90 proc. apklaust\u0173 Lietuvos mokini\u0173 teigia, kad jiems yra svarbu mokytis. 52 proc. t\u0117v\u0173 yra tikri, kad mokytojai padeda j\u0173 vaikams pa\u017einti j\u0173 gabumus, o 89 proc. mokytoj\u0173 teigia, kad j\u0173 pamokose mokiniai nebijo suklysti. Tokius duomenis atskleid\u0117 apklausa apie Lietuvos bendrojo ugdymo mokykl\u0173 veiklos kokyb\u0119.<\/p>\n
Juos Nacionalinei \u0161vietimo agent\u016brai (N\u0160A) pateik\u0117 774 mokyklos, t. y. 73 proc. vis\u0173 \u0161alies mokykl\u0173. Surinkti duomenys u\u017e 2019\u20132020 mokslo metus parodo mokykl\u0173 stipri\u0105sias ir silpn\u0105sias veiklos sritis, padaryt\u0105 pa\u017eang\u0105 ir tobulintinas veiklas.<\/p>\n
\u201eKasmet vykstan\u010dio mokykl\u0173 veiklos \u012fsivertinimo rezultatai kartu su pla\u010dios imties mokini\u0173, t\u0117v\u0173 ir mokytoj\u0173 apklausa nacionaliniu mastu atspindi esam\u0105 \u0161vietimo \u012fstaig\u0173 situacij\u0105 ir nurodo kryptis, kuriose srityse reikia siekti poky\u010di\u0173 mokykl\u0173 kokybei gerinti. Taigi, remiantis \u0161iais duomenimis mokyklos taip pat gali planuoti, kaip tobulinti savo veikl\u0105\u201c, \u2013 sako N\u0160A direktor\u0117 R\u016bta Krasauskien\u0117.<\/p>\n
\u012evairius savo veiklos kokyb\u0117s aspektus mokyklos \u012fsivertina pa\u010dios. 51 proc. mokykl\u0173 kaip stipri\u0105j\u0105 savo veiklos pus\u0119 \u012fvardijo ugdymo ir mokini\u0173 patir\u010di\u0173 srit\u012f (kaip planuojamas ir organizuojamas ugdymas bei k\u0105 mokykloje patiria mokiniai). 16 proc. mokykl\u0173 nurod\u0117, kad j\u0173 stiprusis veiklos aspektas \u2013 rezultatai (ko pasiekiama ugdant kiekvien\u0105 mokin\u012f ir kokie yra apibendrinti mokyklos rezultatai). Ugdymosi aplink\u0173 srityje (kokios fizin\u0117s ir virtualios galimyb\u0117s mokytis) stipriai jau\u010diasi 15 proc. mokykl\u0173. Lyderyst\u0119 ir vadyb\u0105 (kaip valdoma mokykla, kaip \u012f tai \u012ftraukiama visa mokyklos bendruomen\u0117) i\u0161skyr\u0117 17 proc. mokykl\u0173. Tuo tarpu 9 proc. mokykl\u0173 \u0161i\u0105 srit\u012f nurodo kaip silpn\u0105j\u012f ir tobulintin\u0105 veiklos aspektus. Visgi labiausiai tobulintini aspektai, 58 proc. mokykl\u0173 vertinimu, yra ugdymas ir visas mokyklos gyvenimas, mokyklos kult\u016bra.<\/p>\n
\u201eVeiklos \u012fsivertinimas s\u0105lygoja nuosekli\u0105 ir laipsni\u0161k\u0105 mokyklos kait\u0105. Kai kasmet \u012fvedame naujoves, mokytojams jos neatrodo gr\u0117smingos ar ne\u012fveikiamos\u201c, \u2013 teigia Ukmerg\u0117s Dukstynos pagrindin\u0117s mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Usonien\u0117.<\/p>\n
Tarp silpn\u0173j\u0173 ir tobulintin\u0173 veiklos aspekt\u0173 i\u0161siskyr\u0117 ir mokymasis virtualioje aplinkoje, kuris per\u0117jus prie nuotolinio mokymo(si) tapo itin aktualus. Siekiant \u0161i\u0105 srit\u012f stiprinti, pamokose tur\u0117t\u0173 b\u016bti naudojamos \u012fvairiapusi\u0161kos informacin\u0117s komunikacin\u0117s technologijos, skaitmeninis mokymosi turinys, reikalingas didesnis virtuali\u0173 mokymosi aplink\u0173 pasirinkimas.<\/p>\n
I\u0161ry\u0161k\u0117jo ir nauji, mokykloms aktual\u016bs bei reik\u0161mingi aspektai, kuriuose pa\u017eanga b\u016btina: tai bendradarbiavimo kult\u016bros vystymas ir \u012f(si)traukimo \u012f ugdymo(si) proces\u0105 skatinimas, kai mokiniai \u012f mokym\u0105si \u012fsitraukia ne tik individualiai, bet ir poromis, komandomis. Svarbu ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 tai daryti, si\u016blant mokiniams kuo \u012fvairesnes mokymosi priemones.<\/p>\n
Did\u017eiausia pa\u017eanga, mokykl\u0173 vertinimu, pasiekta organizuojant ugdym\u0105. Taip tvirtina beveik penktadalis savo veikl\u0105 \u012fsivertinusi\u0173 mokykl\u0173. J\u0173 teigimu, labiau orientuotasi \u012f mokini\u0173 poreikius, daugiau d\u0117mesio skirta \u012fvairioms veikloms mokykloje, santykiams ir mokini\u0173 savijautai.<\/p>\n
\u201eKiek veiklos kokyb\u0117s \u012fsivertinimas tampa savastimi, labai priklauso nuo to, ar bendruomen\u0117 \u012fsivertinim\u0105 priima kaip atskir\u0105 proceso dal\u012f ar kaip integrali\u0105 ir sprendim\u0173 kult\u016br\u0105 puosel\u0117jan\u010di\u0105 dal\u012f, \u2013 sako Klaip\u0117dos Baltijos gimnazijos direktor\u0117 Jurgita Ra\u010dkauskien\u0117. \u2013 Gimnazija tur\u012f \u012fdirb\u012f ir yra i\u0161band\u017eiusi \u012fvairius bendruomen\u0117s \u012ftraukimo \u012f \u012fsivertinimo veiklas b\u016bdus. Vienas i\u0161 labiausiai pasiteisinan\u010di\u0173 metod\u0173 \u2013 diskusijos ir pokalbiai, kuriuose dalyvauja ir mokiniai, ir pedagogai, ir gimnazist\u0173 t\u0117vai bei socialiniai partneriai.\u201c<\/p>\n
Mokykl\u0173 \u012fsivertinime dalyvauja mokytojai, mokiniai ir j\u0173 t\u0117vai. I\u0161 viso 2020 m. renkant duomenis apklausoje dalyvavo per 186 t\u016bkst. respondent\u0173.<\/p>\n
Apklausa atskleid\u0117 ger\u0117jan\u010di\u0105 emocin\u0119 atmosfer\u0105 mokyklose. 71 proc. apklausoje dalyvavusi\u0173 mokini\u0173 teig\u0117, kad mokykloje i\u0161 j\u0173 niekas nesity\u010diojo, o devyni i\u0161 de\u0161imties tvirtino, jog jie nesity\u010diojo i\u0161 kit\u0173 mokini\u0173. Tuo tarpu ugdymo srityje mokiniai nor\u0117t\u0173 daugiau individualizuoto mokymo. 44 proc. apklaust\u0173\u00a0\u00a0mokini\u0173 teig\u0117, kad labiausiai mokykloje jiems tr\u016bksta galimyb\u0117s pasirinkti sud\u0117tingesnes u\u017eduotis. Apie ketvirtadalis mokini\u0173 pasigedo savo mokymosi planavimo (tiksl\u0173, \u017eingsni\u0173 jiems pasiekti) kartu su mokytoju.<\/p>\n
Informacija apie mokykl\u0173 pa\u017eang\u0105 skelbiama \u0160vietimo valdymo informacin\u0117je sistemoje (\u0160VIS).<\/p>\n
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
90 proc. apklaust\u0173 Lietuvos mokini\u0173 teigia, kad jiems yra svarbu mokytis. 52 proc. t\u0117v\u0173 yra tikri, kad mokytojai padeda j\u0173 vaikams pa\u017einti j\u0173 gabumus, o 89 proc. mokytoj\u0173 teigia, kad j\u0173 pamokose mokiniai nebijo suklysti. Tokius duomenis atskleid\u0117 apklausa apie Pla\u010diau <\/i><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1,21],"tags":[],"class_list":["post-25853","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-nacionalines-svietimo-agenturos-naujienos","category-naujienu-archyvas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25853","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25853"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25853\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25853"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25853"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25853"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}