{"id":37471,"date":"2023-11-28T15:20:17","date_gmt":"2023-11-28T13:20:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/?p=37471"},"modified":"2023-11-28T15:20:17","modified_gmt":"2023-11-28T13:20:17","slug":"lietuvos-astuntokams-labiau-nei-kitu-saliu-bendraamziams-rupi-aplinkosauga-socialines-ir-politines-aktualijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/2023\/11\/28\/lietuvos-astuntokams-labiau-nei-kitu-saliu-bendraamziams-rupi-aplinkosauga-socialines-ir-politines-aktualijos\/","title":{"rendered":"Lietuvos a\u0161tuntokams labiau nei kit\u0173 \u0161ali\u0173 bendraam\u017eiams r\u016bpi aplinkosauga, socialin\u0117s ir politin\u0117s aktualijos"},"content":{"rendered":"

Lietuvos a\u0161tuntokai pasi\u017eymi tokiu pat pilieti\u0161kumo lygiu, kaip ir j\u0173 bendraam\u017eiai Europoje, o Lietuvos naryste ES m\u016bs\u0173 mokiniai did\u017eiuojasi labiausiai \u2013 95 proc. a\u0161tuntok\u0173. Tai parod\u0117 \u0161iandien paskelbtas Tarptautin\u0117s \u0161vietimo pasiekim\u0173 vertinimo asociacijos atliktas Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilieti\u0161kumo tyrimas.<\/strong><\/p>\n

Lietuva surinko 509 ta\u0161kus (tyrime dalyvavusi\u0173 \u0161ali\u0173 vidurkis \u2013 508 ta\u0161kai). Lietuvos rezultatai nesiskiria nuo Ispanijos ir Nyderland\u0173, Pranc\u016bzijos, Slov\u0117nijos ir Slovakijos a\u0161tuntok\u0173 rezultat\u0173. Statisti\u0161kai reik\u0161mingai geriau nei Lietuva pasirod\u0117 7 \u0161alys. Auk\u0161\u010diausi\u0173 rezultat\u0173 pasiek\u0117 Taivanas (583 ta\u0161kai), \u0160vedija (565 ta\u0161kai), Lenkija (554 ta\u0161kai), Estija (545 ta\u0161kai), Kroatija (531), Norvegija (529 ta\u0161kai) ir Italija (523 ta\u0161kai). Kaimynin\u0117s Latvijos rezultatai \u017eemesni \u2013 490 ta\u0161k\u0173. ICCS tyrimo tarptautin\u0117s skal\u0117s apa\u010dioje liko Kipras (459 ta\u0161kai), Bulgarija (456 ta\u0161kai), Kolumbija (452 ta\u0161kai).<\/p>\n

Tyrime analizuotos mokini\u0173 \u017einios ir nuostatos apie dalyvavim\u0105 pilietin\u0117je veikloje. Analizuoti 8 klas\u0117s mokini\u0173 pilieti\u0161kumo ir pilietinio ugdymo rezultatai, jie lyginti su 22 \u0161ali\u0173 ir 2 teritorij\u0173 pana\u0161aus am\u017eiaus mokini\u0173 rezultatais. Lietuvoje pagrindiniame tyrime dalyvavo beveik 5 t\u016bkst. mokini\u0173 i\u0161 248 Lietuvos mokykl\u0173. Pagrindinis tyrimas atliktas 2022 m. baland\u017eio\u2013bir\u017eelio m\u0117nesiais.<\/p>\n

Tyrimas atskleid\u0117, kad demokratij\u0105 geriausia savo \u0161alies valdymo forma laiko 78 proc. Lietuvos mokini\u0173, 63 proc. teigia, kad politin\u0117 sistema Lietuvoje veikia gerai, o 81 proc. mano, kad politiniai sprendimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti grind\u017eiami mokslo ekspert\u0173 patarimais. Lietuvos mokiniai (85 proc.) kartu su norvegais (88 proc.) ir \u0161vedais (86 proc.) labiausiai i\u0161 vis\u0173 ICCS 2022 \u0161ali\u0173 pasitiki mokslininkais.<\/p>\n

Teismais pasitiki 74 proc., tradicine \u017einiasklaida \u2013 56 proc., Seimu \u2013 52 proc. Nacionaline Vyriausybe pasitiki daugiau Lietuvos a\u0161tuntok\u0173, nei vidutini\u0161kai tyrime dalyvavusiose \u0161alyse, \u2013 68 proc. Lietuvos mokiniai labiau link\u0119 pritarti Vyriausyb\u0117s teisei skelbti apribojimus ekstremali\u0173 situacij\u0173 atveju \u0161alyje nei ICCS 2022 \u0161ali\u0173 vidurkis.<\/p>\n

I\u0161 tyrimo taip pat matyti, kad Lietuvos a\u0161tuntokai yra puikiai susipa\u017ein\u0119 su aplinkosauga: 81 proc. mokini\u0173 teigia, kad mokykloje gerai i\u0161moko, kaip saugoti aplink\u0105, o ma\u017eiausiai du tre\u010ddaliai ateityje ketina dalyvauti veiklose, palaikan\u010diose aplinkosaug\u0105. Daugiau nei trys ketvirtadaliai mokini\u0173 mano, kad aplinkos apsauga r\u016bpintis ir prisiimti atsakomyb\u0119 tur\u0117t\u0173 tiek \u0161ali\u0173 vyriausyb\u0117s, tiek kiekvienas pilietis individualiai.<\/p>\n

45 proc. Lietuvos a\u0161tuntok\u0173 yra nusiteik\u0119 savanoriauti ir pad\u0117ti vietos bendruomenei.<\/p>\n

Tarptautinis tyrimas rodo, kad Lietuvos mokyklose, palyginti su kitomis \u0161alimis, mokiniai turi daugiau galimybi\u0173 i\u0161bandyti demokratinius procesus. Remiantis mokykl\u0173 direktori\u0173 atsakymais, Lietuvos a\u0161tuntokai aktyviai dalyvauja mokini\u0173 savivaldos rinkimuose, renka klas\u0117s atstovus, \u012ftraukiami kuriant mokyklos taisykles ir nuostatus. Lietuvos a\u0161tuntokai da\u017eniau diskutuoja politiniais ir socialiniais klausimais ir su t\u0117vais, ir su draugais. Su t\u0117vais diskutuojan\u010di\u0173 apie socialines ir politines problemas mokini\u0173 dalis Lietuvoje 2022 m. kartu su Italija buvo did\u017eiausia ir siek\u0117 46 proc. Diskutuojan\u010di\u0173 mokini\u0173 su draugais apie socialines ir politines problemas dalis Lietuvoje, palyginti su kitomis \u0161alimis, \u2013 did\u017eiausia (38 proc.).<\/p>\n

Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad Lietuvoje, kaip ir visose kitose \u0161alyse, merginos yra pilieti\u0161kesn\u0117s nei vaikinai.\u00a0 Mergin\u0173 rezultatai 35 ta\u0161kais auk\u0161tesni nei vaikin\u0173.<\/p>\n

I\u0161 tyrimo matyti, kad pilieti\u0161kiausi yra tie a\u0161tuntokai, kuri\u0173 t\u0117vai turi auk\u0161t\u0105 profesin\u012f status\u0105 ir auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, namuose turi sukaup\u0119 daugiau knyg\u0173. Geresnius rezultatus pademonstravo didmies\u010di\u0173 mokiniai \u2013 jie u\u017e mokinius i\u0161 kaimi\u0161k\u0173 vietovi\u0173 vidutini\u0161kai surinko 44\u201365 ta\u0161kais daugiau.<\/p>\n

ICCS tyrim\u0105 atlieka Tarptautin\u0117 \u0161vietimo pasiekim\u0173 vertinimo asociacija (angl. The International Association for the Evaluation of Educational Achievement, IEA). Tai nepriklausoma tarptautin\u0117 nacionalini\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 institucij\u0173, vyriausybi\u0173 ir vyriausybini\u0173 tyrim\u0173 agent\u016br\u0173, mokslinink\u0173 ir analitik\u0173 asociacija, siekianti tyrin\u0117ti, suprasti ir tobulinti \u0161vietim\u0105 pasaulyje. IEA atlieka plataus masto lyginamuosius tyrimus \u012fvairiomis temomis, \u012fskaitant skaitym\u0105, matematik\u0105, gamtos mokslus, pilietin\u012f ir pilieti\u0161kumo ugdym\u0105, kompiuterin\u012f ir informacin\u012f ra\u0161tingum\u0105, ankstyv\u0105j\u012f ugdym\u0105 ir mokytoj\u0173 \u0161vietim\u0105.<\/p>\n

Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilieti\u0161kumo tyrimas ICCS (angl. International Civic and Citizenship Education Study) yra vienintelis tarptautinis tyrimas, tiriantis mokini\u0173 pilietin\u012f ugdym\u0105 ir pilieti\u0161kum\u0105, analizuojantis mokini\u0173 pilietines nuostatas.<\/p>\n

\u0160vietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos a\u0161tuntokai pasi\u017eymi tokiu pat pilieti\u0161kumo lygiu, kaip ir j\u0173 bendraam\u017eiai Europoje, o Lietuvos naryste ES m\u016bs\u0173 mokiniai did\u017eiuojasi labiausiai \u2013 95 proc. a\u0161tuntok\u0173. Tai parod\u0117 \u0161iandien paskelbtas Tarptautin\u0117s \u0161vietimo pasiekim\u0173 vertinimo asociacijos atliktas Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilieti\u0161kumo tyrimas. Pla\u010diau <\/i><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1,21],"tags":[],"class_list":["post-37471","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-nacionalines-svietimo-agenturos-naujienos","category-naujienu-archyvas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37471","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37471"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37471\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37472,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37471\/revisions\/37472"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37471"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37471"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37471"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}