{"id":32497,"date":"2022-12-15T09:21:14","date_gmt":"2022-12-15T07:21:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/?p=32497"},"modified":"2022-12-15T12:04:16","modified_gmt":"2022-12-15T10:04:16","slug":"nsa-analitikai-apzvelge-tautiniu-mazumu-svietimo-bukle","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/2022\/12\/15\/nsa-analitikai-apzvelge-tautiniu-mazumu-svietimo-bukle\/","title":{"rendered":"N\u0160A analitikai ap\u017evelg\u0117 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u0161vietimo b\u016bkl\u0119\u00a0"},"content":{"rendered":"<p><strong>Nacionalin\u0117s \u0161vietimo agent\u016bros (N\u0160A) atlikta tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u0161vietimo b\u016bkl\u0117s analiz\u0117 rodo, kad beveik pus\u0117 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokini\u0173 mokosi mokyklose keliomis mokomosiomis kalbomis: ne tik savo gimt\u0105ja, bet ir lietuvi\u0173 kalba. Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u0161vietimo b\u016bkl\u0117 aptarta Seimo \u0160vietimo ir mokslo komitete.\u00a0<\/strong><\/p>\n<p>\u201eTautini\u0173 ma\u017eum\u0173 ugdymo kaita i\u0161lieka \u0161vietimo politikos d\u0117mesio centre: ir d\u0117l demografini\u0173 bei socialini\u0173 permain\u0173, ir d\u0117l kokybini\u0173 ugdymo proceso poky\u010di\u0173, ir d\u0117l nauj\u0173 galimybi\u0173 bei i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u012fvairov\u0117s, su kuria susiduria \u0161iuolaikin\u0117 visuomen\u0117. D\u017eiugina analiz\u0117je u\u017efiksuoti nuo 2018 m. augantys tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 moksleivi\u0173 pasiekimai\u201c, \u2013 sako Nacionalin\u0117s \u0161vietimo agent\u016bros direktor\u0117 R\u016bta Krasauskien\u0117.<\/p>\n<p>Vienas svarbiausi\u0173 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u0161vietimo b\u016bkl\u0117s rodikli\u0173 \u2013 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose besimokan\u010di\u0173 mokini\u0173 pasiekimai. Analiz\u0117 atskleid\u0117, jog nuo 2018 m. iki 2021 m. ir pagrindinio ugdymo pasiekim\u0173 patikrinim\u0173 (PUPP), ir valstybini\u0173 brandos egzamin\u0173 rezultatai tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose ger\u0117jo. Rus\u0173 ir lenk\u0173 kalbomis besimokan\u010di\u0173 mokini\u0173 PUPP matematikos, besimokiusi\u0173j\u0173 lenk\u0173 kalba \u2013 lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros rezultat\u0173 vidurkiai pakilo 0,6\u20131,2 balo. Tris ir daugiau valstybinius brandos egzaminus i\u0161laikiusi\u0173 rus\u0173 kalba besimokan\u010di\u0173 mokini\u0173 padaug\u0117jo 11 proc.<\/p>\n<p>\u0160iais mokslo metais Lietuvoje tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 kalbomis mokosi beveik 47,5 t\u016bkst. ikimokyklinio, prie\u0161mokyklinio ir bendrojo ugdymo mokini\u0173. Daugiau nei 21 t\u016bkstantis mokini\u0173 mokosi mokyklose, kuriose mokoma keliomis kalbomis: lietuvi\u0173 ir rus\u0173, lietuvi\u0173 ir lenk\u0173, rus\u0173 ir lenk\u0173, lietuvi\u0173, rus\u0173 ir lenk\u0173. Daugiau kaip 14 t\u016bkst. mokini\u0173 bendrojo ugdymo mokyklose mokosi rus\u0173 mokom\u0105ja kalba. Skaitlinga ir lenk\u0173 tautin\u0117s ma\u017eumos grupei priklausan\u010di\u0173 mokini\u0173 dalis \u2013 daugiau nei 10 t\u016bkst. mokini\u0173. Baltarusi\u0173 mokom\u0105ja kalba mok\u0117si 288 mokiniai.<\/p>\n<p>Pra\u0117jusiais mokslo metais a\u0161tuoniose savivaldyb\u0117se veik\u0117 82 ikimokyklinio ugdymo \u012fstaigos\u00a0\u00a0tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 kalbomis. Nuo 2018 m. \u0161is skai\u010dius suma\u017e\u0117jo 6 \u012fstaigomis. Mokykl\u0173 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 kalbomis tinklas nuo 2018 m. i\u0161 esm\u0117s nepakito: devyniose savivaldyb\u0117se veikia 10 pradini\u0173 mokykl\u0173, 8 progimnazijos, 25 pagrindin\u0117s mokyklos, 52 gimnazijos. Tik Vilniaus miesto savivaldyb\u0117je yra visas komplektas mokykl\u0173 pagal tipus: pradin\u0117 mokykla, progimnazija, pagrindin\u0117 mokykla, gimnazija.<\/p>\n<p>\u0160alyje daugiau nei pus\u0117 vis\u0173 mokytoj\u0173 priklauso 50\u201359 m. ir daugiau nei 60 m. am\u017eiaus grup\u0117ms. Mokyklose rus\u0173 mokom\u0105ja kalba \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s mokytoj\u0173 dalis vir\u0161ija du tre\u010ddalius vis\u0173 mokytoj\u0173. Ir prie\u0161ingai, mokyklose lenk\u0173 mokom\u0105ja kalba toki\u0173 mokytoj\u0173 gerokai ma\u017eiau nei bendrai \u0161alyje \u2013 tik 42,5 proc. Daugiausia jaun\u0173 (iki 30 m.) mokytoj\u0173 dirba mokyklose, kuriose mokymas vyksta keliomis kalbomis.<\/p>\n<p>Bent vien\u0105 \u0161vietimo pagalbos specialist\u0105 turi 91,7 proc. vis\u0173 bendrojo ugdymo mokykl\u0173, o tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose situacija svyruoja pagal mokom\u0105sias kalbas. Geriausia pad\u0117tis mokyklose rus\u0173 mokom\u0105ja kalba, ten bent vien\u0105 \u0161vietimo pagalbos specialist\u0105 turi 96,3 proc. mokykl\u0173, keliomis kalbomis ugdym\u0105 organizuojan\u010diose mokyklose \u2013 79,3 proc., mokyklose lenk\u0173 mokom\u0105ja kalba \u2013 76,1 proc.<\/p>\n<p>Visose mokyklose tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokom\u0105ja kalba ger\u0117ja apr\u016bpinimas \u0161iuolaikin\u0117mis mokymo priemon\u0117mis ir \u012franga, ta\u010diau jis n\u0117ra tolygus. Laboratorijomis geriau apr\u016bpintos mokyklos rus\u0173 mokom\u0105ja kalba, informacini\u0173 komunikacini\u0173 technologij\u0173 priemon\u0117mis \u2013 mokyklos lenk\u0173 mokom\u0105ja kalba.<\/p>\n<p>I\u0161sami \u201eTautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u0161vietimo b\u016bkl\u0117s analiz\u0117 (2021 m.)\u201c prieinama N\u0160A interneto svetain\u0117je www.nsa.smm.lt.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nacionalin\u0117s \u0161vietimo agent\u016bros (N\u0160A) atlikta tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u0161vietimo b\u016bkl\u0117s analiz\u0117 rodo, kad beveik pus\u0117 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokini\u0173 mokosi mokyklose keliomis mokomosiomis kalbomis: ne tik savo gimt\u0105ja, bet ir lietuvi\u0173 kalba. Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u0161vietimo b\u016bkl\u0117 aptarta Seimo \u0160vietimo ir mokslo komitete.\u00a0&nbsp;<a href=\"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/2022\/12\/15\/nsa-analitikai-apzvelge-tautiniu-mazumu-svietimo-bukle\/\" class=\"placiau\">Pla\u010diau <i class=\"fa fa-caret-right\"><\/i><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1,21],"tags":[],"class_list":["post-32497","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-nacionalines-svietimo-agenturos-naujienos","category-naujienu-archyvas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32497","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32497"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32497\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32497"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32497"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32497"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}