Viena iš pagrindinių projekto veiklų – sisteminiai mokymai atrinktoms mokykloms. Plačiau.
Per praktinius mokymus, konsultacijas ir atvejų aptarimo grupes siekiama sustiprinti 100 mokyklų, įgyvendinančių pagrindinio ugdymo programą, pedagoginių darbuotojų kompetencijas gerinti ugdymo(si) kokybę ir pagalbą įvairių poreikių turintiems vaikams.
Vienos atrinktos mokyklos pedagoginė bendruomenė per dvejus mokslo metus gali dalyvauti šiuose mokymuose:
Mokinių įvairovės pažinimas ir pripažinimas (40 ak. val.)
2025/2026 m. m. mokymų programoje dalyvavo 38 mokyklų kolektyvai. 2026 m. mokymus baigs dar 20 mokyklų kolektyvų. Iš viso į mokymus įsitraukė virš 900 dalyvių. 8 mokyklos bendradarbiavimo sutartyse įsipareigojo surinkti po dvi mokymų dalyvių grupes.
Mokymų programos trukmė – 40 akademinių valandų, iš kurių daugiau nei 60 proc. skiriama praktiniams užsiėmimams. Mokymai vyksta tiek kontaktiniu (2 dienos), tiek nuotoliniu būdu (6 dienos). Programa siekiama plėtoti dalyvių žinias apie įtrauktį švietime, keisti neteisingas nuostatas, ugdyti bendradarbiavimo įtraukčiai gebėjimus ir užtikrinti bendrą mokyklos bendruomenės pasirengimą įgyvendinti įtraukųjį ugdymą klasėje.
Pasibaigus mokymams dalyviai anonimiškai įvertina, ar mokymai atitiko lūkesčius, ar turinys buvo naudingas ir ar įgytas žinias galės pritaikyti praktiniame darbe. Pagrindiniai vertinimai – nuo 7 iki 10 balų. Dalyviai pažymi, kad mokymai suteikia vertingų praktinių žinių apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pažinimą, o lektorių darbą vertina kaip profesionalų ir struktūruotą.
Pamokos organizavimas universalaus dizaino mokymuisi principu (40 ak. val.)
Tai tęstiniai „Mokinių įvairovės pažinimas ir pripažinimas“ mokymai. Pirmas šių mokymų etapas prasidėjo 2026 m. sausio pabaigoje ir tęsėsi iki birželio 23 d. Mokymuose dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Kėdainių, Marijampolės ir Gargždų progimnazijų pedagogai – iš viso 17 mokyklų.
Mokymai vyko mišriu būdu: 3 kontaktinės dienos po 8 val. ir 4 nuotolinės dienos po 4 val. (iš viso 40 val.). Iš 333 registruotų pedagogų pažymėjimus gavo apie 90 proc. dalyvių. Paskaitas vedė ilgametę patirtį turintys specialieji pedagogai ir psichologai, daug dėmesio skirta praktiniam darbui. Mokymuose dalyvavo dalykų mokytojai, pavaduotojai, socialiniai bei neformaliojo ugdymo pedagogai, logopedai.
Nuo 2026 m. rugpjūčio mėn. šiuos mokymus pradės dar 25 progimnazijos iš skirtingų Lietuvos regionų – papildomų žinių įgis apie 500 mokytojų. Kursas numatytas tęsti iki 2027 m. sausio mėn.
Sudėtingų atvejų sprendimo grupės / supervizijos (40 ak. val.)
Sudėtingų atvejų sprendimo grupių veikla prasidėjo 2025 m. spalio mėn. ir vyko iki 2026 m. birželio mėn. Jose dalyvavo mokyklų mokytojai, mokinio padėjėjai, administracijos atstovai ir Vaiko gerovės komisijų nariai iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Vilniaus, Lazdijų, Jonavos, Visagino, Šakių, Šiaulių ir Pagėgių mokyklų – iš viso 16 mokyklų.
Grupių darbas vyko nuotoliniu būdu, atskiroms tikslinėms grupėms (pvz., VGK nariams, administracijos atstovams, pradinių klasių mokytojams ir kt.) skiriant po 2 ak. val. Iš viso vienoje mokykloje – 40 ak. val.
Grupėms vadovavo ilgametę patirtį turintys psichologai. Dalyviai dalijosi patirtimi, analizavo sudėtingas situacijas ir ieškojo galimų sprendimo būdų. Taip pat buvo aptariami praktiniai metodai ir strategijos, padedantys efektyviau valdyti stresą, stiprinti emocinį atsparumą ir kurti pozityvesnį bendradarbiavimą tiek asmeniniame lygmenyje, tiek mokyklos bendruomenėje.
Šios veiklos skirtos visų bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojams, ne tik atrinktoms mokykloms.
Nuotolinės supervizijos / atvejų aptarimo grupės. Bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų mokytojams bei švietimo pagalbos specialistams pagal tikslines grupes organizuojamos supervizijų / atvejų aptarimo grupės.
Tikslas – analizuoti sudėtingus ugdymo ir mokinių elgesio atvejus, ieškoti sprendimo būdų, dalintis patirtimi. Vienos grupės trukmė – 24 ak. val., iš viso planuojama 130 grupių po 10 dalyvių.
2025–2026 m. m. buvo organizuojamos grupinės supervizijos ugdymo įstaigų psichologams ir socialiniams pedagogams (vedė patyrę supervizoriai, psichologai psichoterapeutai), o mokytojams – sudėtingų atvejų analizės grupės. Jose dalyvavo 8 psichologų grupės, 10 socialinių pedagogų grupių ir 15 mokytojų grupių – iš viso 283 ugdymo įstaigų specialistai ir mokytojai. Veiklos bus tęsiamos ir ateinančiais mokslo metais, registraciją planuojama pradėti 2026 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.
Mokymai bendrojo ugdymo mokyklų mokinio padėjėjams.
Mokymų tikslas – padėti geriau suprasti savo darbo tikslą, jo organizavimą ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio pažinimą. Mokymų trukmė – 16 ak. val., numatomas dalyvių skaičius – 800.
2025 m. lapkričio – 2026 m. balandžio mėn. mokymai įvyko 34 grupėms, juos baigė 683 dalyviai. Nuo 2026 m. rudens planuojama dar 6 mokymų grupės, kuriose dalyvaus apie 120 dalyvių. Plačiau.
Mokymai vaiko gerovės komisijos nariams apie pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Mokymų programos trukmė – 40 ak. val., planuojamas dalyvių skaičius – 400.
2025 m. baigtos 5 mokymų grupės (iš 107 dalyvavusių 85 išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai); 2026 m. iki liepos mėnesio baigtos dar 9 grupės (iš 194 dalyvių išduoti 181 pažymėjimai). Iki 2027 m. kovo mėn. planuojama surengti dar 6 mokymų grupes, apie 120 dalyvių. Mokymai vyksta kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.
Nuotolinės supervizijos / atvejų aptarimo grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistams ir pedagogams – analizuojami sudėtingi ugdymo ir mokinių elgesio atvejai, dalijamasi patirtimi. Vienos grupės trukmė – 24 ak. val., iš viso planuojama 50 grupių po 10 dalyvių.
2025–2026 m. m. buvo organizuojamos grupinės supervizijos ikimokyklinių ugdymo įstaigų psichologams ir socialiniams pedagogams (vedė patyrę supervizoriai, psichologai psichoterapeutai), o ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojams – sudėtingų atvejų analizės grupės. Jose dalyvavo 4 psichologų grupės, 3 socialinių pedagogų grupės ir 7 mokytojų grupės – iš viso 120 ugdymo įstaigų specialistų ir mokytojų. Veiklos bus tęsiamos ir ateinančiais mokslo metais, registraciją planuojama pradėti 2026 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.
Mokymai mokinio padėjėjams, padedantys geriau suprasti darbo tikslą, jo organizavimą ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko pažinimą. Mokymų trukmė – 16 ak. val.
Mokymų tikslas – stiprinti gebėjimus organizuoti savo darbą ir geriau pažinti bei atliepti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių poreikius.
2025 m. lapkričio – 2026 m. balandžio mėn. buvo organizuojami mokymai visoms 20 mokymų grupių, kuriuose dalyvavo 415 dalyvių.
Mokymai ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovams. Mokymų programos trukmė – 40 ak. val.
Šių mokymų tikslas – tobulinti ir plėtoti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovų kompetencijas organizuoti įtraukųjį ugdymą ir sudaryti palankias ugdymo/si sąlygas visiems mokiniams. Mokymų metu bus nagrinėjamos šios temos: vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, efektyvios komandos ypatumai ir komandinio darbo užtikrinimas. Taip pat aptariamos konfliktinės situacijos ir jų valdymas, streso bei perdegimo sindromo darbe įveikimas. Daug dėmesio bus skiriama įtraukties principo supratimui ir teigiamų mokyklos personalo nuostatų apie įtraukųjį ugdymą formavimas bei švietėjiško ir prevencinio darbo su mokinių tėvais stiprinimui, siekiant teigiamo požiūrio į mokinių įvairovę.
Parengta 40 ak. val. kvalifikacijos tobulinimo programa, iš kurių ne mažiau kaip 60 proc. laiko bus skiriama praktiniams užsiėmimams. Mokymuose galės dalyvauti 200 mokyklos vadovų (5 grupės po 20 dalyvių iš bendrojo ugdymo mokyklų ir 5 grupės po 20 dalyvių iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų). Mokymai prasidės 2026 m. spalio mėnesį.
Projekto metu rengiama ir platinama įvairi metodinė medžiaga, skirta mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams:
Metodinės rekomendacijos, atmintinės mokytojams, švietimo pagalbos specialistams (9 vnt.) – tokiomis temomis kaip mokinio pažinimas, mokytojo ir specialistų bendradarbiavimas organizuojant ugdymą ir teikiant pagalbą.
2025 metais parengti ir išleisti leidiniai:
Kaip suvaldyti stresą ir išvengti perdegimo? Praktinis vadovas pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklos bendruomenei – leidinys apie streso valdymo technikas ir perdegimo prevenciją.
Vykdomosios funkcijos ir jų lavinimas mokykloje: praktinis vadovas – apie veikliosios atminties, atsako slopinimo, pažintinio lankstumo ir planavimo funkcijų raidą bei lavinimą.
Tarp gabumų ir iššūkių: dvigubai išskirtinių mokinių pažinimas ir ugdymas – metodinės rekomendacijos apie dvigubą išskirtinumą (twice-exceptional) turinčių mokinių pažinimą ir ugdymą.
Skaitmeninės mokymosi užduotys specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams (11 500 vnt.) – rengiamos įvairių dalykų skaitmeninės užduotys bei pritaikomos jau esančios užduočių banke.
I etapo metu jau sukurta ir Užduočių banke patalpinta 520 užduočių, skirtų 1–4 kl. mokinių gamtos mokslų ir informatikos dalykų mokymuisi. Iš jų 190 užduočių pritaikytos mokiniams, ugdomiems pagal individualizuotas programas. Plačiau.
Iki 2027 m. pavasario planuojama pritaikyti pagrindinio ugdymo užduotis šiose srityse:
Gamtos mokslai (5–8 kl.) – 440 užduočių mokiniams, turintiems kalbos ir skaitymo sutrikimų (KSS), ir 360 užduočių mokiniams, turintiems intelekto sutrikimą (IS).
Biologija (7–10 kl.) – 370 KSS ir 80 IS užduočių.
Fizika (7–10 kl.) – 330 KSS užduočių.
Chemija (8–10 kl.) – 380 KSS užduočių.
Informatika (5–10 kl.) – 320 KSS ir 60 IS užduočių.
Istorija (9–10 kl.) – 260 KSS ir 80 IS užduočių.
Geografija (9–10 kl.) – 260 KSS ir 80 IS užduočių.
Visos užduotys bus talpinamos Užduočių banke.
Užduotys rengiamos vadovaujantis universalaus dizaino principais bei Žiniatinklio turinio prieinamumo gairėmis (WCAG 2.1, AA lygis). Jose vartojami trumpi, vientisiniai sakiniai, vengiama sudėtingų išplėstų konstrukcijų, paryškinami raktiniai žodžiai, padedantys suprasti teksto ir užduoties esmę, nurodoma, kiek teisingų atsakymų turi užduotis.
Mokiniams, besimokantiems pagal individualizuotas programas, skirtų užduočių turinys supaprastintas iki praktinio pažinimo ir taikymo lygmens, papildytas iliustracijomis bei vaizdine medžiaga (paveikslėliais, schemomis ir kt.). Visos užduotys įgarsintos lietuvių kalba.
Didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo skaitmeninis įrankis (1 vnt.) – padės anksčiau nustatyti potencialiai gabius mokinius, taip pat padės plačiau taikyti atpažinimo procedūrą, t. y. daugiau mokinių bus įvertinti ir atpažinti, o mokyklos turės galimybę anksčiau organizuoti ugdymą pagal mokinių gebėjimus bei turtinti jų ugdymo turinį.
Didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių skaitmeninis atpažinimo įrankis rengiamas turimo „popierinio“ įrankio pagrindu, kurį šiuo metu naudoja mokyklų psichologai.
Didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo įrankis sudarytas iš kelių dalių:
Rengiant skaitmeninį atpažinimo įrankį bus išlaikyta ta pati testavimo struktūra ir vertinimo procedūra. Planuojama, kad parengus skaitmeninį įrankį didelį mokymosi potencialą turintys mokiniai bus atpažįstami antros klasės antrame pusmetyje.
Didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo skaitmeninio įrankio parengimas apims programinės įrangos (portalo emokykla.lt modulio) sukūrimą ir išbandymą. Programinė įranga turės galimybę importuoti duomenis Mokinių registro, Pedagogų registro, kitų informacinių sistemų, kurių duomenys reikalingi nustatant mokinius, turinčius didelį mokymosi potencialą. Naudodamasis skaitmeniniu atpažinimo įrankiu mokyklos psichologas galės planuoti vertinimo procedūrą, paskirti užduotis mokiniams (atlikti testą), mokytojams (užpildyti klausimynus, anketas), matys konkretaus mokinio rezultatus kortelėje, priims išvadą apie konkretų mokinį. Tiek psichologas, tiek mokyklos administracija turės galimybę generuoti ataskaitas bei matyti bendrus rezultatus.
Planuojama, kad skaitmeninis įrankis pradės veikti 2027 m. IV ketvirtyje portale emokykla.lt, jis bus išbandomas, juo galės naudotis bendrojo ugdymo mokyklos.
Projekte numatoma parengti ir įgyvendinti įtraukties komunikacijos planą bei atlikti švietimo bendruomenės nuostatų tyrimą, kurio rezultatai naudojami planuojant konkrečias nuostatų keitimo komunikacines veiklas. Šios veiklos tikslas – keisti nepalankų požiūrį į visų vaikų, nepriklausomai nuo jų poreikių, ugdymąsi kartu ir skatinti visuomenės palankesnę nuomonę šiuo klausimu. Iki 2026 m. liepos mėn. įgyvendinta:
Kampanija „Mitai ir realybė“
Kampanijos „Mitai vs. realybė“ tikslas – griauti paplitusius mitus apie įtraukųjį ugdymą ir jį pristatyti kaip galimybę, o ne kliūtį visiems mokiniams kartu augti, mokytis ir tapti stipria bendruomene. Parengti straipsniai bei trumpi vaizdo reportažai, kuriuose kartu su švietimo ekspertais nagrinėjami dažniausiai pasitaikantys mitai. Kampanija viešinta socialiniuose tinkluose, reportažai publikuoti portale 15min.lt bei transliuoti per LNK televiziją. Plačiau.
Testas „Mitas ar tiesa“
Sukurtas interaktyvus įtraukties testas „Mitas ar tiesa“, leidžiantis kiekvienam pasitikrinti savo žinias apie įtraukųjį ugdymą ir susipažinti su pagrindiniais faktais šia tema. Plačiau.
Straipsnių ciklas ir vaizdo klipai „Požiūris į įtrauktį“
Publikuotas straipsnių ciklas aktualiausiomis įtraukties temomis – nuo pagalbos mokytojams iki įvairovės vertės mokyklos bendruomenei. Kartu paviešinti vaizdo klipai, kuriuose švietimo ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pasakoja, kaip mokyklose galima būti skirtingiems ir kartu, bei kokią naudą įvairovė atneša visuomenės kultūrai. Šios komunikacinės kampanijos dalimi taip pat tapo performansas „The Ball“. Plačiau.
Tarptautinė konferencija „Skirtingi kartu“
Suorganizuota tarptautinė konferencija „Skirtingi kartu“, kurioje aptarti pastarųjų metų pokyčiai įtraukties srityje, kylantys iššūkiai bei sprendimai, susiję su nuostatomis švietimo bendruomenėje, taip pat pristatytos įžvalgos apie įtraukties mokyklose ateitį. Plačiau.
Regioninis įtraukties forumas „Skirtingi kartu“
Po Lietuvą keliaujantis įtraukties forumas „Skirtingi kartu“ kviečia švietimo bendruomenes diskutuoti, dalintis patirtimi ir siekti, kad pavienės sėkmės istorijos taptų kasdienybe. Forumas jau vyko Panevėžyje, Plungėje, Kaišiadoryse ir Ukmergėje, o kitąmet numatoma jį tęsti kituose Lietuvos miestuose. Plačiau.
Iniciatyva „(ne)baltos varnos“
2026 m. balandžio mėn. startavo iniciatyva „(ne)baltos varnos“, kviesdama mokyklas kurti, dalintis kūrybiniais darbais ir laimėti prizus. Per kelis iniciatyvos mėnesius Lietuvos mokyklos pateikė daugiau nei 100 įvairių darbų – performansų, vaizdo klipų, instaliacijų, kūrybinių akcijų ir bendruomeninių veiklų, skirtų kalbėti apie įtrauktį ne teoriškai, o per asmenines patirtis ir kūrybą. Plačiau.
Iniciatyva vainikuota finaliniu apdovanojimų renginiu, subūrusiu mokyklų bendruomenes ir kūrėjus bendrai diskusijai apie įtrauktį, savitumą ir drąsą būti savimi. Apdovanotos šešios ryškiausiai įvertintos mokyklų komandos, penkios iš jų į savo mokyklas parsivežė specialius iniciatyvos prizus. Pagrindinį prizą – komandos kelionę į Koperniko mokslo centrą Varšuvoje – laimėjo Klaipėdos Vitės progimnazija. Plačiau.
Infopramogų paviljonas „Skirtingi kartu“
Vasarą projekto komanda keliauja į didžiausius vasaros renginius ir mažesnes šventes regionuose, susitinka su visuomene, bendrauja su tėvais, mokiniais ir kitais vasaros renginių lankytojais. Auditorija pritraukiama žaidžiant informacinius žaidimus – sukamas laimės ratas, po kurio seka viktorina su diskusija ir laimimi teminiai prizai. Kartu su renginio dalyviais kuriamas bendras piešinys įvairovės tema, atsakoma į rūpimus klausimus, dalijamos atmintinės. 2025 metais dalyvavome festivalyje „Jaunas kaip Vilnius“ ir Klaipėdos jūros šventėje, 2026 m. – Jonavos vasaros šventėje.
