{"id":41831,"date":"2024-12-04T14:40:02","date_gmt":"2024-12-04T12:40:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/?p=41831"},"modified":"2024-12-04T15:45:58","modified_gmt":"2024-12-04T13:45:58","slug":"naujausi-tarptautiniu-tyrimu-rezultatai-lietuvos-ketvirtokai-pagal-matematikos-rezultatus-vieni-is-geriausiu-astuntokai-lenkia-tarptautinius-vidurkius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/2024\/12\/04\/naujausi-tarptautiniu-tyrimu-rezultatai-lietuvos-ketvirtokai-pagal-matematikos-rezultatus-vieni-is-geriausiu-astuntokai-lenkia-tarptautinius-vidurkius\/","title":{"rendered":"Naujausi tarptautini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai: Lietuvos ketvirtokai pagal matematikos rezultatus vieni i\u0161 geriausi\u0173, a\u0161tuntokai lenkia tarptautinius vidurkius"},"content":{"rendered":"

Lietuva pagal ketvirtok\u0173 ir a\u0161tuntok\u0173 matematikos ir gamtos moksl\u0173 geb\u0117jimus gerokai lenkia tarptautin\u012f vidurk\u012f ir yra tarp s\u0117kmingiausiai pasirod\u017eiusi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173, rodo \u0161iandien visame pasaulyje skelbiam\u0173 Tarptautinio matematikos ir gamtos moksl\u0173 tyrim\u0173 TIMSS (angl. the Trends in International Mathematics and Science Study<\/em>) rezultatai. 2023 m. vykusiame tyrime dalyvavo 71 \u0161alis ir regionas.<\/strong><\/p>\n

\u201eTIMSS tyrimai ypatingi tuo, kad jie suteikia mums informacijos apie 4 ir 8 klas\u0117s mokini\u0173 matematikos ir gamtos moksl\u0173 pasiekimus, ugdymo proceso b\u016bkl\u0119 po pandemijos, \u012fvairi\u0173 socialini\u0173, ekonomini\u0173, kult\u016brini\u0173 veiksni\u0173 svarb\u0105 mokini\u0173 mokymosi pasiekimams. Lygindami vis\u0173 tyrim\u0173 cikl\u0173 ir TIMSS 2023 rezultatus, gauname verting\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 apie tai, kaip Lietuvos ir viso pasaulio \u0161vietimo sistemos sureagavo \u012f Covid-19, \u0161\u012f precedento neturint\u012f ugdymo proceso sutrikdym\u0105.<\/p>\n

Galime pasid\u017eiaugti, kad Lietuvos \u0161vietimo sistema, m\u016bs\u0173 mokytojai ir mokiniai \u012fveik\u0117 pandemijos sukeltus i\u0161\u0161\u016bkius ir toliau \u0161iame tarptautiniame tyrime rodo labai gerus pasiekimus. \u0160iandien skelbiami rezultatai \u2013 visos m\u016bs\u0173 \u0161vietimo bendruomen\u0117s laim\u0117jimas. \u017dinoma, tyrimas atskleid\u017eia ir toliau tobulintin\u0173 sri\u010di\u0173, i\u0161 kuri\u0173 svarbiausia \u2013 pasiekim\u0173 skirtumai tarp miesto ir kaimo mokykl\u0173, taip pat tarp ly\u010di\u0173\u201c, \u2013 sako \u0161vietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gai\u017ei\u016bnas.<\/p>\n

Lietuvos ketvirtokus pagal matematikos rezultatus lenkia tik 6 \u0161ali\u0173 bendraam\u017eiai<\/strong><\/p>\n

Lietuvos 4 kl. mokini\u0173 matematikos rezultatai (561 ta\u0161kas) statisti\u0161kai reik\u0161mingai auk\u0161tesni u\u017e tarptautin\u012f vidurk\u012f (503 ta\u0161kai) ir yra auk\u0161tesni palyginti su TIMSS 2019 rezultatais (542 ta\u0161kai). Lietuvos ketvirtokai yra 7\u20138 pozicijoje i\u0161 58 \u0161ali\u0173 dalyvi\u0173, m\u016bs\u0173 mokini\u0173 matematikos rezultatai auk\u0161tesni u\u017e 51 \u0161alies rezultatus. Statisti\u0161kai reik\u0161mingai Lietuvos ketvirtokus lenkia tik 6 \u0161ali\u0173 bendraam\u017eiai.<\/p>\n

Geriausi\u0173 rezultat\u0173 pasiek\u0117 Singap\u016bras (615 ta\u0161kai) ir Taivanas (607 ta\u0161kai), pras\u010diausi\u0173 \u2013 Piet\u0173 Afrikos Respublika (362 ta\u0161kai) ir Kuveitas (382 ta\u0161kai). Lenkijos (546 ta\u0161kai), Latvijos (534 ta\u0161kai) ir Suomijos (529 ta\u0161kai) rezultatai \u017eemesni.<\/p>\n

Lietuvos ketvirtok\u0173 gamtos moksl\u0173 rezultatai (537 ta\u0161kai) yra pana\u0161\u016bs \u012f TIMSS 2019 rezultatus (538 ta\u0161kai) ir yra statisti\u0161kai reik\u0161mingai auk\u0161tesni u\u017e tarptautin\u012f vidurk\u012f (494 ta\u0161kai). Lietuvos 4 kl. mokini\u0173 gamtos moksl\u0173 rezultatai auk\u0161tesni u\u017e 40 \u0161ali\u0173, \u017eemesni \u2013 u\u017e 8 \u0161ali\u0173, nesiskiria \u2013 nuo 9 \u0161ali\u0173.<\/p>\n

Geriausi\u0173 rezultat\u0173 pasiek\u0117 Singap\u016bras (607 ta\u0161kai) ir Piet\u0173 Kor\u0117ja (583 ta\u0161kai), pras\u010diausi\u0173 \u2013 Piet\u0173 Afrikos Respublika (308 ta\u0161kai) ir Kuveitas (373 ta\u0161kai).<\/p>\n

\u012e Lietuvos rezultatus pana\u0161\u016bs Honkongo (545 ta\u0161kai), Suomijos (542 ta\u0161kai), Makao (536 ta\u0161kai), \u0160vedijos (533 ta\u0161kai), JAV (532 ta\u0161kai), Airijos (532 ta\u0161kai), Norvegijos (530 ta\u0161k\u0173), Bulgarijos (530 ta\u0161k\u0173) ir Rumunijos (526 ta\u0161kai) rezultatai. Lenkijos rezultatas auk\u0161tesnis (550 ta\u0161k\u0173), o Latvijos (526 ta\u0161kai) \u2013 \u017eemesnis.<\/p>\n

Lietuvoje berniukai (567 ta\u0161kai) pasiek\u0117 statisti\u0161kai reik\u0161mingai auk\u0161tesni\u0173 matematikos rezultat\u0173 (554 ta\u0161kai) \u2013 skirtumas 13 ta\u0161k\u0173, ta\u010diau mergait\u0117s (539 ta\u0161kai) pasiek\u0117 auk\u0161tesni\u0173 gamtos moksl\u0173 rezultat\u0173 (535 ta\u0161kai) nei berniukai \u2013 skirtumas 4 ta\u0161kai.<\/p>\n

Minimal\u0173 matematikos pasiekim\u0173 lygmen\u012f pasiek\u0117 net 97 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 91 proc.), vidutin\u012f \u2013 87 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 70 proc.), auk\u0161t\u0105 \u2013 58 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 35\u00a0proc.) ir auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f \u2013 net 20 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 7 proc.). Minimal\u0173 gamtos moksl\u0173 lygmen\u012f pasiek\u0117 96 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 90 proc.), vidutin\u012f \u2013 81 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 70 proc.), auk\u0161t\u0105 \u2013 45 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 31\u00a0proc.) ir auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f \u2013 11 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 7 proc.) Lietuvos ketvirtok\u0173.<\/p>\n

Lietuvos a\u0161tuntok\u0173 rezultatai: Lietuv\u0105 lenkia tik 6\u20138 \u0161alys<\/strong><\/p>\n

Lietuvos 8 kl. mokini\u0173 matematikos rezultatai (514 ta\u0161k\u0173) statisti\u0161kai reik\u0161mingai auk\u0161tesni u\u017e tarptautin\u012f vidurk\u012f (478 ta\u0161kai). Lietuva yra 7\u201314 pozicijoje tarp 44 \u0161ali\u0173. Lietuvos 8 kl. mokini\u0173 matematikos rezultatai statisti\u0161kai reik\u0161mingai auk\u0161tesni u\u017e 30 \u0161ali\u0173, \u017eemesni \u2013 u\u017e 6 \u0161ali\u0173, rezultatai nesiskiria \u2013 nuo 7 \u0161ali\u0173.<\/p>\n

Geriausi\u0173 rezultat\u0173 pasiek\u0117 Singap\u016bras (605 ta\u0161kai), Taivanas (602 ta\u0161kai), Piet\u0173 Kor\u0117ja (596 ta\u0161kai) ir Japonija (595 ta\u0161kai), pras\u010diausi\u0173 \u2013 Dramblio Kaulo Krantas (263 ta\u0161kai), Brazilija (378 ta\u0161kai), Marokas (378 ta\u0161kai) ir Palestinos autonomija (382 ta\u0161kai).<\/p>\n

\u0160alia Lietuvos yra Airija (522 ta\u0161kai), \u010cekija (518 ta\u0161k\u0173), \u0160vedija (517 ta\u0161k\u0173), \u0161iek tiek \u017eemiau \u2013 Austrija (512 ta\u0161k\u0173), Australija (509 ta\u0161kai), Turkija (509 ta\u0161kai) ir Vengrija (506 ta\u0161kai), Suomija (504 ta\u0161kai).<\/p>\n

Lietuvos a\u0161tuntok\u0173 gamtos moksl\u0173 rezultatai (519 ta\u0161k\u0173) yra statisti\u0161kai reik\u0161mingai auk\u0161tesni u\u017e tarptautin\u012f vidurk\u012f (478 ta\u0161kai). M\u016bs\u0173 mokini\u0173 gamtos moksl\u0173 rezultatai statisti\u0161kai reik\u0161mingai auk\u0161tesni u\u017e 29 \u0161ali\u0173, \u017eemesni \u2013 u\u017e 8 \u0161ali\u0173, rezultatais nesiskiria \u2013 nuo 6 \u0161ali\u0173. Lietuva yra 9\u201315 pozicijoje tarp 44 \u0161ali\u0173.<\/p>\n

Geriausi\u0173 rezultat\u0173 pasiek\u0117 Singap\u016bras (606 ta\u0161kai) ir Taivanas (572 ta\u0161kai), pras\u010diausi\u0173 \u2013 Dramblio Kaulo Krantas (183 ta\u0161kai) ir Marokas (327 ta\u0161kai).<\/p>\n

\u012e Lietuvos a\u0161tuntok\u0173 gamtos moksl\u0173 rezultatus pana\u0161\u016bs Honkongo (528 ta\u0161kai), Airijos (525 ta\u0161kai), Vengrijos (522 ta\u0161kai), \u0160vedijos (521 ta\u0161kai), Australijos (520 ta\u0161kai) ir JAV (513 ta\u0161kai) rezultatai.<\/p>\n

Lietuvoje vaikinai (517 ta\u0161kai) 7 ta\u0161kais pasiek\u0117 statisti\u0161kai reik\u0161mingai auk\u0161tesni\u0173 matematikos rezultat\u0173 (510 ta\u0161k\u0173), ta\u010diau merginos (521 ta\u0161kai) 3 ta\u0161kais aplenk\u0117 vaikinus (518 ta\u0161kai) gamtos moksluose.<\/p>\n

Minimal\u0173 matematikos pasiekim\u0173 lygmen\u012f pasiek\u0117 88 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 81 proc.), vidutin\u012f \u2013 66 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 55 proc.), auk\u0161t\u0105 \u2013 36 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 28\u00a0proc.) ir auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f \u2013 11 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 7 proc.) Lietuvos 8 kl. mokini\u0173, o gamtos moksl\u0173 minimal\u0173 lygmen\u012f pasiek\u0117\u00a0 91 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 80 proc.), vidutin\u012f \u2013 70 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 56 proc.), auk\u0161t\u0105 \u2013 37 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 27\u00a0proc.) ir auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f \u2013 10 proc. (tarptautin\u0117 mediana \u2013 6 proc.) Lietuvos 8 kl. mokini\u0173.<\/p>\n

Geriausi rezultatai \u2013 pradin\u0117se mokyklose ir progimnazijose<\/strong><\/p>\n

Geriausius matematikos ir gamtos moksl\u0173 rezultatus 4 kl. pasiek\u0117 mokiniai, kurie mokosi pradin\u0117se mokyklose (569 ta\u0161kai matematikos, 547 ta\u0161kai gamtos moksl\u0173) ir progimnazijose (matematikos 567 ta\u0161kai ir gamtos moksl\u0173 543 ta\u0161kai), o 8 kl. \u2013 progimnazij\u0173 (matematikos \u2013 519 ta\u0161k\u0173, gamtos moksl\u0173 \u2013 523 ta\u0161kai) ir gimnazij\u0173 (matematikos \u2013 517 ta\u0161k\u0173,\u00a0gamtos moksl\u0173 \u2013 523 ta\u0161kai) mokiniai. Ketvirtok\u0173, kurie mokosi gimnazijose, rezultatai nesiekia Lietuvos rezultat\u0173 vidurkio visose srityje. Ir ketvirtos, ir a\u0161tuntos klas\u0117s mokini\u0173, kurie mokosi pagrindin\u0117se mokyklose, rezultatai taip pat nesiekia Lietuvos rezultat\u0173 vidurkio visose srityse ir yra 15\u201322 ta\u0161kais \u017eemesni.<\/p>\n

Mokini\u0173 rezultatams \u012ftakos turi ne tik mokykla<\/strong><\/p>\n

Kaip ir pra\u0117jusiuose cikluose, pasiekimai pagal vietov\u0119, kurioje yra mokykla, i\u0161lieka pana\u0161\u016bs: auk\u0161\u010diausi\u0173 rezultat\u0173 pasiekiama Vilniaus miesto ir kit\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 mokyklose, \u017eemiausi\u0173 \u2013 mokyklose, \u012fsik\u016brusiose ma\u017eiau nei 3 t\u016bkst. gyventoj\u0173 turin\u010diose vietov\u0117se. Auk\u0161\u010diausi\u0173 ir \u017eemiausi\u0173 vidutini\u0173 rezultat\u0173 skirtumas \u2013 4 kl. matematikos 54 ta\u0161kai ir gamtos moksl\u0173 51 ta\u0161kas bei 8 kl. matematikos 66 ta\u0161kai ir gamtos moksl\u0173 52 ta\u0161kai.<\/p>\n

Mokini\u0173 mokymosi\u00a0 rezultatams \u012ftakos turi ne tik mokykla, bet ir socialinis, ekonominis, kult\u016brinis statusas (SEK), i\u0161tekliai namuose. Mokini\u0173 i\u0161 auk\u0161tesnio SEK arba turin\u010di\u0173 daugiau edukacini\u0173 i\u0161tekli\u0173 namuose pasiekimai vidutini\u0161kai yra daug auk\u0161tesni nei t\u0173, kuri\u0173 SEK yra \u017eemesnis arba turi ma\u017eiau i\u0161tekli\u0173. Lietuvoje 4 kl. mokini\u0173 matematikos rezultat\u0173 skirtumas tarp \u017eemiausio ir auk\u0161\u010diausio SEK statuso mokini\u0173 yra 101 ta\u0161kas, gamtos moksl\u0173 \u2013 97 ta\u0161kai, o 8 kl. mokini\u0173 matematikos rezultat\u0173 skirtumas tarp daugiausia ir ma\u017eiausiai edukacini\u0173 i\u0161tekli\u0173 namuose turin\u010di\u0173 mokini\u0173 yra 102 ta\u0161kai, gamtos moksl\u0173 \u2013 98 ta\u0161kai.<\/p>\n

Kaip ir kituose tarptautiniuose tyrimuose, taip ir TIMSS tyrime, i\u0161ry\u0161k\u0117jo, kad da\u017enas mokyklos nelankymas turi \u012ftakos prastesniems ketvirt\u0173 ir a\u0161tunt\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173 matematikos ir gamtos moksl\u0173 pasiekimams. Lietuvoje 63 proc. ketvirt\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173 (tarptautinis vidurkis \u2013 55 proc.) ir 47 proc. a\u0161tunt\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173 (tarptautinis vidurkis \u2013 46 proc.) nurod\u0117, kad pamok\u0173 nepraleid\u017eia. Kiek ma\u017eiau nei 10 proc. abiej\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173 nurod\u0117, kad praleid\u017eia pamokas \u201ebent kart\u0105 per savait\u0119<\/em>\u201c, ir \u0161i\u0173 mokini\u0173 abiej\u0173 dalyk\u0173 pasiekim\u0173 vidurkis yra gerokai \u017eemesnis.<\/p>\n

Ketvirt\u0173 ir a\u0161tunt\u0173 klasi\u0173 mokiniai, kuri\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f matematik\u0105 ir gamtos mokslus yra pozityvesnis, pasi\u017eymi auk\u0161tesniais matematikos ir gamtos moksl\u0173 pasiekimais. Pasitik\u0117jimas savimi yra glaud\u017eiai susij\u0119s su abiej\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173 matematikos ir gamtos moksl\u0173 pasiekimais. Lietuvoje 4 kl. matematikos rezultat\u0173 skirtumas tarp labai pasitikin\u010di\u0173 ir nepasitikin\u010di\u0173 savimi mokini\u0173 yra 101 ta\u0161kas, gamtos moksl\u0173 \u2013 56 ta\u0161kai, o 8 kl. mokini\u0173 matematikos rezultat\u0173 skirtumas tarp labai pasitikin\u010di\u0173 ir nepasitikin\u010di\u0173 savimi mokini\u0173 yra 139 ta\u0161kai, biologijos (gamtos mokslai) \u2013 62 ta\u0161kai, chemijos (gamtos mokslas) \u2013 86 ta\u0161kai, fizikos (gamtos mokslas) \u2013 95 ta\u0161kai ir \u017dem\u0117s mokslas (gamtos mokslas) \u2013 64 ta\u0161kai. Tik\u0117tina, kad \u0161is ry\u0161ys yra abipusis, t.\u00a0y. mokiniai, kurie gerai mokosi \u0161i\u0173 dalyk\u0173, tampa labiau pasitikintys savimi ir j\u0173 rezultatai ger\u0117ja.<\/p>\n

Lietuvos mokiniai i\u0161siskiria stipriu pasitik\u0117jimu savo skaitmeniniais geb\u0117jimais<\/strong><\/p>\n

Lietuvoje ir ketvirtokai, ir a\u0161tuntokai yra gerokai labiau pasitikintys savo skaitmeniniais geb\u0117jimais, palyginti su tarptautiniu vidurkiu \u2013 47 proc. (tarptautinis vidurkis \u2013 36 proc.) ketvirtok\u0173 ir 67 proc. (tarptautinis vidurkis \u2013 56 proc.) a\u0161tuntok\u0173. Lietuva yra \u0161ali\u0173, kuri\u0173 ketvirtokai labiausiai pasitiki savo skaitmeniniais geb\u0117jimais, de\u0161imtuke, a\u0161tuntokai 16-ti. Silpnai \u0161iuos savo geb\u0117jimus \u012fvertino tik 7 proc. ketvirtok\u0173 (tarptautinis vidurkis \u2013 15 proc.) ir 3 proc. a\u0161tuntok\u0173 (tarptautinis vidurkis \u2013 6 proc.). Ry\u0161ys ir su matematikos, ir su gamtos moksl\u0173 pasiekimais labai stiprus \u2013 skirtumas tarp auk\u0161tai ir \u017eemai vertinan\u010di\u0173 savo skaitmeninius geb\u0117jimus ketvirtok\u0173 pasiekim\u0173 siekia 58 ta\u0161kus matematikos, 55 gamtos moksl\u0173 srityse; a\u0161tuntok\u0173 \u2013 66 ta\u0161kus matematikos ir 67 ta\u0161kus gamtos moksl\u0173.<\/p>\n

Beveik pasiektas Nacionaliniame pa\u017eangos plane i\u0161keltas siekinys iki 2025 m. 50 proc. 4 ir 8 klasi\u0173 mokini\u0173 gamtamokslin\u012f ugdym\u0105 organizuoti laboratorijose<\/strong><\/p>\n

TIMSS 2023 tyrimo duomenimis, 49 proc. 4 kl. ir 46 proc. 8 kl. mokini\u0173 tur\u0117jo galimyb\u0119 gamtamokslini\u0173 dalyk\u0173 mokytis laboratorijose (2019 m. duomenimis, \u0161i\u0173 mokini\u0173 dalis atitinkamai siek\u0117 48 proc. 4 klas\u0117je ir 27 proc. 8 klas\u0117je). 8 kl. mokini\u0173, besimokan\u010di\u0173 mokyklose, kuriose yra galimyb\u0117 naudotis laboratorijomis, buvo 9 ta\u0161kais auk\u0161tesni.<\/p>\n

Apie tyrim\u0105<\/strong><\/p>\n

Tyrimas TIMSS (angl.\u00a0Trends in International Mathematics and Science Study<\/em>) \u2013 tarptautinis matematikos ir gamtos moksl\u0173 geb\u0117jim\u0173 tyrimas, kas ketverius metus vykdomas daugelyje \u0161ali\u0173, esan\u010di\u0173 beveik visuose pasaulio \u017eemynuose. Tiriami 4 ir 8 kl. mokini\u0173 matematikos ir gamtos moksl\u0173 mokymosi pasiekimai, taip pat surenkama aktualios kontekstin\u0117s informacijos. Tyrimas padeda \u0161alims dalyv\u0117ms steb\u0117ti nacionalinio \u0161vietimo b\u016bkl\u0119, j\u0105 lyginti su kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 \u0161vietimu ir remiantis patikima, kiekviename cikle atnaujinama informacija, tobulinti \u0161vietimo politik\u0105 ir praktik\u0105.<\/p>\n

Tarptautin\u0117 \u0161vietimo pasiekim\u0173 vertinimo asociacija, IEA asociacija (angl.\u00a0International Association for the Evaluation of Education Achievement<\/em>) \u2013 nuo 1958 m. UNESCO ir \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 garsiausi\u0173 mokslinink\u0173 iniciatyva suburta organizacija, atliekanti lyginamuosius mokini\u0173 pasiekim\u0173 tyrimus skaitymo, matematikos, gamtos moksl\u0173, pilietinio ugdymo, informacini\u0173 komunikacini\u0173 technologij\u0173, prie\u0161mokyklinio ugdymo, u\u017esienio kalb\u0173 srityse ir teikianti \u0161alims i\u0161vad\u0173 ir rekomendacij\u0173 ugdymo turinio, ugdymo proceso, mokyklos socialinio, psichologinio mikroklimato, pedagog\u0173 rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo, mokymo priemoni\u0173 rengimo, socialinio, ekonominio, kult\u016brino konteksto gerinimo klausimais. IEA priklauso apie 90 \u0161ali\u0173 ir teritorij\u0173 i\u0161 viso pasaulio. Lietuva IEA dalyvauja nuo Nepriklausomyb\u0117s prad\u017eios.<\/p>\n

Aktuali informacija:<\/strong><\/p>\n

TIMSS rezultat\u0173 ir tendencij\u0173 pristatymas<\/a><\/p>\n

TIMMS 2023<\/a><\/p>\n

LR \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija<\/a><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuva pagal ketvirtok\u0173 ir a\u0161tuntok\u0173 matematikos ir gamtos moksl\u0173 geb\u0117jimus gerokai lenkia tarptautin\u012f vidurk\u012f ir yra tarp s\u0117kmingiausiai pasirod\u017eiusi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173, rodo \u0161iandien visame pasaulyje skelbiam\u0173 Tarptautinio matematikos ir gamtos moksl\u0173 tyrim\u0173 TIMSS (angl. the Trends in International Mathematics and Pla\u010diau <\/i><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-41831","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-nacionalines-svietimo-agenturos-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41831","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41831"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41831\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":41834,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41831\/revisions\/41834"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41831"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41831"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41831"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}