 met\u0173 vaikai perpranta etiketo ir scenos kult\u016bros taisykles. \u0160okdami \u0161okius susipa\u017e\u012fsta su \u012fvairiomis kult\u016bromis, jas patiria, taip pat atranda skirtingus mokymosi b\u016bdus (\u0161okti vienam, \u0161okti poroje, \u0161okti ratelyje ir kt.);<\/p>\n

41.7.3.2. \u0161okdami vaikai tyrin\u0117ja, fantazuoja, eksperimentuoja su garsais, balsais, judesiais, fizin\u0117mis med\u017eiagomis ir siu\u017eetais, generuoja id\u0117jas tolesniam k\u016brybos etapui. Mokydamiesi \u0161oki\u0173, vaikai supranta j\u0173 kompozicij\u0105 (\u0161okio \u017eingsnius, sekas, stili\u0173, jud\u0117jimo krypt\u012f, erdv\u0119), stebi kitus, derina \u0161okio men\u0105 su kitais menais ir kalba, nusako \u0161okio temp\u0105, nuotaik\u0105;<\/p>\n

41.8. siekiama pad\u0117ti vizualin\u0117s rai\u0161kos priemon\u0117mis vaikams i\u0161reik\u0161ti save, savo jausmus, emocijas, potyrius, savo pasaulio matym\u0105 ir supratim\u0105 apie tam tikrus rei\u0161kinius, pl\u0117toti vaizdin\u012f ir erdvin\u012f m\u0105stym\u0105, k\u016brybingum\u0105. Dail\u0117s rai\u0161ka padeda atrasti ir pl\u0117toti vaik\u0173 autenti\u0161k\u0105 vaizdavimo stili\u0173:<\/p>\n

41.8.1. vizualaus pasaulio tyrin\u0117jimas:<\/p>\n

41.8.1.1. pirmieji vaiko vizualaus pasaulio tyrin\u0117jimai prasideda nuo artimiausios, kasdien\u0117s nam\u0173 ir mokyklos aplinkos steb\u0117jimo. Vaikai stebi ir tyrin\u0117ja aplinkos objektus ir rei\u0161kinius, patraukian\u010dius j\u0173 d\u0117mes\u012f savo vizualin\u0117mis savyb\u0117mis; stebi ir reaguoja \u012f mokytojo santyk\u012f su aplinkos objektais (susi\u017eav\u0117jim\u0105, gro\u017e\u0117jim\u0105si). Per ugdymo(si) aplinkos steb\u0117jim\u0105 ir tyrin\u0117jim\u0105 (analizuojant, lyginant, kategorizuojant) ima suprasti aplinkos daikt\u0173 ir objekt\u0173 formas, spalvas, dyd\u017eius, kont\u016brus, ant j\u0173 krintan\u010di\u0105 \u0161vies\u0105, \u0161e\u0161\u0117lius ir kt.;
\n<\/span><\/p>\n

41.8.1.2. jautrumas vizualiojo pasaulio ypatumams pl\u0117tojasi mokykloje esteti\u0161kai ir saikingai naudojant spalv\u0105, ap\u0161vietim\u0105, med\u017eiagi\u0161kum\u0105, vaikams turint galimyb\u0119 aplinkos daiktus ir objektus ne tik steb\u0117ti, bet ir liesti, matyti i\u0161 skirting\u0173 perspektyv\u0173 ir pan. Vaikai turtingus vizualinius vaizdinius kaupia vidaus ir lauko aplinkoje, kurioje yra \u012fvairi\u0173 meno k\u016brini\u0173, objekt\u0173, gamtin\u0117s med\u017eiagos. Jais galima \u017eaisti, keisti vizualias savybes (ap\u0161vietim\u0105, spalv\u0105, form\u0105, tonus) ir kitaip tyrin\u0117ti;<\/span><\/p>\n

41.8.1.3. 3\u20136 met\u0173 vaik\u0173 vizualusis ir pirm\u0173j\u0173 menini\u0173 s\u0105vok\u0173 \u017eodynas gaus\u0117ja, kai mokytojai tyrin\u0117jimo metu komentuoja vaizdus, \u012fvardija spalvas, formas, fakt\u016bras, estetinius potyrius;<\/span><\/p>\n

41.8.1.4. 3\u20136 met\u0173 vaik\u0173 vizualaus pasaulio savybi\u0173 tyrin\u0117jim\u0105 skatina kontrastingos aplinkos (urbanistin\u0117s, industrin\u0117s, gamtin\u0117s ir pan.), lankymasis meno galerijose, parodose, muziejuose, kokybi\u0161kos animacijos, kino \u017ei\u016br\u0117jimas, patiriant \u012fvairius vaizduojamojo meno stilius, \u017eanrus, formas;<\/span><\/p>\n

41.8.2. <\/span>vizualin\u0117s rai\u0161kos priemoni\u0173 ir kuriam\u0173 vaizd\u0173 tyrin\u0117jimas:<\/p>\n

41.8.2.1. vaikai iki 3 met\u0173 spontani\u0161kai tyrin\u0117ja mokytojo pasi\u016blytas vizualin\u0117s rai\u0161kos priemones: jas lie\u010dia, judina, brauko, spaudo, teplioja da\u017eais, pir\u0161tukais, pastebi p\u0117dsak\u0105, spalv\u0105, linij\u0105, d\u0117m\u0119, pajau\u010dia tekst\u016br\u0105, skirting\u0173 fakt\u016br\u0173 med\u017eiagi\u0161kumo pavir\u0161ius. Remdamiesi patyrimu vaikai pradeda suprasti rankos judesi\u0173 ir pie\u0161imo priemon\u0117s paliekamo p\u0117dsako ry\u0161\u012f. Jie tyrin\u0117ja savo keverzones ir terliones, bando apie jas pasakoti, kai suaugusieji palankiai reaguoja, dr\u0105sina ir komentuoja vaik\u0173 pie\u0161inius. Vaik\u0173 k\u016brybines iniciatyvas pa\u017eadina galimyb\u0117 nevar\u017eomai veikti savo tempu, pagal savo norus ir galias. Tobul\u0117jant motorikai bei akies ir rankos koordinacijai, vaikai ima vis labiau kontroliuoti savo judesius, j\u0173 kryptis ir vaizduoti <\/span>\u012fvairesnes linijas, formas;<\/span><\/p>\n

41.8.2.2. 3\u20136 met\u0173 vaik\u0173 spontani\u0161kai kuriam\u0173 vaizd\u0173 atradimas, steb\u0117jimas, tyrin\u0117jimas perauga \u012f tiksling\u0105 grafini\u0173 ir spalvini\u0173 vaizd\u0173 k\u016brim\u0105 \u2013 pie\u0161im\u0105. \u012esitraukdami \u012f mokytojo inicijuojamas k\u016brybines veiklas, vaikai i\u0161bando ir tyrin\u0117ja \u012fvairias grafin\u0117s ir spalvin\u0117s rai\u0161kos priemones ir med\u017eiagas. Vizualini\u0173 rai\u0161kos priemoni\u0173 ir \u012franki\u0173 \u012fvairov\u0117, j\u0173 tyrin\u0117jimas ir k\u016brybinis veikimas skatina vaik\u0173 grafin\u0119 ir spalvin\u0119 rai\u0161k\u0105;<\/span><\/p>\n

41.8.3. <\/span>grafin\u0117 ir spalvin\u0117 rai\u0161ka:<\/p>\n

41.8.3.1. 3\u20136 met\u0173 vaikai, pie\u0161dami ir kurdami su \u012fvairiomis priemon\u0117mis ir pie\u0161imo \u012frankiais, pl\u0117toja savo grafin\u0119 ir spalvin\u0119 rai\u0161k\u0105. Vaik\u0173 grafinei ir spalvinei rai\u0161kai n\u0117ra b\u016bdingas realisti\u0161ko atvaizdavimo siekis, nors menin\u0117 rai\u0161ka yra neatsiejama nuo pasaulio objekt\u0173 ir rei\u0161kini\u0173 pa\u017einimo. Vaik\u0173 grafin\u0117 ir spalvin\u0117 rai\u0161ka lav\u0117ja kuriant skirtingomis priemon\u0117mis ir \u012frankiais, vaikams i\u0161bandant \u012fvairias grafikos technikas (monotipija, lino rai\u017einys, grota\u017eas, kolia\u017eas), eksperimentuojant su mi\u0161riomis technikomis;<\/span><\/p>\n

41.8.3.2. vaik\u0173 grafin\u0117 ir spalvin\u0117 rai\u0161ka tampa \u012fvairesn\u0117, menini\u0173 s\u0105vok\u0173 \u017eodynas platesnis, kai mokytojo paskatinti jie stebi, analizuoja, aptaria, gro\u017eisi savo, kit\u0173 vaik\u0173 ir profesionali\u0173 meninink\u0173 sukurtais k\u016briniais (grafikos ir tapybos darbai, fotografijos ir kt.);
\n<\/span><\/p>\n

41.8.3.3. vaikai individualiai ir drauge su kitais d\u017eiaugsmingai tyrin\u0117ja spalvin\u0117s ir grafin\u0117s rai\u0161kos galimybes eksperimentuodami su da\u017eais, juos mai\u0161ydami, \u017eaisdami linijomis, d\u0117m\u0117mis. Dr\u0105sinami, palaikomi vaikai \u012fgyvendina savo k\u016brybines mintis ir id\u0117jas, renkasi priemones, \u012frankius bei technikas grafinei ir spalvinei rai\u0161kai, siekia savitai ir detaliai i\u0161baigti savo k\u016brybinius darbus;<\/span><\/p>\n

41.8.4. <\/span>erdvin\u0117 rai\u0161ka:<\/p>\n

41.8.4.1. vaikai iki 3 met\u0173, \u017eaisdami su skirting\u0173 dvima\u010di\u0173 ir trima\u010di\u0173 form\u0173 objektais, \u012fvairiomis fig\u016bromis, \u010diupin\u0117dami, minkydami, steb\u0117dami juos realioje ir virtualioje erdv\u0117je, atranda erdvin\u012f pasaul\u012f ir erdvin\u0117s rai\u0161kos galimybes. Vaik\u0173 erdvin\u0117 rai\u0161ka lav\u0117ja jiems spontani\u0161kai \u017eaid\u017eiant su erdvinei vizualinei rai\u0161kai skirtomis priemon\u0117mis ir med\u017eiagomis;<\/span><\/p>\n

41.8.4.2. 3\u20136 met\u0173 vaikai modeliuoja ir komponuoja dvimates ir trimates fig\u016bras veikdami su \u012fvairiomis med\u017eiagomis: lipdydami skirting\u0173 form\u0173 objektus, konstruodami erdvinius objektus i\u0161 skirting\u0173 med\u017eiag\u0173. \u012egud\u0119 vaikai bando atkartoti ar sukurti sud\u0117tingesnius erdvinius objektus. Vaikai patiria d\u017eiaugsm\u0105 kurdami \u012fvairias dvimates ir trimates fig\u016bras, objektus ir kompozicijas i\u0161 \u012fvairaus dyd\u017eio \u012fprast\u0173 ir netik\u0117t\u0173 priemoni\u0173 bei med\u017eiag\u0173: kalad\u0117li\u0173, gamtin\u0117s med\u017eiagos, buities rakand\u0173, kar\u0161t\u0173 klij\u0173, antrini\u0173 \u017ealiav\u0173, naudodami 3D pie\u0161tukus. Vaik\u0173 spalvin\u0117, grafin\u0117 ir erdvin\u0117 vizualin\u0117 rai\u0161ka ikimokykliniame ugdyme yra integrali;<\/span><\/p>\n

41.9. <\/span>siekiama pad\u0117ti vaikams tyrin\u0117ti ir pa\u017einti teatrini\u0173 rai\u0161kos form\u0173 \u012fvairov\u0119, patiems i\u0161bandyti skirtingas teatrin\u0117s rai\u0161kos priemones. Vaidybin\u0117s improvizacijos pasitelkiant savo k\u016bno judesius, muzikavim\u0105, spontani\u0161k\u0105 dainavim\u0105 bei kuriant improvizacinius teatro vaidinimus sau ir draugams, pl\u0117toja vaik\u0173 k\u016brybi\u0161kum\u0105 ir pagilina estetin\u012f pasaulio pa\u017einim\u0105 teatro meno formomis:<\/p>\n

41.9.1. vaidybos tyrin\u0117jimas. 3\u20136 met\u0173 vaik\u0173 menami \u017eaidimai labai artimi k\u016brybinei dramai, juose daug vaidybos element\u0173. Atlikdami simbolinius vaidmenis, vaikai naudoja i\u0161rai\u0161kingus k\u016bno judesius, veido mimik\u0105, balso intonacijas, giliai i\u0161gyvena kuriamas situacijas ir kartu mokosi tiksliau, ai\u0161kiau, autenti\u0161kai, k\u016brybi\u0161kai perteikti savo i\u0161gyvenimus kitiems vaikams ir artimiems suaugusiesiems;<\/p>\n

41.9.2. per improvizacinio pob\u016bd\u017eio vaidyb\u0105 vaikai kartu su bendraam\u017eiais ir suaugusiaisiais tyrin\u0117ja temas, kylan\u010dias i\u0161 j\u0173 patir\u010di\u0173, vaizduot\u0117s, \u012fkv\u0117ptas skaitom\u0173 literat\u016bros, muzikos, teatro ar dail\u0117s k\u016brini\u0173. Vaik\u0173 literat\u016bra, \u012fvairios teatro meno (l\u0117li\u0173, \u0161okio, cirko ir kt.) formos yra \u012fvairiapusi\u0161kai panaudojamos veikloje. Mokytojas palaiko ir paskatina k\u016brybi\u0161k\u0105 vaiko rai\u0161k\u0105 pasteb\u0117damas, \u012fsitraukdamas ir pats j\u0105 modeliuodamas;<\/span><\/p>\n

41.9.3<\/span>. vaikai pa\u017e\u012fsta ir patiria teatro meno rei\u0161kinius mokykloje ir u\u017e jos rib\u0173 steb\u0117dami ir dalyvaudami teatro pastatymuose ikimokyklinio am\u017eiaus vaikams: \u0161okio, l\u0117li\u0173, dramos, operos ir kt. Mokykloje skatinami dalintis ir reflektuoti savo patirtis. Drauge su suaugusiaisiais vaikai dalyvauja improvizacinio pob\u016bd\u017eio teatralizuotuose renginiuose (tradicin\u0117se \u0161vent\u0117se, pasak\u0173 vaidinimuose su l\u0117l\u0117mis ir pan.).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

VII SKYRIUS<\/span><\/b><\/p>\n

VAIK\u0172 UGDYMOSI PA\u017dANGA IR T\u0118STINUMAS<\/span><\/b>\u00a0<\/span><\/p>\n

42.<\/span> Formuodama vaik\u0173 ugdymosi pasiekim\u0173 ir pa\u017eangos steb\u0117senos sistem\u0105, mokykla vadovaujasi Gair\u0117se pateikta samprata:<\/span><\/p>\n

42.1. vaik\u0173 pasiekim\u0173 \u012frodym\u0173 kaupimas ir pasiekim\u0173 dokumentavimas bei steb\u0117sena padeda siekti ugdymo ir ugdymosi kokyb\u0117s:<\/span><\/p>\n

42.1.1. geriau pa\u017ein<\/span>ti <\/span>kiekvien\u0105 vaik\u0105 ir numatyti jo<\/span> ugdymo(si) perspektyv\u0105, stebint, <\/span>k\u0105 vaikas jau geba, ko ir kaip mokosi, kokia jo pa\u017eanga atskirose pasiekim\u0173 srityse, atskleid\u017eiant potencialias jo galias ir \u0161vietimo pagalbos poreik\u012f;<\/span><\/p>\n

42.1.2. kryptingai planuoti ir veiksmingai \u012fgyvendinti lankst\u0173 bendr\u0105 vaik\u0173 grup\u0117s ugdymo(si) proces\u0105, skatinant\u012f kiekvieno vaiko ugdymosi pa\u017eang\u0105;<\/span><\/p>\n

42.1.3. nuosekliai vertinti mokytojo ir kit\u0173 ugdytoj\u0173 s\u0105veik\u0173 su vaikais, taikom\u0173 pedagogini\u0173 strategij\u0173 ir metod\u0173, sukurtos aplinkos, paramos ir pagalbos vaikams poveik\u012f kiekvieno vaiko pa\u017eangai;<\/span><\/p>\n

42.1.4. kryptingai tobulinti \u012fstaigos Program\u0105, remiantis mokyklos vaik\u0173 pa\u017eangos steb\u0117sena;<\/span><\/p>\n

42.1.5. derinti vaiko, t\u0117v\u0173 (glob\u0117j\u0173), mokytoj\u0173, \u0161vietimo pagalbos specialist\u0173 l\u016bkes\u010dius d\u0117l vaiko tolesnio ugdymo(si), siekiant vis\u0173 ugdymo(si) proceso dalyvi\u0173 kryptingo \u012fsitraukimo \u012f ugdymo(si) proces\u0105;<\/span><\/p>\n

42.2. kurdama ar atnaujindama Program\u0105 mokykla susitaria, kaip vykdys<\/span> vaik\u0173 ugdymosi pasiekim\u0173 dokumentavim\u0105 ir j\u0173 pa\u017eangos steb\u0117sen\u0105<\/span>, kokiais b\u016bdais ir kokiu da\u017enumu bus renkami pasiekim\u0173 \u012frodymai, kokiais b\u016bdais ir kaip da\u017enai apie vaik\u0173
\npasiekimus bus informuojami t\u0117vai;<\/p>\n

42.3. informacija apie vaik\u0173 pasiekimus kaupiama vaiko pasiekim\u0173 aplanke, apra\u0161e, skaitmenin\u0117je laikmenoje ar kt. \u012fstaigos pasirinkta forma. Vaiko pasiekimai fiksuojami trumpais komentarais, nurodant ugdymosi pasiekim\u0173 srit\u012f ir pasiekim\u0173 \u017eingsn\u012f, kur\u012f yra pasiek\u0119s vaikas, vaiko pa\u017eang\u0105, vaiko stiprybes ir tolesnio tobul\u0117jimo \u017eingsnius;<\/span><\/p>\n

42.4. apie vaik\u0173 ugdymosi pasiekimus sprend\u017eiama i\u0161 vaik\u0173 kasdien\u0117s veiklos ir jos rezultat\u0173. Mokytojai nuolat dokumentuoja ugdymo proces\u0105, renka reik\u0161mingus vaik\u0173 ugdymosi proceso ir pasiekim\u0173 \u012frodymus (steb\u0117jimo<\/span> med\u017eiag\u0105, nuotraukas, vaizdo, garso \u012fra\u0161us ir kt.), analizuoja vaik\u0173 ugdymosi pa\u017eang\u0105. Mokytojas yra savo organizuojamo ugdymo proceso kokyb\u0117s tyr\u0117jas, vertinantis savo pedagogini\u0173 sprendim\u0173 poveik\u012f vaik\u0173 ugdymosi pa\u017eangai. Ugdymo(si) procesas planuojamas atsi\u017evelgiant \u012f vaik\u0173 ugdymosi pasiekimus ir vaik\u0173 pa\u017eangos analiz\u0117s rezultatus;<\/span><\/p>\n

42.5. mokytojai nuolatos teikia vaik\u0105 motyvuojant\u012f, \u012ftraukiant\u012f, auginant\u012f gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f. <\/span>Su vaikais pasid\u017eiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys \u012fsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Vaik\u0173 pasiekimai ir pa\u017eanga numatytais laiko tarpais ir pagal poreik\u012f aptariami su vaiko t\u0117vais (glob\u0117jais);<\/p>\n

42.6. vaik\u0173 ugdymosi pasiekim\u0173 dokumentavimo, steb\u0117senos ir surinktos informacijos naudojimo procesai vykdomi laikantis vis\u0173 etikos reikalavim\u0173.<\/span><\/p>\n

43. Kurdama ar atnaujindama Program\u0105, mokykla siekia jos derm\u0117s su Prie\u0161mokyklinio ugdymo bendr\u0105ja programa:<\/span><\/p>\n

43.1. vaik\u0173 ugdymo(si) derm\u0119 bei t\u0119stinum\u0105 u\u017etikrina mokyklos Programos ir Prie\u0161mokyklinio ugdymo programos svarbiausi\u0173 ugdymo(si) princip\u0173 atitiktis ir ugdymo(si) proceso kryptingumas \u2013 ugdymo(si) modeliavimas i\u0161 vaiko raidos ir ugdymosi perspektyvos, i\u0161skirtinis d\u0117mesys \u017eaidimo pedagogikai ir patirtiniam vaik\u0173 ugdymui(si);<\/span><\/p>\n

43.2. ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo(si) t\u0119stinum\u0105 u\u017etikrina ikimokyklinio ugdymo(si) laikotarpiu pl\u0117tojam\u0173 pasiekim\u0173 sri\u010di\u0173 ir prie\u0161mokyklinio ugdymo(si) laikotarpiu pl\u0117tojam\u0173 kompetencij\u0173 derm\u0117: suderintos jas sudaran\u010di\u0173 pasiekim\u0173 grup\u0117s, pasiekim\u0173 turinys, j\u0173 augimo nuoseklumas.<\/span><\/p>\n

VIII SKYRIUS<\/span><\/b><\/p>\n

PROGRAMOS RENGIMAS IR ATNAUJINIMAS<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

44. Mokyklos ar kiti \u0161vietimo teik\u0117jai, vykdantys ikimokyklinio ugdymo programas, vadovaujasi Gair\u0117mis kurdami ir sistemingai atnaujindami Program\u0105.<\/span><\/p>\n

45. Mokykl\u0173 ar kit\u0173 \u0161vietimo teik\u0117j\u0173 Programa turi atitikti atskiruose Gairi\u0173 skirsniuose pateiktas nuorodas d\u0117l Programos k\u016brimo ar atnaujinimo, i\u0161laikydama mokyklos ugdymo(si) modelio savitum\u0105.<\/span><\/p>\n

46. Mokyklos, kuri vykdo Program\u0105, savininko teises ir pareigas \u012fgyvendinanti institucija, savivaldyb\u0117s vykdomoji institucija ar (ir) dalyvi\u0173 susirinkimas, \u012fvertin\u0119s \u0161eim\u0173, auginan\u010di\u0173 ikimokyklinio am\u017eiaus vaikus, \u0161vietimo poreikius, teikia pritarim\u0105 Programai. Program\u0105 mokykla tvirtina ne v\u0117liau nei prie\u0161 m\u0117nes\u012f iki jos \u012fgyvendinimo prad\u017eios.<\/span><\/p>\n

47. Savivaldyb\u0117s koordinuoja Programos atnaujinimo procesus, mokym\u0173 Programos reng\u0117jams organizavim\u0105 ir konsultavim\u0105. Savivaldyb\u0117s telkia mokykl\u0173 vadovus ir mokytojus bendram tarpinstituciniam bendradarbiavimui siekiant Programos ir jos \u012fgyvendinimo kokyb\u0117s.<\/span><\/p>\n

48. Mokykl\u0173 vadovai yra atsakingi u\u017e Programos atnaujinimo proceso organizavim\u0105, visos bendruomen\u0117s \u012fsitraukim\u0105, darbo grupi\u0173 k\u016brim\u0105.<\/span><\/p>\n

49. Program\u0105 sudaro tokios viena su kita tarpusavyje deran\u010dios dalys: bendrosios nuostatos; ikimokyklinio ugdymo principai; tikslas, u\u017edaviniai, ugdymo(si) rezultatai; ugdymo(si) turinys, procesas ir aplinkos; vaik\u0173 ugdymo(si) pa\u017eanga, ugdymosi t\u0119stinumas:<\/span><\/p>\n

49.1. bendrosiose nuostatose pristatomas po\u017ei\u016bris \u012f vaik\u0105 ir jo ugdym\u0105(si); pateikiamos ugdym\u0105(si) grind\u017eian\u010dios vertyb\u0117s; apib\u016bdinami vaik\u0173 poreikiai; ap\u017evelgiami t\u0117v\u0173 (glob\u0117j\u0173) ir vietos bendruomen\u0117s poreikiai; regiono ypatumai; atskleid\u017eiamas mokyklos savitumas;<\/span><\/p>\n

49.2. dalyje \u201eIkimokyklinio ugdymo principai\u201c pristatomi principai, kuri\u0173 laikomasi rengiant ir \u012fgyvendinant ugdymo(si) sri\u010di\u0173 turin\u012f, organizuojant ugdymo(si) proces\u0105, kuriant ugdymo(si) aplinkas, u\u017etikrinant bendravim\u0105 ir bendradarbiavim\u0105 su t\u0117vais (glob\u0117jais), vietos bendruomene, socialiniais partneriais;<\/span><\/p>\n

49.3. dalyje \u201eTikslas, u\u017edaviniai, ugdymo(si) rezultatai\u201c pateikiamas ikimokyklinio ugdymo(si) tikslas, u\u017edaviniai, pristatomos pagal mokyklos ugdymo(si) organizavimo model\u012f sugrupuotos vaik\u0173 pasiekim\u0173 sritys;<\/span><\/p>\n

49.4. dalyje \u201eUgdymo(si) turinys, procesas ir aplinkos\u201c pateikiamas \u012f ugdymo(si) tikslo ir u\u017edavini\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 bei vaik\u0173 pasiekim\u0173 auginim\u0105 orientuotas ugdymo(si) sri\u010di\u0173 turinys, ugdymo(si) proceso organizavimo pagrindas, pedagogin\u0117s strategijos ir ugdymo(si) organizavimo formos, vaik\u0173 ugdymo(si) kontekstai, bendravimas ir bendradarbiavimas su \u0161eima, parama vaik\u0173 ugdymui(si), mokytojams ir \u0161eimoms;<\/span><\/p>\n

49.5. dalyje \u201eVaik\u0173 ugdymosi pa\u017eanga, ugdymosi t\u0119stinumas\u201c trumpai pristatoma vaik\u0173 pasiekim\u0173 dokumentavimo ir pa\u017eangos steb\u0117senos sistema, ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo(si) derm\u0117 bei t\u0119stinumas.<\/span><\/p>\n

_________________________________________<\/span><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

LIETUVOS RESPUBLIKOS \u0160VIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS \u012eSAKYMAS D\u0116L \u00a0IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS GAIRI\u0172 PATVIRTINIMO 2023 m. rugs\u0117jo 4 d. Nr. V-1142 Vilnius \u00a0 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos \u0161vietimo \u012fstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, \u012fgyvendindamas 2021\u20132030 m. pl\u0117tros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Pla\u010diau <\/i><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":1994,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"page-sub-projektas.php","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"class_list":["post-2978","page","type-page","status-publish","hentry"],"acf":[],"yoast_head":"\n\u012esakymas d\u0117l ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 patvirtinimo - N\u0160A projektai<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"\u012esakymas d\u0117l ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 patvirtinimo - N\u0160A projektai\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"LIETUVOS RESPUBLIKOS \u0160VIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS \u012eSAKYMAS D\u0116L \u00a0IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS GAIRI\u0172 PATVIRTINIMO 2023 m. rugs\u0117jo 4 d. Nr. V-1142 Vilnius \u00a0 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos \u0161vietimo \u012fstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, \u012fgyvendindamas 2021\u20132030 m. pl\u0117tros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Pla\u010diau\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"N\u0160A projektai\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2025-04-17T10:24:49+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"http:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/herbas.jpg\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"102 minut\u0117s\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\\\/\\\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\\\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\\\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\\\/\",\"name\":\"\u012esakymas d\u0117l ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 patvirtinimo - N\u0160A projektai\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\\\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\\\/#primaryimage\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\\\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\\\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"http:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2025\\\/04\\\/herbas.jpg\",\"datePublished\":\"2025-04-15T07:11:59+00:00\",\"dateModified\":\"2025-04-17T10:24:49+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\\\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\\\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\\\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\\\/\"]}]},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\\\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\\\/#primaryimage\",\"url\":\"http:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2025\\\/04\\\/herbas.jpg\",\"contentUrl\":\"http:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2025\\\/04\\\/herbas.jpg\"},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\\\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\\\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Prad\u017eia\",\"item\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Ugdymo projektai\",\"item\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":3,\"name\":\"Projektas \u201eIkimokyklinio ugdymo turinio kaita\u201c, Nr. 10-014-P-0001\",\"item\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/ugdymo-projektai\\\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":4,\"name\":\"\u012esakymas d\u0117l ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 patvirtinimo\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/#website\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/\",\"name\":\"N\u0160A projektai\",\"description\":\"\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\\\/\\\/www.nsa.smsm.lt\\\/projektai\\\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"\u012esakymas d\u0117l ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 patvirtinimo - N\u0160A projektai","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"\u012esakymas d\u0117l ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 patvirtinimo - N\u0160A projektai","og_description":"LIETUVOS RESPUBLIKOS \u0160VIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS \u012eSAKYMAS D\u0116L \u00a0IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS GAIRI\u0172 PATVIRTINIMO 2023 m. rugs\u0117jo 4 d. Nr. V-1142 Vilnius \u00a0 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos \u0161vietimo \u012fstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, \u012fgyvendindamas 2021\u20132030 m. pl\u0117tros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Pla\u010diau","og_url":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/","og_site_name":"N\u0160A projektai","article_modified_time":"2025-04-17T10:24:49+00:00","og_image":[{"url":"http:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/herbas.jpg","type":"","width":"","height":""}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Est. reading time":"102 minut\u0117s"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/","url":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/","name":"\u012esakymas d\u0117l ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 patvirtinimo - N\u0160A projektai","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/#primaryimage"},"image":{"@id":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"http:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/herbas.jpg","datePublished":"2025-04-15T07:11:59+00:00","dateModified":"2025-04-17T10:24:49+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/"]}]},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/#primaryimage","url":"http:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/herbas.jpg","contentUrl":"http:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/herbas.jpg"},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/isakymas-del-ikimokyklinio-ugdymo-programos-gairiu-patvirtinimo\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Prad\u017eia","item":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Ugdymo projektai","item":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/"},{"@type":"ListItem","position":3,"name":"Projektas \u201eIkimokyklinio ugdymo turinio kaita\u201c, Nr. 10-014-P-0001","item":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/ugdymo-projektai\/projektas-ikimokyklinio-ugdymo-turinio-kaita-nr-10-014-p-0001\/"},{"@type":"ListItem","position":4,"name":"\u012esakymas d\u0117l ikimokyklinio ugdymo programos gairi\u0173 patvirtinimo"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/#website","url":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/","name":"N\u0160A projektai","description":"","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2978","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2978"}],"version-history":[{"count":13,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2978\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2992,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2978\/revisions\/2992"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1994"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/projektai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2978"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}