{"id":42571,"date":"2025-03-26T07:07:38","date_gmt":"2025-03-26T05:07:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/?p=42571"},"modified":"2025-03-26T18:19:16","modified_gmt":"2025-03-26T16:19:16","slug":"lietuvos-isskirtinumas-europos-svietime-ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/2025\/03\/26\/lietuvos-isskirtinumas-europos-svietime-ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas\/","title":{"rendered":"Lietuvos i\u0161skirtinumas Europos \u0161vietime \u2013 ikimokyklinis ir prie\u0161mokyklinis ugdymas"},"content":{"rendered":"

Stebint ir analizuojant Lietuvos \u0161vietimo sistem\u0105, neretai ji lyginama su kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 praktika, pasiekimais ir prioritetais. Nat\u016bralu, kad kyla klausimas, kaip \u0161iandien m\u016bs\u0173 \u0161alis atrodo kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 kontekste \u0161vietimo srityje? Europos \u0161vietimo informacijos tinklo \u201eEurydice\u201c, kuriame Lietuvai atstovauja Nacionalin\u0117 \u0161vietimo agent\u016bra, apibendrintais duomenimis, m\u016bs\u0173 \u0161alis stipriai i\u0161siskiria savo ikimokykliniu ir prie\u0161mokykliniu ugdymu. Pla\u010diau apie tai pasakoja Europos valstybi\u0173 \u0161vietimo politikos ir \u0161vietimo sistem\u0173 analitik\u0117 dr. Akvil\u0117 Motiej\u016bnait\u0117-Schulmeister.<\/span><\/b>\u00a0<\/span><\/p>\n

Visi \u2013 po vienu stogu\u00a0<\/span><\/i>\u00a0<\/span><\/p>\n

\u201eLietuva i\u0161siskiria tuo, kad kuria pavyzdin\u0119 ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo sistem\u0105 pagal vadinam\u0105j\u012f integruot\u0105 \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 model\u012f. Tai rei\u0161kia, kad visi ikimokyklinio am\u017eiaus vaikai yra ugdomi \u201epo vienu stogu\u201c. Skirtingai nuo daugumos Europos \u0161ali\u0173, kur vaikai iki 3 met\u0173 lanko vien\u0105 vaik\u0173 prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0105 (\u201elop\u0161el\u012f\u201c), o vyresni vaikai turi pereiti \u012f kit\u0105 ugdymo \u012fstaig\u0105, Lietuva si\u016blo bendr\u0105 ikimokyklinio ugdymo sistem\u0105 visiems vaikams. Tai palengvina kasdien\u012f \u0161eim\u0173 gyvenim\u0105, sukelia ma\u017eiau r\u016bpes\u010di\u0173, kai ma\u017e\u0173j\u0173 nereikia perkelti i\u0161 vienos aplinkos \u012f kit\u0105, o vaikams nereikia prisitaikyti prie nauj\u0173 darbuotoj\u0173, taisykli\u0173, tvarkara\u0161\u010di\u0173. Lietuvos ma\u017e\u0173j\u0173 ugdymas \u201epo vienu stogu\u201c leid\u017eia jiems jaustis emoci\u0161kai saugesniems, padeda palaikyti u\u017emegztus ry\u0161ius jiems gerai pa\u017e\u012fstamoje aplinkoje, suteikia stabilum\u0105\u201c, \u2013 pastebi \u0161vietimo sistem\u0173 analitik\u0117 dr. Akvil\u0117 Motiej\u016bnait\u0117-Schulmeister.\u00a0<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

Ta\u010diau, anot jos, Lietuvos integruota ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo sistema labiau orientuota \u012f vyresnius vaikus, t. y. vyresnius nei 2 met\u0173 am\u017eiaus. \u201eLietuvoje \u012fprastai vaikai \u012f dar\u017eelio grupes ateina sulauk\u0119 2 met\u0173 ar daugiau. Pavyzd\u017eiui, Skandinavijos \u0161alyse vaikai ugdymo \u012fstaigas pradeda lankyti ma\u017edaug nuo 1 met\u0173 ar net anks\u010diau\u201c, \u2013 sako ji.\u00a0<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

\"\"<\/a>

Europos valstybi\u0173 \u0161vietimo politikos ir \u0161vietimo sistem\u0173 analitik\u0117 dr. Akvil\u0117 Motiej\u016bnait\u0117-Schulmeister<\/span><\/p><\/div>\n

Lietuvoje \u2013 itin ilgos vaiko prie\u017ei\u016bros atostogos\u00a0<\/span><\/i>\u00a0<\/span><\/p>\n

Vienas i\u0161 Lietuvos i\u0161skirtinum\u0173, pasak dr. Akvil\u0117s Motiej\u016bnait\u0117s-Schulmeister, Europos \u0161ali\u0173 kontekste yra tai, kad joje numatytos vienos ilgiausi\u0173 apmokam\u0173 vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173, tad t\u0117vai gali aukl\u0117ti savo vaikus namuose, kol jiems sueis 1,5 met\u0173. \u0160ioje srityje Lietuva pana\u0161i \u012f Estij\u0105, o mus \u0161iuo metu lenkia tik Vengrija ir Rumunija, suteikian\u010dios 2 metus vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173. Palyginimui \u2013 tre\u010ddalis Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 (tarp j\u0173 ir Belgija, Pranc\u016bzija, Italija) suteikia vaiko prie\u017ei\u016bros atostogas trumpesniam nei 6 m\u0117nesi\u0173 laikotarpiui, kompensuojant bent 66 proc. buvusio darbo u\u017emokes\u010dio.<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

Daug\u0117ja vaik\u0173, lankan\u010di\u0173 dar\u017eelius\u00a0<\/span><\/i>\u00a0<\/span><\/p>\n

\u201e2013\u20132022 m. 3 met\u0173 ir vyresni\u0173 vaik\u0173 dalyvavimas Lietuvos ugdymo sistemoje gerokai i\u0161augo, o tai rodo, kad valstyb\u0117s politika yra s\u0117kminga ple\u010diant ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo paslaug\u0173 prieinamum\u0105\u201c, \u2013 teigia dr. Akvil\u0117 Motiej\u016bnait\u0117-Schulmeister. Jos manymu, prie\u0161 kelerius metus priimtas sprendimas d\u0117l visuotinio ikimokyklinio ugdymo \u2013 svarbus \u017eingsnis \u012f priek\u012f. Buvo numatyta, kad visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 4 met\u0173 \u012fsigaliot\u0173 nuo 2023 m., vaikams nuo 3 met\u0173 \u2013 nuo 2024\u202fm., o nuo 2025\u202fm. \u2013 ir vaikams nuo 2 met\u0173. S\u0117kmingai tolesnei ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo srities pl\u0117trai b\u016btina investuoti \u012f infrastrukt\u016br\u0105 ir ypa\u010d \u012f darbuotojus, susitelkti \u012f viet\u0173 ikimokyklinio ugdymo \u012fstaigose k\u016brim\u0105, nepamir\u0161tant atokesni\u0173 vietovi\u0173, siekiant sudaryti galimybes visoms \u0161eimoms lanks\u010diai derinti \u0161eimos ir darbo \u012fsipareigojimus bei suteikti galimyb\u0119 rinktis jiems tinkamus sprendimus.<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

ES tikslas \u2013 skatinti vaik\u0173 iki 3 met\u0173 ugdym\u0105<\/span><\/i>\u00a0<\/span><\/p>\n

\u201eUgdymo \u012fstaigos lankymas bei kokybi\u0161ko ugdymo u\u017etikrinimas 2 met\u0173 ir jaunesniems vaikams teb\u0117ra i\u0161\u0161\u016bkis Lietuvai\u201c, \u2013 pastebi dr. Akvil\u0117 Motiej\u016bnait\u0117-Schulmeister. Anot jos, nepaisant ikimokyklinio ugdymo srityje \u012fvykusi\u0173 teigiam\u0173 poky\u010di\u0173 vyresni\u0173 vaik\u0173 at\u017evilgiu, \u017eemas vaik\u0173 iki 3 met\u0173 dalyvavimas ugdymo procese politikos formuotojams primena apie sprag\u0105, kuri\u0105 reikia u\u017epildyti. Europos S\u0105junga ambicingai u\u017esibr\u0117\u017e\u0117 tiksl\u0105 iki 2030 m. pasiekti 45 proc. ma\u017e\u0173 vaik\u0173 dalyvavimo ugdymo procese lyg\u012f. \u0160iuo metu de\u0161imt Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 jau pasiek\u0117 \u0161\u012f tiksl\u0105.<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

Skaitmenin\u0117s kompetencijos: kada prad\u0117ti?<\/span><\/i>\u00a0<\/span><\/p>\n

\u201eLietuva yra tarp nedaugelio \u0161ali\u0173, turin\u010di\u0173 i\u0161sami\u0105 ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo program\u0105, apiman\u010di\u0105 plat\u0173 skaitmenini\u0173 kompetencij\u0173 spektr\u0105\u201c, \u2013 teigia dr. Akvil\u0117 Motiej\u016bnait\u0117-Schulmeister. Tai, jos manymu, rodo teigiam\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f skaitmeninio \u0161vietimo integravim\u0105 \u012f ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo sistem\u0105. \u201eNeabejotina, kad tai yra svarbi \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir kompetencij\u0173 ugdymo sritis, ta\u010diau ankstyvajame am\u017eiuje der\u0117t\u0173 saikingai naudoti skaitmenines priemones ir pirmenyb\u0119 teikti socialinei s\u0105veikai. Jeigu pa\u017evelgtume \u012f tokias \u0161alis kaip Danija ir \u0160vedija, pasteb\u0117tume, kad jos, persvarstydamos savo teis\u0117s aktus, imasi veiksm\u0173, kad apribot\u0173 skaitmenini\u0173 technologij\u0173 naudojim\u0105 vaik\u0173 ugdymo institucijose\u201c,\u202f\u2013 pabr\u0117\u017eia dr. A. Motiej\u016bnait\u0117-Schulmeister.\u00a0<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

Pedagog\u0173 stygius ir ma\u017e\u0117jantis gimstamumas kelia susir\u016bpinim\u0105<\/span><\/i>\u00a0<\/span><\/p>\n

\u0160iuo metu Lietuvoje akcentuojamas pedagogini\u0173 darbuotoj\u0173 tr\u016bkumas, ta\u010diau kartu pastebima, kad kasmet ma\u017e\u0117ja gimstamumas. Dr. A. Motiej\u016bnait\u0117-Schulmeister taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad Lietuvoje vaik\u0173 skai\u010dius, tenkantis vienam mokytojui, yra gana didelis. \u0160iuo metu skai\u010diuojama, kad vienam suaugusiajam tenka 15 dvime\u010di\u0173 vaik\u0173. Palyginimui \u2013 Estijoje \u0161i riba yra 8 vaikai, o Slov\u0117nijoje kiekvienam suaugusiajam tenka daugiausiai 6 dvime\u010diai vaikai. Jos manymu, novatori\u0161ki sprendimai personalo klausimu, pavyzd\u017eiui, pad\u0117j\u0117j\u0173 \u012fdarbinimas, gal\u0117t\u0173 u\u017epildyti pedagog\u0173 tr\u016bkumo sprag\u0105.\u00a0<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

Kita vertus, prognozuojama, kad iki 2030 m. jaunesni\u0173 nei 6 met\u0173 vaik\u0173 suma\u017e\u0117s 13 proc. B\u016btina u\u017etikrinti, pastebi ji, kad ma\u017e\u0117jantis vaik\u0173 skai\u010dius nesusiaurint\u0173 ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo paslaug\u0173 teikimo, o, prie\u0161ingai, suteikt\u0173 galimyb\u0119 kiekvienam vaikui u\u017etikrinti kokybi\u0161k\u0105, visavert\u012f jo ugdym\u0105.\u00a0<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

Daugiau informacijos apie ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo b\u016bkl\u0119 ir pagrindines tendencijas Europoje skelbiama \u0161vietimo informacijos tinklo \u201eEurydice\u201c leidinyje \u201ePagrindiniai duomenys apie ankstyv\u0105j\u012f ugdym\u0105 ir prie\u017ei\u016br\u0105 Europoje \u2013 2025 m<\/a>\u201c, kuriame analizuojamos 37 Europos \u0161ali\u0173 ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo sistemos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Stebint ir analizuojant Lietuvos \u0161vietimo sistem\u0105, neretai ji lyginama su kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 praktika, pasiekimais ir prioritetais. Nat\u016bralu, kad kyla klausimas, kaip \u0161iandien m\u016bs\u0173 \u0161alis atrodo kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 kontekste \u0161vietimo srityje? Europos \u0161vietimo informacijos tinklo \u201eEurydice\u201c, kuriame Lietuvai atstovauja Pla\u010diau <\/i><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-42571","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-nacionalines-svietimo-agenturos-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42571","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42571"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42571\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":42590,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42571\/revisions\/42590"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42571"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42571"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42571"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}