{"id":12047,"date":"2022-09-08T12:14:20","date_gmt":"2020-05-08T10:14:20","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/?p=12047"},"modified":"2020-05-13T09:26:07","modified_gmt":"2020-05-13T07:26:07","slug":"lietuvos-15-meciu-pazanga-finansiniame-rastingume-didziausia-ebpo-salyse","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/2022\/09\/08\/lietuvos-15-meciu-pazanga-finansiniame-rastingume-didziausia-ebpo-salyse\/","title":{"rendered":"Lietuvos 15-me\u010di\u0173 pa\u017eanga finansiniame ra\u0161tingume \u2013 did\u017eiausia EBPO \u0161alyse"},"content":{"rendered":"

Tarp 20 \u0161ali\u0173, kurios tyr\u0117 savo penkiolikme\u010di\u0173 mokini\u0173 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105, Lietuva u\u017eima 8\u201310 pozicijas. Lietuvos mokiniai yra arti Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) \u0161ali\u0173 vidurkio, j\u0173 finansinio ra\u0161tingumo rezultatai statisti\u0161kai reik\u0161mingai nesiskiria nuo JAV, Portugalijos, Latvijos ir Rusijos.<\/strong><\/p>\n

Nors pasiekti EBPO vidurk\u012f Lietuvos mokiniams pritr\u016bko vos keli\u0173 ta\u0161k\u0173, palyginti su 2015 m. ciklo rezultatais, padaryta didel\u0117 pa\u017eanga \u2013 finansinis ra\u0161tingumas padid\u0117jo net 50 ta\u0161k\u0173 ir tai yra did\u017eiausia pa\u017eanga tarp vis\u0173 \u0161ali\u0173. I\u0161 ES \u0161ali\u0173 finansinio ra\u0161tingumo rezultatai u\u017e Lietuvos auk\u0161tesni yra Estijoje, Suomijoje ir Lenkijoje, \u017eemesni \u2013 Ispanijoje, Slovakijoje, Italijoje ir Bulgarijoje.<\/p>\n

\u201eDa\u017enai net nepasvarstome, kiek daug finansini\u0173 operacij\u0173 mes atliekame kasdien \u2013 pirkdami parduotuv\u0117je, galvodami apie naujas id\u0117jas tiesiog vaik\u0161tant gatve ar ap\u017evelgiant savo buit\u012f, planuodami draugo gimtadienio \u0161vent\u0119 ar eilin\u012f vakar\u0105 namuose. Kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173, taip pat ir jaunam \u017emogui, svarbu suprasti ir geb\u0117ti laiku priimti finansi\u0161kai atsakingus sprendimus. Atliktas tyrimas rodo, kad m\u016bs\u0173 \u0161alies jaunimo finansinis ra\u0161tingumas spar\u010diai ger\u0117ja. Turime ir toliau mokyklose stiprinti vaik\u0173 geb\u0117jimus ir \u017einias, kurios ateityje bus s\u0117kmingas ir naudingas \u012frankis j\u0173 kasdieniams pasirinkimams\u201c, \u2013 teigia \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevi\u010dius.<\/p>\n

Lietuvos mokiniai, kurie buvo labiau savaranki\u0161ki tvarkydami finansinius reikalus, pademonstravo auk\u0161tesnius finansinio ra\u0161tingumo pasiekimus. Tokios finansin\u0117s laisv\u0117s, kaip gal\u0117jimas pa\u010diam nuspr\u0119sti, kur i\u0161leisti savo pinigus, atsakomyb\u0117 u\u017e savo piniginius reikalus, gal\u0117jimas pa\u010diam i\u0161leisti nedideles sumas ir atsiklausti tik d\u0117l dideli\u0173 i\u0161laid\u0173, buvo b\u016bdingos daugiau nei 77 proc. Lietuvos mokini\u0173 ir j\u0173 finansinio ra\u0161tingumo rezultatai 21\u201359 ta\u0161kais auk\u0161tesni nei mokini\u0173, neturin\u010di\u0173 toki\u0173 laisvi\u0173. Mokiniai, kurie visada privalo atsiklausti t\u0117v\u0173 (glob\u0117j\u0173) leidimo prie\u0161 i\u0161leisdami bet koki\u0105 sum\u0105, surinko 38 ta\u0161kais ma\u017eiau nei mokiniai, neturintys toki\u0173 prievoli\u0173.<\/p>\n

Ne ma\u017eiau kaip 85 proc. mokini\u0173 per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 tikrino, kiek turi pinig\u0173, ir tikrino, ar jiems teisingai buvo atiduota gr\u0105\u017ea, kai u\u017e pirkin\u012f atsiskait\u0117 grynaisiais, \u2013 j\u0173 finansinio ra\u0161tingumo rezultatai buvo auk\u0161tesni atitinkamai 72 ir 39 ta\u0161kais u\u017e to nedariusius mokinius. Finansinio ra\u0161tingumo rezultatai auk\u0161tesni ir t\u0173 mokini\u0173, kurie svarstydami \u012fsigyti pirkin\u012f i\u0161 savo ki\u0161enpinigi\u0173 lygino pirkinio kainas skirtingose parduotuv\u0117se (52 ta\u0161kais daugiau) ar kainas \u012fprastoje ir internetin\u0117je parduotuv\u0117je (41 ta\u0161kais daugiau). Tokia elgsena buvo b\u016bdinga 7 i\u0161 10 mokini\u0173.<\/p>\n

Mokini\u0173 socialinis, ekonominis ir kult\u016brinis (SEK) statusas \u2013 svarbus pasiekim\u0173 veiksnys. Kuo auk\u0161tesnis mokinio SEK statusas, tuo jo pasiekimai auk\u0161tesni. Tai pasaulin\u0117 tendencija, tod\u0117l d\u0117mesys kreipiamas \u012f pasiekim\u0173 skirtum\u0173 dyd\u012f tarp mokini\u0173, gyvenan\u010di\u0173 palankiausiose ir ma\u017eiau palankiose s\u0105lygose. Lietuvoje mokiniai, gyvenantys palankiausiose s\u0105lygose, demonstruoja 78 ta\u0161kais auk\u0161tesnius finansinio ra\u0161tingumo rezultatus. Palyginti su kitomis \u0161alimis, \u0161is skirtumas yra vidutini\u0161kas ir sutampa su EBPO vidurkiu. Ma\u017eiausi skirtumai yra Indonezijoje (50 ta\u0161k\u0173) ir Estijoje (55 ta\u0161kai), did\u017eiausi \u2013 Peru (118 ta\u0161k\u0173) ir Bulgarijoje (108 ta\u0161kai).<\/p>\n

Daugiau nei 9 i\u0161 10 Lietuvos mokini\u0173 informacijos apie i\u0161laidas, taupym\u0105, investavim\u0105 ir kt. piniginius reikalus gauna i\u0161 t\u0117v\u0173 (glob\u0117j\u0173) ir kit\u0173 suaugusi\u0173 giminai\u010di\u0173, 8 i\u0161 10 mokini\u0173 \u2013 i\u0161 interneto. Kad \u0161ios informacijos gauna i\u0161 mokytoj\u0173, nurod\u0117 pus\u0117 (51 proc.) finansinio ra\u0161tingumo tyrime dalyvavusi\u0173 Lietuvos mokini\u0173.<\/p>\n

Pagal pasitik\u0117jim\u0105 savo geb\u0117jimais atlikti finansinius veiksmus naudojantis skaitmenin\u0117mis ar elektronin\u0117mis priemon\u0117mis (pvz., atsiskaityti debeto kortele, o ne grynaisiais, sekti savo s\u0105skaitos balans\u0105 ir kt.) Lietuvos mokiniai kartu su Australijos ir Kanados mokiniais patenka tarp trij\u0173 labiausiai pasitikin\u010di\u0173 \u0161ali\u0173. Teigiamas ry\u0161ys tarp pasitik\u0117jimo savo geb\u0117jimais naudotis skaitmenin\u0117mis finansin\u0117mis paslaugomis ir finansinio ra\u0161tingumo pasiekim\u0173 fiksuotas 17 \u0161ali\u0173 i\u0161 19, i\u0161 j\u0173 ir Lietuvoje.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 \u0161alies vaikinai ir merginos pademonstravo ma\u017edaug vienodus finansinio ra\u0161tingumo geb\u0117jimus ir, neatsi\u017evelgus \u012f j\u0173 matematikos ir skaitymo pasiekimus, reik\u0161ming\u0173 skirtum\u0173 tarp j\u0173 neliko. Tai didelis teigiamas pokytis palyginti su 2015 m., kai vaikinai tuomet atsiliko nuo mergin\u0173 27 ta\u0161kais. \u0160\u012f pozityv\u0173 poslink\u012f nul\u0117m\u0117 stipriai i\u0161aug\u0119 vaikin\u0173 rezultatai \u2013 mergin\u0173 pasiekimai padid\u0117jo 38 ta\u0161kais, o \u0161tai vaikin\u0173 \u2013 net 61 ta\u0161ku.<\/p>\n

Tarptautinis finansinio ra\u0161tingumo tyrimas atliekamas kas trejus metus. Dabartiniai rezultatai gauti apklausiant 2018 metais besimokusius \u0161alies penkiolikme\u010dius. Tyrim\u0105 atliko Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacija, Lietuvoje \u2013 \u0160vietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Nacionalin\u0117 \u0161vietimo agent\u016bra. Dal\u012f Lietuvos finansinio ra\u0161tingumo tyrimo finansavo Lietuvos bankas.<\/p>\n

I\u0161samiau: https:\/\/www.smm.lt\/web\/lt\/teisesaktai\/tyrimai-ir-analizes\/tarptautiniai-tyrimai<\/a><\/span><\/p>\n

Teirautis:
\nDr. Rita Dukynait\u0117, EBPO PISA valdybos nar\u0117, telef. (85) 219 1123 arba el. p. rita.dukynaite@smm.lt
\nDr. Natalija Valavi\u010dien\u0117, EBPO PISA tyrimo\u00a0 koordinator\u0117, telef. (85) 250 2797 arba el. p. natalija.valaviciene@nsa.smm.lt<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tarp 20 \u0161ali\u0173, kurios tyr\u0117 savo penkiolikme\u010di\u0173 mokini\u0173 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105, Lietuva u\u017eima 8\u201310 pozicijas. Lietuvos mokiniai yra arti Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) \u0161ali\u0173 vidurkio, j\u0173 finansinio ra\u0161tingumo rezultatai statisti\u0161kai reik\u0161mingai nesiskiria nuo JAV, Portugalijos, Latvijos ir Rusijos. Nors Pla\u010diau <\/i><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-12047","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-nacionalines-svietimo-agenturos-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12047","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12047"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12047\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12047"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12047"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nsa.smsm.lt\/old\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12047"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}